Lietuvoje

2020.04.20 23:59

Trisdešimt septintoji karantino diena Lietuvoje: naujausia informacija trumpai

LRT.lt, BNS, ELTA 2020.04.20 23:59

Lietuvoje prasidėjo šeštoji karantino savaitė. Pirmadienio rytą pranešta, kad šalyje iš viso nustatyti 1350 užsikrėtimo atvejai, taip pat 37-a COVID-19 užsikrėtusio asmens mirtis. LRT.lt trumpai pateikia svarbiausias paskutinės paros naujienas, susijusias su koronavirusu Lietuvoje.

SVARBIAUSIA INFORMACIJA TRUMPAI

– Lietuvoje nustatyti užsikrėtimo COVID-19 atvejai: 1350; pasveikusių: 298; mirčių: 37.

– Visi įtariantys, kad galėjo užsikrėsti koronavirusu, turi skambinti specialiu numeriu 1808.

– Nuolat atnaujinami užsikrėtusių asmenų Lietuvoje maršrutai, pasitikrinti galite čia.

– Svarbiausias pastarosios paros naujienas iš viso pasaulio skaitykite čia, svarbiausias praėjusios savaitės naujienas iš viso pasaulio skaitykite čia.

– Trumpai apie koronavirusą COVID-19 galite skaityti čia.

Nustatyti 28 nauji koronaviruso atvejai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienio rytą paskelbė, kad Lietuvoje nustatyti 28 nauji koronaviruso atvejų. Patvirtintų ligos atvejų: 1326, per sekmadienį ištirta ėminių: 2310, iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 66352.

Sekmadienį mirusiųjų nuo koronaviruso padaugėjo iki 37. Paskutinės keturios mirtys užfiksuotos sekmadienį Klaipėdoje. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Siūlys karantiną pratęsti dar dviem savaitėm

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį prabilo apie tai, kad karantinas šalyje gali būti pratęstas dar dviem savaitėms. Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas kovo 16-ąją ir, kol kas, galioja iki balandžio 27-osios.

„Bus teikiami siūlymai, dėl kurių apsispręs Vyriausybė. Kol jie nėra priimti, negaliu asmeniškai pasakyti, kad bus vienaip ar kitaip. Tikrai bus siūloma pratęst karantiną ir bent savaitei pratęsti Nemenčinėje esančius apribojimus“, – kalbėjo A. Veryga. Daugiau apie tai skaitykite čia.

COVID-19 Lietuvoje nustatomi ir pakartotinai

SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius LRT RADIJUI sako, kad Lietuvoje yra fiksuojami pakartotiniai COVID-19 susirgimai pasveikusiais laikytiems asmenims.

„Išgijusiais laikomi asmenys, kuriems 24 valandų intervale du kartus gaunami neigiami atsakymai dėl COVID-19 arba 37 paras po simptomų pasireiškimo nebuvo daromi tyrimai, tada asmuo yra pasveikęs. Tokiems asmenims dar po 14 dienų pakartotinai daromi tyrimai ir mes matome paskutiniu metu, kad pakartotinai pasveikusiems asmenims yra nustatomi COVID-19 teigiami atvejai”, – teigia jis. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Epidemiologė: atsparių šiam koronavirusui nėra

Epidemiologė Daiva Razmuvienė pabrėžė, kad nė viena amžiaus grupė nėra atspari koronavirusui ir skaičiuojama, kad tarp jau nustatytų atvejų yra 2 proc. vaikų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė kalbėjo, kad per pastarąsias penkias karantino savaites sergančiųjų skaičius buvo pastovus ir vidutiniškai svyruoja apie 35 asmenis per dieną.

„Situacija kol kas nėra bloga, karantinas buvo paskelbtas pačiu laiku, nes jį paskelbiant, kovo 16 dieną, sergančiųjų skaičius buvo pradėjęs augti“, – sakė D. Razmuvienė, pridurdama, kad karantinas leido suvaldyti situaciją. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Nemenčinėje tęsiasi koronaviruso krizė

Nemenčinėje ištyrus beveik 400 gyventojų, nustatyti 5 koronaviruso atvejai, visi jie susiję su įmone „Vilnika“, informuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

NVSC atstovės teigimu, pirminis planas į dieną yra ištirti po 400 darbuotojų. Pasak R. Lingienės, taip pat planuojama išplėsti tyrimų apimtis ir dėl koronaviruso tirti kitų didžiųjų Nemenčinės įmonių darbuotojus, gyvenančius aplinkinėse teritorijose.

„Per dvi dienas ištirta beveik 600 gyventojų, bet dalies atsakymų dar neturime. Vakar popietės atsakymų dar lauksime šiandien. Iš netoli 400 atliktų tyrimų 5 yra teigiami. Nors Nemenčinės gyventojai tirti atsitiktinės atrankos būdu, visi 5 yra susiję su UAB „Vilnika“, – sakė R. Lingienė. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Skandalinga informacija apie Klaipėdos hospisą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad dėl „Klaipėdos hospiso“ kai kuriems asmenims gali tekti atsakyti asmeniškai, nes paaiškėjo, kad ši įstaiga turėjo leidimą-higienos pasą tik vienai lovai.

Kalbėdamas apie situaciją Klaipėdos hospise, kuriame nustatyta mažiausiai 40 koronaviruso atvejų, A. Veryga sakė, kad tokia žinia sukėlė nerimą. Portalas LRT.lt primena, kad 30 COVID-19 atvejų nustatyta įstaigos globotiniams, o 10 – personalui.

„Teko bendrauti ir su Klaipėdos meru apie tą situaciją, mūsų kolegos gyvai nuolat palaikė ryšį, buvo vietoje, vertino situaciją. Ačiū merui už iniciatyvą, bet norėčiau paraginti ir priminti, kad turime organizuojančią instituciją, tai yra Klaipėdos universitetinę ligoninę, kuri privalo matyti visą situaciją regione ir užtikrinti, kad, pacientams prireikus, pagalba būtų teikiama visose jų koordinuojamose gydymo įstaigose“, – kalbėjo ministras. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Darbą atnaujino Šeškinės poliklinika

Pirmadienio darbą atnaujino dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždaryta Šeškinės poliklinika Vilniuje.

„Nuo pirmadienio, balandžio 20-osios, mūsų poliklinikoje atnaujinamos karantino metu numatytos teikti sveikatos priežiūros paslaugos“, – teigia Šeškinės poliklinikos direktorės Daiva Kanopienė.

Bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, įskaitant odontologijos būtinosios pagalbos paslaugas, nėščiųjų priežiūros paslaugos, atliekami planiniai skiepijimai. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Specialistai įspėja dėl išmestų kaukių, pirštinių ir respiratorių

Komunalininkai sako, kad iš parkų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų vietų turi rinkti besimėtančias panaudotos vienkartines pirštines, kaukes ar net respiratorius. Specialistai sako, kad netinkamai išmestos apsisaugojimo priemonės gali tapti užkrėtimo priemonėmis, todėl primena, kaip atsakingai šias atliekas tvarkyti.

Prekybos centro aikštelėje plaikstosi išmestos jau panaudotos vienkartinės pirštinės. Panašių atvejų galima pamatyti ir prieš šiukšlių konteinerių ir pakelėse, parkų takeliuose.

Šiukšles renkantys darbuotojai sako, kad mėtosi ne tik pirštinės, bet ir vienkartinės kaukės. Jų tarp šiukšlių padaugėjo po nurodymo visiems viešumoje vaikščioti pridengus veidą. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Savaitgalį karantino – it nebuvę

Automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų, duris atvėrusių po kelių savaičių nedarbo, visai nepriminė apie Lietuvoje galiojantį karantiną. Aikštelės pilnos automobilių, o apsipirkti šeimos traukė su vaikais ir netgi su kūdikiais vežimėliuose. Ne visi pirko būtiniausių prekių, IKEA prekybos centre žmonės būriavosi prie plastikinių gėlių, žvakių ir kitų smulkmenų.

Siautėjantis koronavirusas neišgąsdino ir kelių nėščiųjų, jos taip pat atvyko apsipirkti į IKEA parduotuvę. Nors joms prireikė ne pačių būtiniausių dalykų – iš parduotuvės išėjo nešinos keliomis smulkmenomis.

Tiesa, į kalbas su žurnalistais žmonės leistis nenorėjo, nuo filmavimo kamerų suko veidus, viena moteris paprašė, kad jos šeimos, įeinančios į atidaromą parduotuvę, nefilmuotų. Moteris atvyko su vyru ir nepilnamete dukra. Visą reportažą galite skaityti čia.

Bankai susitarė dėl kreditų privatiems klientams

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai, prisidėdami prie pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems gyventojams, pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Šiuo moratoriumu įsipareigojama, nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų, suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio.

„Šioje situacijoje kredito įstaigos gali skubiai atidėti paskolų grąžinimą. Įvertinę savo pajėgumus, šalies finansų institucijos nusprendė, kad, nepažeisdamos finansinio stabilumo reikalavimų, gali privatiems klientams talkinti iki metų. Tikimės, kad per tą laiką žmonės sugebės atsitiesti ir grįžti prie įprasto paskolų grąžinimo grafiko“, – akcentavo LBA prezidentas Mantas Zalatorius. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Šapoka įvertino prezidento idėją dėl valstybinio banko steigimo

Valstybinio banko steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie milijardą eurų, spaudos konferencijoje paklaustas apie prezidento Gitano Nausėdos idėją kurti valstybinį banką teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, tokią idėją galima svarstyti, tačiau „tikrai ne šiuo metu“.

Finansų ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu ir taip veikia trys finansinio skatinimo institucijos: INVEGA, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

„Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visada galima tokią alternatyvą svarstyti, tačiau tai užtruktų apie metus, jeigu norime tikrai reikšmingo banko, o tai kainuotų apie milijardą eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – sakė V. Šapoka. Daugiau apie tai skaitykite čia.

FNTT savaitgalį tikrino, kaip verslininkai laikosi karantino

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai savaitgalį visoje Lietuvoje tikrino, kaip verslininkai laikosi Vyriausybės nustatytų karantino režimo sąlygų bei jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atlikta beveik 200 patikrinimų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose ir apskrityse. Patikrinimai atlikti statybose, viešojo maitinimo įstaigose, parduotuvėse, prekybos centruose, gėlių ir grožio salonuose, degalinėse, taksi, turgavietėse, kitose viešose vietose, skelbia FNTT.

Per abi savaitgalio dienas iš viso nustatytas 101 administracinis nusižengimas ir 8 užimtumo įstatymo pažeidimai. Daugiausia pažeidimų – 32 – susiję su karantino režimo sąlygų nesilaikymų, kai asmenys nesilaikė reikalavimo viešose vietose dėvėti kaukes, nevykdyti prekybos, kiti – su prekybos tvarka ir finansų sistema: tai ir neteisėtas vertimasis komercine veikla, ir kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimai, ir kasos čekių neišdavimai, neapskaitytų pinigų laikymas kasoje ir jų kiekio neatitikimas, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Darbdaviams pradėtos mokėti subsidijos darbo užmokesčiui

Prastovas dėl karantino paskelbusiems darbdaviams pradedamos mokėti subsidijos, kompensuojančios darbuotojų darbo užmokestį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Iki pirmadienio darbo dienos pabaigos 47 įmonėms bus išmokėta 53,6 tūkst. eurų už 222 darbuotojus. Iki balandžio 24 dienos Užimtumo tarnyboje bus baigti visi programinės įrangos diegimo darbai, todėl subsidijų mokėjimas taps spartesnis.

Iš viso dėl subsidijų darbo užmokesčiui jau kreipėsi 7,6 tūkst. įmonių dėl 48 tūkst. darbuotojų. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ekspertai įvertino pokyčius NT rinkoje

Dėl karantino ir koronaviruso nulemto neapibrėžtumo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, būstų kainos pirminėje rinkoje trumpam turėtų šiek tiek kristi, tačiau po šio smukimo jos gali šoktelėti į viršų. Taip tvirtina ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, labiausiai tikėtina, kad kainos smuktelės vasarą ir rudens pradžioje, o kopti į viršų pradės jau kitąmet.

Kiek kitokios pozicijos laikosi „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Šarūnas Tarutis. Jis atkreipė dėmesį, kad galutinei būsto kainai didelę įtaką darbo statybų kaina, kuri pastaruoju metu dėl susiklosčiusių aplinkybių neatpigo ir net kaip tik gali išaugti.

„Būsto kainą vertiname ne tik per pardavimo pirkėjui, bet ir būsto statybos kaina. Nemaža darbo jėgos dalis būdavo baltarusiai, ukrainiečiai, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių išvažiavo, taigi darbuotojų trumpuoju laikotarpiu pradeda trūkti“, – atkreipė dėmesį Š. Tarutis. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ekspertai: pasiektas degalų kainų dugnas

Smukus pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvos ekspertai sako, kad degalų kainos balandžio viduryje pasiekė „dugną“ ir dabar laikosi stabiliai. Jie neprognozuoja, kiek ilgai kuro kainos išliks žemumose.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.

„Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi. Dyzelino kainos žemiausią ribą buvo pasiekusios praėjusios savaitės pabaigoje, kai net 0,752 euro už litrą taikė „Orlen Lietuva“. Pastarosiomis dienomis pastebimas šioks toks didmeninės kainos stabilizavimasis“, – sakė jis. Daugiau apie tai skaitykite čia.