Lietuvoje

2020.04.20 18:45

Verygos pasisakymą vadina cinišku – prisidengiant karantinu žengiama abortų draudimo link?

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.04.20 18:45

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pareiškimas, esą šalyje įvestas karantinas gali tapti gera proga persigalvoti apie nėštumo nutraukimą galvojančioms moterims, sulaukė aršios kritikos. LRT RADIJO kalbintų specialistų manymu, taip ne tik tyčiojamasi iš moterų, bet ir einama abortų draudimo link. Tuo metu ministerija ramina, kad kėslų uždrausti abortus ministras neturi ir abortai turi būti traktuojami kaip būtinoji pagalba.

„Aš tikrai paraginčiau šeimas ir moteris būti labai sąmoningoms ir nesiimti kažkokių priemonių, kurios prasilenktų su įstatymu arba keltų riziką jūsų sveikatai.

O jeigu yra tokios aplinkybės, kad poliklinikos apsisprendžia nėštumo nutraukimo paslaugų neteikti, tai gali pasitarnauti kaip tokia situacija, kuri galėtų paskatinti šeimas ar moteris pakartotinai pasitarti su medikais, su psichologais ir gal tai būtų tinkamas momentas persvarstyti tokį sprendimą, apsisprendžiant nėštumo nenutraukti“, –praėjusį trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, ką daryti moterims, kai kurioms gydymo įstaigoms dėl karantino atsisakant priimti jas nutraukti nėštumui, nes šios laiko tai nebūtina paslauga.

Vertindama minėtą situaciją, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė sako, kad karantino sąlygos leido ministrui kalbėti remiantis savo įsitikinimais ir taip paminti moterų teises.

„Per karantiną moterys neturi tiek informacijos apie nėštumo nutraukimą, todėl ministras turėtų išreikšti susirūpinimą ir užtikrinti informacijos prieinamumą, ko dabar nėra“, – pabrėžia E. Kuliešytė.

Asociacijos vadovė neslepia, kad į ją kreipėsi ne viena moteris, per karantiną susidūrusi su informacijos stoka dėl nėštumo nutraukimo procedūrų.

„Į mane kreipėsi moteris iš Telšių, norėjusi nutraukti nėštumą. Jai buvo sunku išsiaiškinti, kaip tai bus atliekama. Pabandžiau ir aš: paskambinau į Telšių ligoninę ir man pasakė, kad nėštumo nenutrauks. Sakė, kad tai yra neskubi planinė operacija, todėl skambinčiau šeimos gydytojui.

Tai rodo, kad veiksmai yra nesuderinti. [...] Procesas apsunkinamas, nes moteris turi pereiti per kelis specialistus, kad gautų šią paslaugą, todėl ministro pareiškimas skamba ciniškai, kaip pasityčiojimas iš moterų“, – pažymi E. Kuliešytė.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė pripažįsta, kad šioje situacijoje įvyko nesusipratimas.

„Ministras tikrai nenorėjo pasakyti, kad moterys neturi teisių (į nėštumo nutraukimą – LRT.lt). [...] Jos turi galimybę pasirinkti“, – akcentuoja sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Inicijavo kreipimąsi

Prieš kelias dienas pasirodė kreipimasis #NeMinistroReikalas, raginantis užtikrinti galimybę nutraukti nėštumą per karantiną. Kreipimesi, kurį inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lygių galimybių plėtros centras, griežtai smerkiamas minėtas ministro pasisakymas.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės teigimu, karantinas neturėtų tapti pretekstu pažeidinėti reprodukcines moterų teises. Ji stebisi, kad nors ir moterys turi teisę į nėštumo nutraukimo procedūrą, poliklinikos gali nuspręsti ar teikti tokią paslaugą, ar ne.

„Ar mes įsivaizduojame tokią situaciją skiepijant vaikus ar kitais klausimais? Moterų reprodukcinių teisių ribojimais matome, kad taip gali būti, vietoje to, kad procedūra būtų palengvinta, nes situacija yra sudėtinga. [...]

Perskaičius ministro žinutę, susidaro įspūdis, kad, prisidengiant karantino sąlygomis Lietuvoje, po truputį žengiama link abortų draudimo įteisinimo. Teoriškai tu gali pasidaryti šią procedūrą, bet praktiškai tai yra tiek sudėtinga, kad tau ir tų dvylikos savaičių gali neužtekti“, – sako M. Jankauskaitė

Karantinas – priedanga abortams uždrausti?

Atsižvelgdama į kaimyninės Lenkijos parlamentarų paremtus įstatymų projektus, pagal kuriuos būtų beveik visiškai uždrausti abortai ir lytinis švietimas mokyklose, E. Kuliešytė neabejoja, kad karantinas gali tapti priedanga atitinkamiems veiksmams atlikti.

M. Jankauskaitė pritaria, kad tokie pavyzdžiai kaimyninėje šalyje kelia grėsmę.

„Nelabai mane įtikino, kad čia buvo tik klaidelė ir pasimetimas. Man neramu ir norėtųsi konkretesnių įrodymų, kad moterų reprodukcinės teisės bus ginamos“, – pabrėžia M. Jankauskaitė.

Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro, Lietuvos politikoje taip pat įžvelgiama bandymų eiti kitokiu keliu, nei siūlo tarptautinės žmogaus teisių konvencijos. D. Pūro manymu, Lietuvos valdžia turėtų pateikti oficialią poziciją dėl veiksmų Lenkijoje.

„Belieka oficialiai įtvirtinti ir mes, žmogaus teises ginančios organizacijos, būsime ramesni. Dabar mums tenka būti budriems“, – kalba D. Pūras.

D. Pūras teigia, kad, bandant įveikti pandemiją, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje iškyla daug su žmogaus teisėmis susijusių klausimų.

„Kartais bandoma įpatingas priemones supriešinti su žmogaus teisėmis, esą gal ne dabar yra laikas žmogaus teisėms. Tai yra labai klaidingas mąstymas. [...]

Tuo sąmoningai ar nesąmoningai naudojamasi pasaulyje tam, kad būtų sustiprintos diktatūros. [...] Turi būti priežiūra iš parlamentarų ir iš pilietinės visuomenės, kad priemonės nebūtų perteklinės ir nediskriminuotų tam tikrų grupių“, – pastebi D. Pūras.

Patarėja: ši paslauga būtina ir neatidėliotina

Sveikatos apsaugos ministro patarėja L. Bušinskaitė atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 16 d. A. Verygos sprendimu stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gydymo įstaigose privalo būti organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas neatidėliotinų stacionarinių procedūrų, kurioms priskiriamos planinės operacijos ir planinės stacionarinės paslaugos bei kurių atlikimas yra sąlygotas riboto termino, pagrįsto medicinos mokslu, teikimas. Šias paslaugos prieinamos įstaigose, teikiančiose stacionarines ginekologijos paslaugas.

„Tai reiškia, kad abortai, kaip ir eilė kitų paslaugų, kurios priskiriamos prie būtinų, neatidėliotinų, turi būti teikiamos karantino metu. Tai reiškia, kad ši paslauga turi būti teikiama kaip būtinoji pagalba, nes yra riboto termino“, – teigia L. Bušinskaitė.

L. Bušinskaitė patikina, kad kėslų uždrausti abortus ministras neturi ir būtinoji pagalba per karantiną teikiama taip, kaip ir visada.

„Kai atsiranda tam tikros medicininės indikacijos, planinės paslaugos gali būti prilyginamos būtinosioms paslaugoms, kurios turi būti teikiamos

Kalbant apie abortus, tai yra laiko apribota procedūra, kurios negalima atidėti. Saugiausia tai atlikti iki 12 savaičių, kai yra mažiausia grėsmės moters sveikatai. Nuo 12 savaičių šios procedūros grėsmė moters sveikatai dramatiškai didėja, todėl vėliau tokiai paslaugai gauti būtų reikalingos medikų konsiliumo išvados“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Nėštumo nutraukimas, L. Bušinskaitės aiškinimu, gali būti atliekamas moters apsisprendimu arba esant medicininėms indikacijoms – kai kyla grėsmė moters sveikatai. Tuomet ši paslauga apmokama PSDF lėšomis, sako ji.

L. Bušinskaitė patikina, kad visais atvejais gydymo įstaigose yra teikiamos ir psichologo, ir socialinio darbuotojo konsultacijos prieš nėštumo nutraukimo procedūrą: „Būna neretai ir taip, kad moteris persigalvoja ir nusprendžia gimdyti.“

Sveikatos apsaugos ministro patarėja sako girdėjusi, kad kai kurios gydymo įstaigos karantino metu atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, klaidingai informuodamos, jog neva tai per karantiną yra uždrausta arba yra sustabdžiusios savo veiklą.

„Jei nutinka taip, kad gydymo įstaiga atsisako šias paslaugas teikti, moteriai reikia vėl kreiptis į nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją, ginekologą, kuris nukreiptų į įstaigą, galinčią suteikti tokią paslaugą. Jei kyla klausimų, galima pasikonsultuoti paskambinus, pavyzdžiui, į Vilniaus gimdymo namus“, – kalba L. Bušinskaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.