Konstitucinis Teismas (KT) atvertė bylą, kurioje grupė parlamentarų skundžiasi dėl nevienodo rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose. Jie teigia, kad pagal dabar galiojančią tvarką vieniems parlamentarams patekti į Seimą lengviau nei kitiems, nes reikia suagituoti mažiau žmonių.
Pusę Seimo – 71 parlamentarą – žmonės išrinko balsuodami vienmandatėse apygardose už konkrečias pavardes. Grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį teismą, sakydami, kad pagal dabartinę tvarką šie Seimo nariai renkami nevienodomis sąlygomis.
55-toje Širvintų-Vilniaus apygardoje, kur išrinkta parlamentarė Rita Tamašunienė, yra net 43 000 rinkėjų, o kai kuriose kaimiškose apygardose vieną seimo narį renka vos 29 000 rinkėjų.
„Tam, kuris mažytis, tai jam reikia mažiau pastangų, kadangi yra mažiau rinkėjų, o kitur yra labai daug. Kiekvienas seimo narys, renkamas vienmandatėse apygardose, turėtų turėti maždaug panašų rinkėjų skaičių“, – tikina Seimo narė R. Tamašunienė.
Rinkimų apygardos Lietuvoje sudarytos dar 1992 metais. Per tą laiką kaimai ištuštėjo, kai kurie miestai stipriai išaugo, o esminės reformos nevyko. Seimas 2002 m. tik pakeitė įstatymus, leisdamas 20 procentų nuokrypį nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus apygardoje. Šis įstatymas ir apskųstas Konstituciniam Teismui. Europinė praktika rekomenduoja ne didesnį nei dešimties procentų nuokrypį.
Perbraižius vienmandačių apygardų žemėlapį pagal šias rekomendacijas ir dabartinę demografinę padėtį, kai kurios kaimiškos apygardos tiesiog išnyktų – būtų prijungtos prie kitų ir metų metus jose rinkti parlamentarai tiesiog nebeturėtų kur balotiruotis ar turėtų konkuruoti su savo partijos kolegomis išlikusiose apygardose.
„Ir dabar yra tam tikras nepasitenkinimas, jeigu tas rinkimų apygardas reikėtų radikaliai pakeisti. Tokie dalykai turėtų būti priimti Seime, politinės valios reikia. Prieš rinkimus sutarti dėl rinkimų apygardų pakeitimo labai sunku, po rinkimų irgi labai sunku“, – teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
„Reikia peržiūrėti, atsižvelgus į gyventojų skaičių, čia taip elementari logika sako“, – tikina ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Kol kas Vyriausioji rinkimų komisiją kitų metų Seimo rinkimams yra numačiusi kosmetinius apygardų ribų pakeitimus, o esminius – tik 2020 m. rinkimams. Konstitucinis Teismas sprendimą žada spalio pabaigoje. Jei jis paskelbs, kad dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, pavyzdžiui, Vilnius rinks trimis keturiais parlamentarais daugiau, o Kaunas ir kai kurie kaimai – mažiau.
