LRT FAKTAI
Sąmokslo teorijos apie COVID-19

Lietuvoje

2020.04.20 05:30

LRT FAKTAI. Neįtikėtina, kuo dalijasi socialinių tinklų vartotojai: kas slypi už sąmokslo teorijų dėl COVID-19?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.04.20 05:30

Vienos teorijos siekia įtikinti, kad virusas yra sugalvotas tyčia, o kitos – kad jo iš tikrųjų niekada nebuvo.

LRT FAKTAI aiškinasi, kas vienija socialiniuose tinkluose skleidžiamą melą – sąmokslo teorijas dėl koronaviruso.

Sąmokslo teorija: ligoninės tuščios, jokio viruso nėra

„Viena Anykščių ligoninės seselė sakė, kad dar niekada nebuvo tiek mažai ligonių, nėra net ką veikti“, – tokiu įrašu „Facebook“ penktadienį pasidalijo per tūkstantį lietuvių. Kituose įrašuose komentatoriai klausia, kodėl esą tiek mažai žinoma apie nuo viruso pasveikusius žmones, įtardami, kad „kažkas slepiama“.

Dar viena praeitą savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžiusi žinutė panašiai teigia, kad virusas yra viso labo Sveikatos apsaugos ministerijos pratybos.

„Pagal planą šiaip turėtų būti gripo pandemija, bet galima ir pagal koroną pasitreniruoti“, – feisbuke rašo lietuvė ir savo įrašu pasidalija grupėje, kurioje plinta nemažai kitų sąmokslo teorijų.

Ji dalijasi teisės aktu „Dėl Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programos patvirtinimo“.

Tai, kad ligoninės neva „tuščios“ ir tai esą įrodo, kad koronavirusas iš tikrųjų neegzistuoja, o jo grėsme neva stengiamasi manipuliuoti gyventojais, yra viena populiariausių sąmokslo teorijų, atsiradusi net ne Lietuvoje. Panašių įrašų rastume ir anglų kalba.

Anykščių ligoninėje iš tikrųjų nerastume sergančių COVID-19 pacientų, nes, pagal galiojančią tvarką, jie gydomi tik penkiose didžiosiose Lietuvos ligoninėse. Kitose paskelbtas karantinas, perorganizuojama veikla, atidedamos planinės operacijos – tai skelbiama ir Anykščių ligoninės interneto puslapyje.

Tačiau tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse plinta žinutės, kad ligoninės tuščios, o koronavirusas yra „netikra krizė“.

Sąmokslo teorija: virusas yra biologinis ginklas, jis sukurtas tyčia

Ši sąmokslo teorija yra pirmoji, atsiradusi metų pradžioje – dar tuomet, kai virusas nebuvo išplitęs už Kinijos ribų.

Tada virusas buvo siejamas su Uhano mieste, kuriame ir prasidėjo viruso pandemija, esančia virusologijos laboratorija. Buvo nueita taip toli, kad įtarimų sukėlė net laboratorijos logotipas: internautai jį klaidingai sugretino su kompiuteriniame žaidime „Absoliutus blogis“ vaizduojama korporacija, kuri sukūrė dirbtinį virusą. Buvo spėjama, kad virusą sukūrė Kinija, kita teorija siūlė idėją, kad virusą sukūrė JAV.

Šią teoriją nuosekliai paneigti siekia ir biologai, ir kariuomenės ekspertai. LRT FAKTŲ kalbinti ekspertai sakė, kad biologinis ginklas šiandien nėra naudojamas, nes jį per daug sunku kontroliuoti.

„Biologiniai ginklai nėra labai efektyvūs. Nuo 1975 m. mažiau nei 100 žmonių žuvo nuo biologinio ginklo“, – sakė cheminių ir biologinių ginklų ekspertas Jeanas Pascalis Zandersas. Jis pabrėžė, kad tariama biologinio ginklo grėsmė dažniau pasitelkiama informaciniuose karuose, o ne tikruose konfliktuose.

Kalbinti mokslininkai sako, kad, pagal dabartinius turimus duomenis, CoV-2 virusas yra tiesiog pernelyg primityvus, kad būtų sukurtas laboratorijoje, – esą net jei kas nors ir imtųsi sudėtingo užmojo sukurti virusą laboratorijoje ir tai išties pavyktų, virusas turėtų būti daug tobulesnis nei tas, kuris plinta šiuo metu.

Žurnale „Nature“ kovo mėnesį publikuotame straipsnyje skelbiamos išvados, kad CoV-2 virusas nėra iki šiol atrastų virusų mišinys, jis turi unikalių, tik jam būdingų savybių – mokslininkai tuo remiasi teigdami, kad virusas atsirado natūraliai, o ne buvo sukurtas tyčia.

Sąmokslo teorija: virusas naujas, kaltininkai kaip visuomet

Virusui pasiekus Europą ir JAV, sąmokslo teorijos tapo dar sudėtingesnės ir dažnai nepaaiškinamos logiškai – su COVID-19 pradėtas sieti Billas Gatesas, „vakcinų kūrėjai“, 5G ryšys ir net „satanistų judėjimas“.

Visa tai – seniai sklandančios sąmokslo teorijos, susietos su nauju reiškiniu.

„Karščiausia sąmokslo teorija pasaulyje“ – taip žiniasklaidos tyrimų kompanija „Zignal Labs“ praėjusią savaitę pavadino teiginius, kuriuose COVID-19 siejamas su B. Gatesu, vienu turtingiausių planetos žmonių, „Microsoft“ įkūrėju ir filantropu. Tyrėjai suskaičiavo 1,2 mln. žinučių socialiniuose tinkluose ir televizijoje.

Nors ne visos jų pateikia logišką paaiškinimą, kuo B. Gatesas susijęs su virusu, galima aptikti tokių sąsajų, kaip kalba, pasakyta 2015 metais, kurioje jis pasakoja, kad virusas šiais laikais yra didesnė grėsmė nei branduolinis ginklas. To internautams pakako susieti verslininką ir viruso išplitimą.

Kalbėdamas apie koronavirusą, B. Gatesas išsakė mintį, kad „ilgainiui mes turėsime skaitmeninius sertifikatus, rodančius, kas pasveiko, arba neseniai buvo tikrinamas dėl viruso, arba, kai turėsime vakciną, kas yra ja pasiskiepijęs“. Konspiracijos teorijų bendruomenėse netrukus pasklido žinutė, esą verslininkas siekia įdiegti vakcinas su „mikroschemomis“.

Gatesų šeimos fondas taip pat remia vakcinų kūrimą, o pats B. Gatesas dažnai kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką, taip pat ir praėjusios savaitės sprendimą sustabdyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai – tai jam pelnė dešiniųjų pažiūrų amerikiečių bei D. Trumpo palaikytojų visame pasaulyje neapykantą.

Lietuviams, platinantiems sąmokslo teorijas, įtikinamesnės atrodo tariamos viruso sąsajos su diegiamu 5G ryšiu.

Jungtinėje Karalystėje šį mėnesį buvo niokojami ir padegti keli mobiliojo ryšio bokštai, o mūsų šalyje teoriją, siejančią virusą ir 5G, jau anksčiau paskatino ketinimas Lietuvoje didinti elektromagnetinės taršos normas.

Dėl 5G ryšio viešojoje erdvėje pastaruoju metu dažnai pasisakė ir klaidingą informaciją skleidė Seimo narys Dainius Kepenis, verslininkė Jolanta Blažytė, ja buvo dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Kodėl tikime sąmokslo teorijomis?

Filosofas, Vilniaus universiteto Kognityvinių mokslų centro lektorius Vilius Dranseika sako, kad sąmokslo teorijų apie koronavirusą protrūkį lėmė išskirtinė situacija.

„Sąmokslo teorijos patrauklios, nes pateikia paprastą paaiškinimą sudėtingai ir sunkiai suprantamai realybei, kai informacijos stinga, nes susiduriame su net ir specialistams nauju reiškiniu“, – sako jis.

Pasak mokslininko, sąmokslo teorijos paaiškina situaciją vienu veiksniu, sukuria „eureka“ momentą.

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurios iš jų neišvengiamai bus populiarios, nes pateikia gana logišką mechanizmą, kaip klostėsi įvykiai, kurių aiškiai paneigti nėra įmanoma, – pavyzdžiui, teorija, kad virusas buvo sukurtas tyčia.

Filosofo manymu, su konspiracijos teorijomis kovoti reikėtų ne bandant paneigti skleidžiamą informaciją, o kokybiškai pateikiant tikrąsias žinias. Kitokia dinamika, pastebi jis, stebima socialiniuose tinkluose.

„Socialinių tinklų kompanijos suprato, kad dėl platinamų sąmokslo teorijų kenčia jų reputacija, dėl to matome didesnį dėmesį apribojant tokių naujienų skleidimą. Kita vertus, tai keblus klausimas, neaišku, kaip tai suderinti su teise“, – teigia V. Dranseika.

Sąmokslo teorijos

Sąmokslo teorijų skaičiaus augimą lėmė nepaprasta situacija, kurioje viso pasaulio žmonės atsidūrė dėl koronaviruso pandemijos. Kaip teigia ekspertai, sąmokslo teorijos patrauklios, nes pateikia patogų ir paprastą paaiškinimą situacijoje, kurioje vyrauja chaosas ir nežinomybė.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra