Lietuvoje

2020.04.17 16:37

Verygos verdiktas: koronavirusu užsikrėtusių asmenų skrodimas po mirties galimas tik išimtiniu atveju

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.17 16:37

Balandžio 15 dieną sveikatos apsaugos ministras bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga pasirašė sprendimo pakeitimą, kuriuo koronavirusu užsikrėtusiems asmenims skrodimas po mirties neatliekamas. Tiek patalogai, tiek ir virusologai tokį ministro žingsnį vadina logišku. 

Kovo 16 dieną ministro įsakymas „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ po mėnesio buvo pakoreguotas įrašu, kad mirusiems asmenims, kuriems buvo nustatyta arba įtariama COVID-19 infekcija, skrodimas nėra atliekamas.

„Patologoanatominis tyrimas (patologinės anatomijos autopsija) atliekamas gavus neigiamą tyrimo dėl COVID-19 rezultatą“, – nurodoma įsakyme.

Be to, remiantis šiuo įsakymu, visi mirę asmenys, kurie buvo užsikrėtę COVID-19, yra laikomi būtent šios infekcijos aukomis ir įrašomi į statistiką, nepaisant to, kokiomis gretutinėmis ligomis sirgo ir kokia galėjo iš tiesų būti mirties priežastis. Skrodimas infekuotųjų galimas tik išimtiniais avejais.

„Tais atvejais, kai reikia atlikti teismo medicinos tyrimą pagal Pavedimą mirties priežasčiai nustatyti, tyrimas, nepriklausomai nuo COVID-19 tyrimo rezultatų, atliekamas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje laikantis Infekcijų kontrolės reikalavimų. Mirusieji <...> ištiriami dėl COVID-19 imant medžiagą iš mirusiojo minimaliai intervencinėmis priemonėmis. Teismo medicinos tyrimas atliekamas tokia apimtimi, kuri leidžia nustatyti mirties priežastį ir atsakyti į kitus ikiteisminio tyrimo metu pateiktus klausimus“, – nurodoma įsakyme.

Penktadienį spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti autopsijas atliekančius specialistus, kad šie netaptų koronaviruso aukomis. Be to, anot jo, tokią praktiką taiko ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Kokios – ministras spaudos konferencijoje nedetalizavo.

Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjas profesorius Arvydas Laurinavičius naujienų portalui LRT.lt teigė, kad ministro pasirašytas sprendimas yra logiškas ir gali būti daugiau diskutuotinas tik mokslo bendruomenėje. Anot profesoriaus, ministro sprendimas tokiomis sąlygomis yra racionalus, nes labai dažnai mirties priežastis būna aiški jau iki paciento mirties, ypač, jeigu asmeniui buvo nustatytas kvėpavimo nepakankamumas. O infekuotojo tyrimas po mirties iš tiesų kelia grėsmę patalogams anatomams.

„Atliekant autopsiją yra privaloma ir personalo apsauga, ir patalpų apsauga, visa higiena, saugos priemonės. Problema yra ta, kad patalpos, kuriose atliekamos autopisijos, daug kur Lietuvoje nėra labai gerai įrengtos. Jos atitinka minimalius reikalavimus, bet dirbant su infekcijomis reikalavimai taikomi aukštesni“, – dėmesį atkreipė A. Laurinavičius.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą logišku laiko ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Jo nuomone, jeigu nekyla abejonių, kad asmuo buvo užsikrėtęs koronavirusu, nėra prasmės rizikuoti specialistų sveikata bei gyvybe ir sudaryti sąlygas virusui plisti tokiu būdu.

„Ką dabar tyrinėti ir ką duos vienetinis atvejis tyrinėjimo autopsinėje medžiagoje? Nauda gali būti nepalyginamai mažesnė už galimą žalą šiuo atveju. Medicinoje visada turėtų būti naudos ir žalos balansas“, – tikino S. Čaplinskas.

Autopsijos pasaulio mokslininkams daug atskleidė apie koronavirusą

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras dar kovą išplatino rekomendacijas dėl mirusių asmenų, žinomų ar įtariamų COVID-19, mėginių paėmimo ir pateikimo. Rekomendacijose nė žodžiu neužsiminta apie draudimą vykdyti mirusiųjų infekuotų skrodimus, tačiau atliekant autopsijas būtina laikytis visų saugumo reikalavimų, dėvėti visas asmens apsaugos priemones.

Kitose pasaulio šalyse specialiai COVID-19 infekuotųjų autopsijoms įrengiamos tinkamos laboratorijos. Pavyzdžiui, anot naujienų portalo scidevnet, Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija patarė medicinos darbuotojams neatlikti patvirtintų COVID-19 atvejų skrodimų, nes yra didelė užkrėtimo rizika, be to – trūksta tinkamos įrangos.

Nepaisant to, Brazilijos San Paulo universitete skrodimai atliekami požeminėje laboratorijoje. Mat San Paule yra fiksuotas didžiausias užsikrėtimų koronavirusu skaičius visoje šalyje. Laboratorijoje dirbantys mokslininkai teigia, kad autopsijos metu imami audinių mėginiai, surinkti iš įtariamų COVID-19 pacientų, gali pagilinti biologines žinias apie ligą. Taip pat planuojama sukurti biologinę audinių mėginių saugyklą tyrėjams, norintiems suprasti viruso užkrėtimo mechanizmus ir padėti pagerinti diagnozę. Skrodimo metu mėginiai imami iš infekuotųjų smegenų, širdies, plaučių, blužnies, žarnos ir sėklidžių, taip pat iš seilių liaukų.

Tuo tarpu Kinijos naujienų portale Chinadaily teigiama, kad autopsijos atskleidė labai daug detalių apie naują koronavirusą. Atlikti 29 pacientų skrodimai parodė, kad naujas koronavirusas pirmiausia pažeidžia pacientų plaučius, taip pat būtent autopsijos metu paaiškėjo, kad buvo pažeisti ir kiti organai, įskaitant širdį, kepenis ir inkstus.

Taip pat nustatyti pacientų imuninės sistemos pažeidimai – pastebėta, kad smarkiai sumažėjo imuninių ląstelių, kurios gali būti svarbus asmens mirties veiksnys. Sumažėjęs imunitetas taip pat padidino bakterijų ir grybelinių infekcijų tikimybę, o kritinės būklės pacientai dažnai patiria daugybines infekcijas.

Šios autopsijos mokslininkams bei medikams davė daug klinikinio gydymo gairių, kurios gali padėti ieškant efektyvesnio gydymo metodų.

LRT.lt primena, kad pasaulyje koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius penktadienį siekia 2,2 mln. atvejų, iš kurių daugiausia nustatyta Jungtinėse Amerikos Valstijose (678 tūkst.), antroje vietoje rikiuojasi Ispanija (185 tūkst.). Nuo koronaviruso pasaulyje mirė beveik 148 tūkst. žmonių, pasveiko 558 tūkst. asmenų.