Lietuvoje

2020.04.19 08:59

Istorija išbando jus: sužinokite pirmojo testo apie LDK laikų ligas teisingus atsakymus ir nugalėtoją

LRT.lt2020.04.19 08:59

Pirmasis istorijos žinių turnyro „Istorija išbando jus“ testas jau baigėsi. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio portalas LRT.lt ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto istorikai kvietė pasitikrinti žinias apie LDK laikų ligas. Skelbiame teisingus atsakymus su paaiškinimais ir geriausiai pasirodžiusį dalyvį, kurio laukia LRT prizas.

Teste apie LDK laikų ligas pirmoji vieta atiteko Rugilei, sveikiname! Su nugalėtoju dėl prizo susisieksime el. paštu.

Norite išbandyti savo jėgas? Kviečiame įveikti naują testą apie gyvenimą sovietinėje visuomenėje.

Testo apie LDK laikų ligas klausimai ir teisingi atsakymai:

1. 1607 m., studijuodamas Bolonijoje, garsiojo klajūno Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio sūnus Kristupas Mikalojus susirgo sunkia liga, kurios pagrindiniai simptomai ‒ aukšta temperatūra, pykinimas ir tai, kas buvo įvardijama lotynišku terminu pustulae. Po aštuonių sunkių ligos dienų jaunasis kunigaikštis mirė ir tai nieko per daug nenustebino ‒ jis buvo tik vienas iš daugelio, nepaisant jo tėvo turtų ir galios. Vis dėlto jei Radvila būtų susirgęs šia liga po 372 metų, jis būtų vienas iš nedaugelio, apskritai užsikrėtusių šia virusine liga, amžininkų praminta „Mirties angelu“. Kokia tai liga?

Raupai. Būdingas šios ligos simptomas ‒ mažos pūslelės (lot. pustulae), nusėjančios visą ligonio kūną. Ši liga buvo ypač pavojinga ir iki pat XX a. pradžios nusinešdavo tūkstančių žmonių gyvybes. Vis dėlto 1979 m. gruodžio 9 d. Ženevoje buvo paskelbta apie šios ligos sustabdymą. Ilgametė ir kryptinga skiepijimo (varioliacijos) programa leido pirmą (ir kol kas vienintelį) kartą žmonijos istorijoje apskritai išnaikinti infekcinę ligą.

2. 1787 m. pavasarį vienas vilnietis savo dienoraštyje aprašė tokią anuomet neįprastą medicininę procedūrą, kurią atliko garsiojo poeto dėdė fizikos profesorius Juozapas Mickevičius: „Kai buvo mąstoma apie retą ligą, dėl kurios visas žmogaus kraujas subėga į galvą, rankas bei kojas, sergančio ligonio gydymą ir kai kiti gydymo būdai pasirodė esantys nenaudingi ir net pavojingi, jo mylista kunigas Mickevičius pasitelkė x ir x davė tokį gerą rezultatą, kad […] žmogus, nors ir kenčiantis nuo tokio staigaus priepuolio, tarsi iš sapno pabudo, pakilo sveikas ir žvalus“. Kas yra X?

Elektra. Vilniaus universiteto (tuo metu Vyriausiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklos) eksperimentinės fizikos profesorius Juozapas Mickevičius buvo vienas iš pirmųjų Vilniuje, pritaikiusių elektroforinę mašiną gydymo tikslais. Tuometinėje Europoje vadinamoji „elektros terapija“ buvo taikoma jau ne vieną dešimtmetį.

3. XVII‒XVIII a. Vilniuje veikė trys vienuolijos, kurių nariai (-ės) aktyviai užsiėmė ligonių slaugymu špitolėse ir duodavo papildomą (ketvirtąjį) įžadą ‒ rūpintis ligoniais. Viena iš jų buvo įsteigta Ispanijoje, kita ‒ Prancūzijoje. Abiejų buvusių vienuolynų ir špitolių pastatus galima apžiūrėti ir šiandien. Trečioji vienuolija, kurios vienuolyno ir špitolės pastatai buvo nugriauti kone prieš du šimtus metų, užgimė Vilniuje XVIII a. pradžioje ir veikė tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Kokia tai vienuolija?

Rokitai. XVIII a. pradžioje pirmąją vienuolių grupę subūrė joniškietis Jonas Jarolavičius, o po maro, kurio metu išmirė visi vienuoliai, 1713 m. vienuoliją atnaujino ir reorganizavo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, suteikęs jai Šv. Roko gailestingumo brolių (Fratres Misericordiae Sancti Rochi), arba rokitų, pavadinimą. Rokitų špitolė stovėjo prie iki šių dienų neišlikusių Pilies vartų. Bonifratrų ordinas (buvęs vienuolynas, špitolė ir bažnyčia ‒ Daukanto a. 1) užgimė Ispanijoje, o šaričių (buvęs vienuolynas, špitolė ir koplyčia Bokšto g. 6) ‒ Prancūzijoje.

4. Vienuolių bonifratrų Šv. Kryžiaus bažnyčioje pagal 1721 m. sudarytą sutartį melstis ir prisaikdinti naujus narius turėjo ir x amatininkų cecho, kurio veikla buvo tiesiogiai susijusi su bonifratrų tarnyste, nariai. Koks tai cechas?

Barzdaskučių ir pirtininkų. Jie buvo vieni iš pagrindinių gydymo praktikų, kurie žmonėms nuleisdavo kraują, tvarstydavo žaizdas ir atlikdavo kitas smulkias procedūras. Daugeliui miesto gyventojų, ypač nepasiturintiesiems, jų paslaugos buvo kur kas prieinamesnės nei profesionalių medikų pagalba.

5. XVI‒XVIII a. Vilniuje buvo įsteigtos ir skirtingu laiku veikė daugiau nei dvi dešimtys globos ir gydymo institucijų. Jose būdavo gydomi ir globojami labai įvairios kilmės žmonės. Tačiau veikė ir tokia, į kurią būdavo priimami visų pirma bajorai, palyginti retai gyvendavę kitose špitolėse. Ši špitolė, prižiūrima x vienuolijos, stovėjo priemiestyje už tuometinių Subačiaus vartų. XX a. visiškai netoliese veikusi ligoninė buvo pavadinta šios vienuolijos vardu. Kokia tai vienuolija?

Misionieriai. 1695 m. Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios fundatoriai Jonas Teofilis ir Aleksandra Pliateriai prie misionierių vienuolyno įsteigė ir špitolę, kurioje turėjo būti globojami šeši vargšai bajorai.

6. Vienuoliai rokitai, duodami įžadus, įsipareigodavo ne tik laikytis skaistybės, neturto ir paklusnumo, bet ir padėti ligoniams, visų pirma sergantiems maru. Vis dėlto jiems iki pat vienuolijos panaikinimo XIX a. taip ir nebeteko susidurti su šia epidemija. Vietoje užsikrėtusiųjų maru vienuoliai Vilniaus špitolėje ilgainiui pradėjo gydyti ligonius, sergančius „prancūziška liga“. Kas yra „prancūziška liga“, Prancūzijoje vadinta „itališka liga“?

Sifilis ir kitos venerinės ligos. Eufemizmu „prancūziška liga“ (morbus gallicus) būdavo įvardijamas sifilis ir, tikėtina, kitos panašios venerinės ligos. Jos kartu su tokiomis ligomis, kaip rachitas ar skorbutas, pakeitė Europos miestuose XVIII a. jau nebepasirodžiusį marą, su kuriuo iki tol tekdavo susidurti kone kiekvienai kartai.

7. 1786 m. gruodį Trakų vaivadienė Jadvyga Teresė Zaluskytė-Oginskienė Vilniuje įsteigė naują špitolę už Subačiaus vartų vienai aiškiai apibrėžtai globotinių kategorijai, kuri, kaip ir daugelyje Europos sostinių, ypač sparčiai augo XIX a., vykstant urbanizacijos procesams. Institucija buvo ne kartą reorganizuota, tačiau šioje vietoje su pertraukomis veikė iki pat 1966 m., kai buvo iškelta į naują pastatų kompleksą Antakalnyje (Žolyno g.). XIX a. pabaigoje ‒ XX a. pradžioje gatvė, kurioje stovėjo institucija, turėjo pavadinimą, tiesiogiai susijusį su jos globotiniais. Kokiai globotinių kategorijai buvo skirta ši špitolė?

Beglobių vaikų. Fundatorė pasirūpino, kad būtų įsteigta gailestingumo seserų (šaričių) prižiūrima Vaikelio Jėzaus špitolė beglobiams vaikams ‒ pamestinukams ir našlaičiams. Institucija duris atvėrė 1791 m. spalio 17 d. XIX a. pabaigoje ‒ XX a. pradžioje gatvė, kurioje stovėjo špitolė, buvo vadinama Našlaičių gatve.

8. Ši brolija užgimė maro, 1624‒1625 m. siautusio Vilniuje, metu. Jos nariai buvo įsipareigoję laidoti mirusiuosius ir rūpintis skurstančiaisiais. Greitai netoli Aušros vartų iškilo bažnyčia ir špitolė, veikusi daugiau nei pusantro šimto metų. Bažnyčia XIX a. buvo perstatyta į gyvenamąjį namą (dabar Aušros vartų g. ir Mikalojaus Daukšos g. kampe stovinčio namo kieme). Koks šios brolijos pavadinimas?

Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo. Toks brolijos pavadinimas aiškiai nusako ir jos veiklą, nes Juozapas Arimatietis ir fariziejus Nikodemas buvo tie, kurie pasirūpino Kristaus palaidojimu. Mirusiųjų laidojimas krikščioniškojoje tradicijoje laikomas vienu iš gailestingumo darbų.

9. 1799 m. birželio 16 d. buvo iškilmingai atidaryta Vilniaus generalinė špitolė, įsteigta carinės Rusijos administracijos. Glaudžiai su totoriais susijusiame priemiestyje iškilusi institucija ilgainiui peraugo į modernią ligoninę, kuri be didelių pertraukų veikė iki pat XXI a. pradžios. Prie kurios bažnyčios buvo įsteigta ši institucija?

Šv. Jokūbo ir Pilypo. Nors špitolė prie Lukiškių priemiestyje stovėjusios bažnyčios ir dominikonų konvento buvo įkurta dar 1723 m., vis dėlto carinės Rusijos administracijos iniciatyva buvo uždarytos septynios senosios špitolės, o jų nuosavybė perleista naujajai generalinei špitolei. Nuo senųjų labdaros ir gydymo institucijų ji skyrėsi tiek dydžiu, tiek organizacine struktūra.

Populiariausi

Ingrida Šimonytė

Lietuvoje

2020.07.11 13:31

Šimonytė pasirengusi tapti Vyriausybės vadove: premjerą esu pavadavusi ne vieną savaitę Konservatoriai po rinkimų nemato koalicijos su LLRA-KŠS; atnaujinta 13.48

5