Lietuvoje

2020.04.21 05:30

Karantinas Marijampolėje: dainavimo pamokos per „Skype“, arba kaip penkių asmenų šeimai išgyventi iš „dekretinių“

Lietuvoje dėl koronaviruso įvestas karantinas privertė žinomą muzikos mokytoją Laimą Lapkauskaitę neskaičiuoti darbo valandų. Solinio dainavimo Marijampolės meno mokykloje mokanti bei popchorui vadovaujanti prodiuserė ir kompozitorė nuotoliniu būdu individualiai pabendrauja su bemaž 50 savo auklėtinių. Nors darbas ir mylimas, papildomų iššūkių per karantiną tikrai iškilo, o kiek pavyks su jais dorotis – nežinia.

L. Lapkauskaitė pasakoja, kad, pamokoms persikėlus į internetą, jai tenka su kiekvienu vaiku dirbti individualiai. Pedagogė duoda jiems įvairių užduočių – paruošti pasirodymus, išmokti dainą, šokių judesius, pasidaryti improvizuotas scenas.

Moteris neslepia: darbo krūvis jai pačiai smarkiai išaugo. Ji prisimena antrosios Velykų dienos vakarą gavusi daug mokinių paruoštų namų darbų, į kuriuos reikėjo sureaguoti ir atsakyti.

Tai lemia ir didesnį nuovargį. Vaikų tėvų kartais tenka paprašyti, kad šie per pamokas paliktų atžalą vieną kambaryje, nes tėvai juos išblaško. Todėl mokymas labai sulėtėja, o tai kelia klausimų, kiek iš tikrųjų jame naudos, apgailestauja žinoma muzikologė, išugdžiusi vieną populiariausių to meto popžanro grupių „Mokinukės“, „Studentės“ ir kitus Lietuvoje žinomus kolektyvus.

„Dirbu taip, kaip daugelis šiandien Lietuvoje, bet suprantate, mokymas dainuoti, mokymas šokti nuotoliniu būdu daugiau atrodo kaip pliusiuko užsidėjimas prieš save ir prieš vaikus, negu kad tai duoda kažkokios apčiuopiamos naudos“, – LRT.lt sakė L. Lapkauskaitė.

Pasak jos, daug iššūkių per nuotolines pamokas kyla dėl vėluojančio garso, kas yra itin didelė problema mokant dainavimo.

„Pats prasidainavimas dabar vyksta tik a capella. Instrumentu groti man neįmanoma, nes yra didelis garso vėlavimas. Todėl laviname savo klausą, muzikinę atmintį, bet labiausiai erzina, kad garso perdavimas toli gražu ne iš kiekvieno kompiuterio ar telefono yra kokybiškas – sunku girdėti vaiko tembrą, galų gale, stebėti kvėpavimą, laikyseną ar stovėseną“, – pasakojo pedagogė.

L. Lapkauskaitės gyvenimo pokyčių pavyzdys – vienas nedaugelio Marijampolėje, kur žūtbūt siekia išgyventi smulkusis verslas, iššūkių kilo net didžiausiam regiono darbdaviui, vietos ligoninė tapo koronaviruso židiniu, o vietos valdžia priversta karpyti biudžetą.

Valdžia atsisako nebūtino išlaidavimo

Marijampolės apskrityje koronavirusu serga 91 žmogus, rodo pirmadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikti duomenys. Pirmas ligos atvejis fiksuotas kovo 16 dieną.

Didelė dalis ligos atvejų fiksuota Marijampolės ligoninėje. Vietos meras Povilas Isoda sako, kad tai bent jau rodo, jog eiliniai marijampoliečiai karantino laikosi gerai.

„Žmonių sąmoningumas tikrai yra pakankamas. Tą parodė ir paskutinis savaitgalis, kai buvo įvesti judėjimo ribojimai. Tad drausmės, karantino reikalavimų laikymasis tikrai neblogas – tikrai geresnis, nei tai, ką matėme karantino pradžioje“, – LRT.lt sakė meras.

Vis dėlto pandemija verčia jį sukti galvą, ko atsisakyti dėl šių ir ateinančių metų savivaldybės biudžeto praradimų.

Marijampolėje vasario pabaigoje buvo patvirtintas daugiau nei 57 mln. eurų biudžetas, tačiau meras pripažįsta, kad jis iš tikrųjų bus kur kas mažesnis vien dėl to, kad bus surinkta mažiau mokesčių. Daugiausia pajamų Marijampolės biudžetas gauna iš gyventojų pajamų mokesčio.

Vis dėlto P. Isoda žada, kad viena tikrai nesikeis – savivaldybės valdomose įstaigose dirbantys žmonės tikrai nebus atleisti ir sulauks atlyginimų.

„Tai pagrindinis mūsų politinis apsisprendimas, kad tikrai netaupysime žmonių sąskaita. Tikrai nevarysime visų mums pavaldžių biudžetinių įstaigų, mokyklų, kultūros, sporto įstaigų darbuotojų jokių atostogų ar į prastovas. Tikslas yra juos išsaugoti ir visiems šiems žmonėms sumokėti atlyginimus.

Taip pat esame griežtai apriboję visų išlaidas – atsisakome nebūtinų remonto, komforto dalykų. Taip pat kelsime tikslą nesustabdyti investicijų – renovacijų, statybų, kelių tvarkymo, Europos Sąjungos finansuojamų projektų“, – kalbėjo Marijampolės meras.

Savivaldybė neseniai atidarė sąskaitą kovai su COVID-19, kur renka žmonių paramą. Tokia sąskaita atidaryta po vietos verslininkų kreipimosi. Dabar joje sukaupta virš 9 tūkst. eurų, juos planuojama skirti medikų apsaugos priemonėms.

P. Isoda taip pat nerimauja, kaip savivaldybei seksis gelbėti smulkųjį verslą, kuris pastaruoju metu plėtėsi ir teikė daug optimizmo. Anot jo, savivaldybė ketina atleisti tokį verslą nuo savivaldybės renkamų nekilnojamojo turto ar nuomos mokesčių. Mokami leidimai prekybai bus pratęsti tiems, kurie neturi galimybės prekiauti karantino metu.

Pasak politiko, to imtis skatina vietinių skundai, kad centrinės valdžios patvirtintas ekonomikos gelbėjimo planas iš esmės yra nukreiptas į stambųjį verslą.

„Mes irgi pasigendame konkretesnių ir stipresnių priemonių būtent smulkiajam verslui. Man sunku išvadas daryti, bet iš tikrųjų norėtųsi, kad tos finansinės paskatos smulkiesiems irgi būtų daugiau.

Tai yra klausimas ne tik dėl darbo vietų – tai klausimas ir dėl gamybos, ir dėl produkcijos kiekių. Kaip visa tai išlaikyti nesulaukiant paramos? Girdime tai iš vietinių“, – sakė P. Isoda.

Gėlininkė priversta gyventi iš išmokų

Bet kokios paramos iš valdžios laukia ir Marijampolės apylinkėse kelis dešimtmečius gėlių ūkį su sūnumi prižiūrinti Danutė Medonienė. Šiandien dėl karantino vienintelis jos šeimos pragyvenimo šaltinis – marčios motinystės išmokos.

„Kai dar nebuvo pandemijos, investavome visus savo turėtus pinigus. Balandį paprastai vykdavo mugės ir mes per jas užsidirbdavome. Tačiau dabar atsiskaitę už daigus, vazonus ir trąšas likome visiškai be pajamų, nes viskas labai staigiai užsidarė“, – LRT.lt sakė D. Medonienė.

„Turiu dvi mažas anūkes, marti yra dekrete. Tai jeigu ne jos tie dekretiniai pinigai, mes neturėtumėme jokio pragyvenimo šaltinio, nes smulkiojo verslo šiandien niekas neremia ir niekam jis neįdomus. Neįsivaizduoju, ką būtų reikėję daryti“, – teigė ji.

Gėlininkė taip pat sakė, kad pajamos dingo per karantiną užsidarius gėles superkančioms prekybvietėms, joms atšaukus užsakymus.

Dabar D. Medonienė gėlių ūkį prižiūri tik su sūnumi. Ankstesniais laikais iki pandemijos jie tam tikriems darbams laikinai pasisamdydavo dar tris ar keturis žmones, tačiau dabartinė situacija teleidžia mažinti sodinimo apimtis ir tikėtis geriausio.

Papildomo rūpesčio šeimai kelia ir neseniai paimta paskola pastatyti moderniems šiltnamiams.

„Gėles auginu 35 metus, visą gyvenimą bijojau bankų, bet pernai pasiėmėme paskolas ir... taip išėjo“, – atsidūsta Pašakališkių kaimo gyventoja.

Vis dėlto moteris siekia neprarasti optimizmo.

„Visiems sunku. Kažkaip išgyvensim“, – sako ji.

Dėl viruso išplitimo kaltina mažą testavimą

Marijampolės ligoninėje koronaviruso protrūkis prasidėjo balandžio pradžioje, o dabar COVID-19 serga 30 šios gydymo įstaigos darbuotojų ir 16 pacientų.

Iš koronavirusu sergančių darbuotojų 14 yra slaugytojai, septyni gydytojai, penki pagalbiniai darbuotojai ir keturi slaugytojų padėjėjai.

„Mes atlikome epidemiologinį tyrimą ir pamatėme, kad tie pirmieji asmenys, kurie buvo infekuoti, tiek darbuotojai, tiek pacientai, nebuvo protrūkio priežastis“, – LRT.lt sakė Marijampolės ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Lina Dubinskaitė.

„Iš tyrimo sprendžiama, kad infekcija į Vidaus ligų skyrių patekti galėjo maždaug kovo paskutinį dešimtadienį, ir tai, kas buvo nustatyta pirmosiomis balandžio dienomis, buvo ne plitimo priežastis, o jau plitimo pasekmė“, – pridūrė ji.

Pirmas koronaviruso atvejis Marijampolės ligoninėje patvirtintas balandžio 4 dienos vakarą, infekcija nustatyta pagalbinei darbuotojai. Kitą dieną nuo pat ryto buvo sukviesti visi ligoninės pagalbiniai darbuotojai, jiems atlikti tyrimai. Iš jų nustatyti dar du koronaviruso atvejai, bet šie susirgę žmonės neturėjo visiškai jokių simptomų, pasakoja L. Dubinskaitė.

Anot jos, tuomet pastebėta, kad visi susirgę darbuotojai yra susiję su ligoninės Vidaus ligų skyriumi. Balandžio 6 dieną šiame skyriuje pradėti testuoti visi pacientai ir darbuotojai – koronavirusas nustatytas dar šešiems asmenims.

„Tada padarėme išvadą, kad infekcija yra išplitusi. Priimtas sprendimas testuoti visus ligoninės darbuotojus ir stacionare gydomus pacientus“, – teigė viena ligoninės vadovių.

Šiuo metu yra patikrinti beveik 800 šios įstaigos darbuotojai. L. Dubinskaitė infekcijos išplitimą aiškina gautu nepakankamu testų skaičiumi ir besimptomiais susirgusiaisiais, kurių identifikuoti be tyrimo neįmanoma.

„Tikrai buvo laikas, kai visuomenė buvo nepakankamai testuojama ir tikrai buvo griežti testavimo reikalavimai. Jie sušvelnėjo tik vėliau“, – kalbėjo medikė.

Plintanti infekcija ligoninėje sukėlė ir politines rietenas Marijampolės savivaldybėje, opoziciniams konservatoriams ir Mišriai tarybos narių grupei reikalaujant nušalinti ilgametę įstaigos vadovę Audronę Kuodienę.

„Aiškiai matome, jog Marijampolės ligoninės direktorė stokoja lyderystės, iniciatyvumo ir greito reagavimo į pandemijos situaciją. Šios problemos nėra vienadienės. Tai per ilgus metus susikaupusios problemos, kurios pandemijos metu, kai ligoninė tapo COVID-19 židiniu, tiesiog išsprogo“, – sakė tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

Meras P. Isoda pripažįsta, kad įstaigoje būta problemų, ypač dėl komunikacijos, tačiau jis tvirtina, kad šiuo metu svarbiausia sustabdyti viruso plitimą ir atstatyti įprastą ligoninės darbą.

„Tuščias politikavimas, skambūs pareiškimai ir kiti neatsakingi veiksmai, kuriuos skatina daryti neatsakingi politikai, manęs nedomina. Ligoninės medikų kolektyvas dirba, absoliučiai didžioji jo dalis yra profesionalai, jie susitvarkys su iškilusia grėsme, tuo neabejoju“, – teigė Marijampolės meras.

Pati ligoninės vadovybė kritiką atmeta.

„Niekas čia nesipurto jokios atsakomybės, bet matydami tas priežastis, kurias įžvelgiame, tai ruošėmės nuo pat pradžios, vadovavomės instrukcijomis, pačią ligoninę tvarkėme taip, kad būtų galima priimti atskiriant srautus ir užtikrinant tinkamą pagalbą“, – sakė L. Dubinskaitė.

Kaip tvarkosi „Mantinga“

Su koronaviruso iššūkiais susidūrė ir didžiausias darbdavys Marijampolės regione. Visgi virš tūkstančio žmonių įdarbinusi duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija „Mantinga“ tiki, kad krizę išgyventi pavyks.

Įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas sako, kad, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendrovės produkcijos užsakymai sumažėjo. Be to, pasikeitė vartotojų pirkimo įpročiai, jie rečiau eina apsipirkti, perka būtiniausias prekes. Dalis įmonės klientų nedirba dėl Vyriausybės apribojimų, atsiradusių įvedus karantiną.

Vis dėlto verslininkas teigia, kad jau nuo šių metų pradžios „Mantinga“ vykdė gamybą į priekį, kad vasaros bei rudens metu klientams būtų garantuojamas užsakymų vykdymas. Pasak jo, šiuo metu gaminių likutis sandėliuose yra didelis, cechų veikla nesustabdyta, bet dirba pagal poreikį.

„Mūsų įmonės veikla yra stabili, turime sukaupę pakankamą finansinį rezervą, kuris skirtas tokioms netikėtoms krizinėms situacijoms“, – LRT.lt sakė M. Agentas.

Jis teigia, kad šiuo metu darbuotojų atlyginimai nėra mažinami ir to daryti neketinama. Taip pat įmonė siekia per krizę neatleisti nė vieno darbuotojo. Vis dėlto, daliai darbuotojų skelbiamos prastovos arba jų noru suteikiamos apmokamos atostogos. Nemokamos atostogos niekam neforminamos: „Pasibaigus šiam karantino laikotarpiui planuojame, kad įmonė dirbs įprastu ritmu.“

Bendrovės vadovas pasakojo, kad „Mantingos“ veikla paskelbus Lietuvoje karantiną pasikeitė pagal rekomendacijas: kiek įmanoma dirbama nuotoliniu būdu, gamybos darbuotojams buvo parūpintos papildomos maksimalios apsaugos priemonės, organizuojamas darbas ir transportas, atitinkantis darbuotojų sveikatą ir priežiūrą.

M. Agentas tvirtina, kad prioritetą įmonė teikia darbuotojų saugai ir sveikatai. Tarp papildomų saugos priemonių – aktualijas stebinti įmonės ekstremalių situacijų valdymo grupė, sustabdyti bet kokie pašalinių žmonių vizitai, nebent jie kritiškai svarbūs. Į įmonės teritoriją tiekėjai ir vežėjai gali patekti tik užpildę klausimyną ir laikydamiesi saugumo reikalavimų.

„Mantingos“ generalinis direktorius pasakojo, kad visi užsienio šalyse lankęsi ar atostogavę darbuotojai yra saviizoliacijoje. Šio režimo laikosi ir tie darbuotojai, kurių artimieji buvo užsienyje. Uždraustos bet kokios darbuotojų komandiruotės, verslo vizitai, masiniai išoriniai ir vidiniai renginiai. Visi darbuotojai atvykdami į darbą pildo anketas atsekamumui garantuoti. Patalpos papildomai valomos dezinfekcinėmis priemonėmis, sugriežtinti higienos reikalavimai.

Darbo vietose darbuotojai aprūpinti apsaugos priemonėmis: apsauginiais plastiko skydeliais bei respiratoriais, vienkartinėmis pirštinėmis. Kiekvienam įeinančiam žmogui matuojama temperatūra termometru ar termovizoriumi. Sureguliuoti darbuotojų judėjimo gamybinėse ir buitinėse patalpose srautai, darbuotojų būklė atidžiai stebima.

„Kiekvienam darbuotojui buvo suformuotas COVID-19 rinkinys, jį gavo kiekvienas darbuotojas. Šis rinkinys buvo skirtas mantingiečio šeimai, kad visi liktų sveiki. Rinkinį sudarė: dezinfekcinis skystis, apsauginės veido kaukės, apsauginis plastiko skydelis“, – sakė M. Agentas.