Lietuvoje

2020.04.16 19:19

Janušonio klausimas skaldo Klaipėdos politikus – liks jis ar koalicija?

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.04.16 19:19

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko planai įvertinti infekcijų kontrolės taisykles pažeidusios Klaipėdos ligoninės ilgamečio vadovo Vinso Janušonio galimybes dirbti baigėsi sprendimu sudaryti darbo grupę, spręsiančią įstaigos problemas. Vyriausiasis gydytojas nėra nušalinamas nuo pareigų, nors tam nepritaria kelios savivaldybės tarybos frakcijos. Tarp jų – ir konservatoriai, jau užsimenantys apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos.

Ginčai dėl galimybių V. Janušoniui toliau vadovauti Klaipėdos universitetinei ligoninei (KUL) kilo po to, kai šioje gydymo įstaigoje buvo atlikti patikrinimai, pradėti reaguojant į dažnus medikų susirgimus naujuoju koronavirusu. Pagal patikrinimų medžiagą prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Pasiūlymų būta visokių, tačiau šiandien apsispręsta kol kas jokių nušalinimų netaikyti. Juolab, kad to nedaro ir prokuratūra. Dauguma pirmininkų, tarp jų – ir opozicinių frakcijų, sutarė, kad nežinant visų faktų, tam dabar – ne laikas ir ne vieta“, – antradienį sakė Klaipėdos meras.

Kaip pranešė savivaldybė, frakcijų pirmininkai sutarė, kad kuriamai darbo grupei bus pavesta išanalizuoti situaciją ir padėti ligoninei išspręsti mikroklimato, vidinės komunikacijos problemas, užtikrinti, kad ir vėl būtų teikiamos visos KUL galimos gydymo paslaugos.

Darbo grupę sudarys ligoninės profesinių sąjungų atstovai, Savivaldybės administracijos sveikatos, personalo ir teisės specialistai, savivaldybės tarybos frakcijų atstovai. Taip pat joje dirbs ir ligoninės stebėtojų taryba.

Tačiau toks sprendimas patinka ne visiems.

Konservatoriai eis iki galo

Valdančiajai koalicijai priklausantys konservatoriai sako, kad problemų neįmanoma išspręsti, kol V. Janušonis vadovauja įstaigai. Pasak frakcijos lyderio Aido Kaveckio, uostamiesčio merui pritrūko ryžto atleisti V. Janušonį, o jam esant ligoninės vyriausiuoju gydytoju išspręsti situacijos nepadės jokios darbo grupės.

„Ta darbo grupė yra labai geras darinys, bet jis būtų efektyvus ir sveikintinas tik tada, jeigu mes padėtume ne Janušoniui, o vietoje jo paskirtam laikinajam ligoninės vadovui, kuris būtų kaip švarus lapas ir kuris galėtų prisidėti prie situacijos sprendimo, kuri, mano nuomone, šiandien yra tragiška“, – LRT.lt sakė politikas.

„Tik su nauju vadovu įmanoma tai padaryti. Senam vadovui padėti patarimais, man atrodo, bus kaip vanduo nuo žąsies. Taip kad meras turi būti griežtesnis“, – pridūrė jis.

Klaipėdos konservatoriai sako dėl V. Janušonio nušalinimo yra pasiryžę eiti iki galo ir dėl to gali palikti valdančiąją koaliciją, sudarytą su V. Grubliausko rinkimų komiteto atstovais.

Toks sprendimas sugriautų daugumą Klaipėdos taryboje, nes šešis narius turinti konservatorių frakcija yra vienintelė koalicijos partnerė.

„Mes eisime iki tol, kol bus atstatydintas dabartinis ligoninės vadovas. Mūsų pozicija yra eiti iki galo, sudrebėti gali ir mūsų koalicija. Mus rinko žmonės ir mes negalime paminti dėl kokio nors posto ar kokio nors privilegijos žmonių valios. Mes turime jiems tarnauti ir mes tai darysime, būsime sąžiningi prieš savo rinkėjus“, – sakė A. Kaveckis.

Opozicijoje dirbanti Centro partijos atstovė Nina Puteikienė irgi mano, kad V. Janušonis turi netekti pareigų bent teisėsaugos vykdomo tyrimo metu, nes dabar ligoninė iš esmės nedirba dėl jo neveiksnumo suvaldant epidemijos rizikas. Vis dėlto politikė spėja, kad V. Janušoniui pavyksta įtikinti merą situacijos neaštrinti.

„Žmogus, kuris 38 metus išdirbo prie įvairių valdžių ligoninės vyriausiuoju gydytoju, be abejo, turi gebėjimų, tarp jų – ir gebėjimą kalbėti, įtikinti ir prisitaikyti prie tam tikros situacijos“, – LRT.lt sakė tarybos narė.

Pasak N. Puteikienės, medikai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nėra saugūs ne tik dėl to, jog negavo tinkamų apsaugos priemonių, bet ir dėl milžiniško susipriešinimo šioje įstaigoje. Ji vardija kelias versijas, kodėl meras gali vengti atleisti V. Janušonį.

„Klaipėda, be abejo, yra nedidelis miestas, todėl tai, kas vadinama elitu, <...> be abejo, susitinka renginiuose, priėmimuose, gal net ir artimesnėje aplinkoje. Medikai nuo Graikijos laikų buvo labai svarbūs žmonės ir nebūtų nieko nuostabaus, jeigu su jais stengiamasi išlaikyti tokį santykį, kuris užtikrintų tikriausiai patį geriausią aptarnavimą“, – kalbėjo politikė.

„Be to, ligoninė yra stambus ūkinis vienetas, joje vyksta milijoniniai pirkimai ir kas paneigs tą galimybę, kad tie milijoniniai pirkimai gali nešti naudą ne tik ligoninei?“, – pridūrė ji.

Yra siūlančių neskubėti

Kitos opozicinės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos frakcijos siūlo neskubėti su griežtais sprendimais dėl V. Janušonio.

Liberalų sąjūdžio atstovas Saulius Budinas sako, kad uostamiesčio politikai net neturėjo galimybės susipažinti su visų patikrinimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje išvadomis.

„Dėl ligoninės buvo sudarytos trys komisijos. Mes kol kas buvome supažindinti tik su vieno tyrimo išvada, o kitų išvadų negavome. Kalbėjomės apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateiktų užklausą Sveikatos apsaugos ministerijai.

Ši pateiktų savivaldybės tarybai kaip ligoninės steigėjui išvadas, kurios buvo konstatuotos darant patikrinimus ligoninėje. Visas jas įvertinus, galima būtų priimti galutinius sprendimus“, – LRT.lt sakė liberalas.

Jis tvirtino, kad vadovo atleidimas savaime neišspręstų visų ligoninės problemų, be to, jis nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, o tokių valdininkų atleidimas yra teisiškai sudėtingas procesas.

Tą patį pabrėžė ir „valstiečių“ frakcijos lyderis Arvydas Vaitkus.

„Mes siekiame būti objektyviais visuose savo sprendimuose ir kol mes neturime trijų komisijų, kurios darė savo darbą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, išvadų. Be jų konkrečių sprendimų priimti būtų neprofesionalu, stichiška ar net isteriška“, – LRT.lt teigė savivaldybės tarybos narys.

„Drastiškas sprendimas padaryti vieną ar kitą žingsnį, ar nušalinti, ar apskritai pašalinti tą žmogų iš darbo, būtų turbūt nei teisiškai pagrįstas, nei kvalifikuotai išspręstas klausimas“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, A. Vaitkus teigė, jog ligoninėje tvyro akivaizdžios problemos, turint omenyje, kiek daug skundų dėl darbo joje gauna politikai.

„Tai aš tikiuosi, kad ta darbo grupė, kurioje planuoju dalyvauti ir pats, galės pamatyti tą vaizdą iš tikrųjų“, – sakė „valstiečių“ atstovas.

Jis tvirtino, kad Klaipėdos meras per frakcijų vadovų pasitarimą šią savaitę pranešė, jog teisiškai gali nušalinti V. Janušonį nuo pareigų mėnesiui, bet tam reikia pagrindo: „Jeigu vien darbuotojų skundais remiantis būtų nušalinami vadovai, tai Lietuvoje vadovų neliktų“.

Dar iki koronaviruso išplitimo Sveikatos apsaugos ministerija gavo anoniminį skundą iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kur V. Janušonis kaltinamas vykdęs mobingą prieš darbuotojus. Pats ligoninės vadovas tai vadina šmeižtu, o policija pagal jo pareiškimą atlieka ikiteisminį tyrimą.

Pažeidimų gausa

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo išvadose teigiama, kad koronaviruso išplitimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) iš dalies susijęs su infekcijų kontrolės taisyklių nesilaikymu.

Ligoninė taip pat pripažinta pažeidusi reikalavimą pranešti apie susirgusiuosius COVID-19 Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), gydymo įstaiga nepilnai pateikė ligonių kontaktų su kitais asmenimis sąrašus. Be to, patikrinimo metu nustatyta, jog kai kurios ligoninės panaudotų medikų apsaugos priemonių talpos yra perpildytos.

Balandžio 4 dienos, kai buvo atliekamas tyrimas, duomenimis, koronavirusas buvo diagnizuotas 43 KUL darbuotojams. NVSC duomenimis, tuo metu susirgusiųjų buvo 24 medikai. Tai reiškia, kad ligoninė pranešimus apie nustatytus susirgimus pateikė ne visais atvejais.

Daugiausia ligoninės personalo – 16 asmenų – susirgo Akių ligų skyriuje, į kurį dabar yra perkelta palaikomoji slauga. Iš viso COVID-19 diagnozuotas devyniuose KUL skyriuose.

Nustatyti buvo tik dviejų atvejų infekcijos šaltiniai. Akių ligų skyriaus infekcijos šaltiniu nurodomas darbuotojos vyras, grįžęs iš užsienio, bet netaikęs saviizoliacijos. Antru atveju buvo nustatyta, kad ligos protrūkį lėmė vienas pacientas, buvęs Endoskopijų bei krūtinės chirurgijos skyriuje.

Tos pačios balandžio 4 dienos duomenimis, Klaipėdos ligoninėje COVID-19 sirgo 31 pacientas.

Atliekant epidemiologinius tyrimus buvo nustatyta, kad ligoninė duomenis apie personalą ir pacientus, turėjusius kontaktą su sirgusiaisiais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams pateikė neišsamius, iš dalies nesavalaikiai arba išvis nepateikė.

Tikrintojai taip pat aptiko problemų pirmojo ligoninės korpuso neurologijos skyriuose. Čia nėra sureguliuoti personalo srautai – neaišku, kur darbuotojai apsirengia, kur nusirengia, nėra rankų antiseptiko. Tyrimo metu nustatyta, kad švarūs ir panaudoti darbo rūbai laikomi toje pačioje patalpose, talpos jiems sudėti blogai sužymėtos, be to, nėra vietos dėti drabužius prie palatų, kuriose yra sąlytį su COVID-19 sergančiaisiais turėję asmenys.

Be to, šių skyrių palatose ligoniai gulėjo po vieną – keturis, daugelis jų buvo su sergančiaisiais kontaktavę asmenys. Taigi, su jais visais turėjo būti elgiamasi kaip su COVID-19 pacientais ir turi būti naudojamos visai kitos apsaugos priemonės.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ketvirtajame ligoninės korpuse, skirtame sergančiųjų gydymui, panaudotų asmens apsaugos priemonių talpos buvo perpildytos.

Be kitų dalykų, po patikrinimo ligoninei nurodyti pateikti NVSC Klaipėdos departamentui pranešimus apie visus susirgusiuosius COVID-19 bei jų kontaktus su kitais asmenimis. Taip pat paprašyta įrodyti, jog įstaigos darbuotojai nedirbo keliuose skyriuose vienu metu ir tada, kai jiems buvo skirta saviizoliacija.

KUL taip pat turės pateikti duomenis apie COVID-19 pacientų judėjimą per ligoninės skyrius, informaciją apie tai, kaip medikai naudoja asmens apsaugos priemones.