Dėl susibūrimus draudžiančio karantino daugiau nei kitos partijos sunkumų patiria naujos politinės jėgos. Joms ne tik, kaip ir kitoms, sunkiau pasiekti rinkėją, bet įstrigo ir partijų struktūrų – skyrių šalies teritorijoje steigimas. Ir nors politologai naujoms politinėms jėgoms prognozuoja nekokius rezultatus – jos teigia, kad prognozėms dar anksti, nes viskas rudenį gali pasikeisti.
Ne kartą prieš Seimo rinkimus sukurtas naujas ar naujais lyderiais pasipuošusias partijas lydėjo naujoko sėkmė – jos perimdavo valdžią iš tradicinių partijų. Politologų teigimu, per artėjančius Seimo rinkimus šią tradiciją gali pakeisti koronaviruso sukelta krizė ir karantinas.
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad naujų partijų, likus mažiau nei pusmečiui iki Seimo rinkimų, gyventojų apklausose praktiškai iš vis nėra.
„Mes kol kas reitinguose iš tų mažesnių partijų matome faktiškai tik dvi – Aušrinės Armonaitės vadovaujamą „Laisvės partiją“ ir kažkiek „Tvarką ir teisingumą“. Bet jie turi kitą problemą – Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis, atstovaujantis „Tvarkai ir teisingumui“ bei Artūras Paulauskas žadėjo naują darinį, tačiau kol kas, balandžio 7 d. duomenimis, Teisingumo ministerijoje joks naujas darinys nėra įregistruotas. Gali būti tiesiog keičiamas partijos pavadinimas, bet kol kas jokio judesio nematyti. Dar yra Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“, kuri dar šiek tiek šmėžuoja reitinguose, bet tai yra nuo 1 iki 2 proc. populiarumas, kuris nieko gero kol kas nežada. Kitų partijų aš nematau“, – sako ji.
Politologė R. Urbonaitė taip pat pabrėžia, kad reitinguose nematyti ne tik naujųjų ar pertvarkomų partijų, bet ir jų lyderių.
„Iš tų lyderių tai turbūt reitinguose šmėžuoja A. Armonaitė ir R. Žemaitaitis. Nei Rimanto Jono Dagio, nei Vytauto Radžvilo, nei Arvydo Juozaičio, nei kitų nedidelių partijų lyderių, kurios nori dalyvauti rinkimuose, nėra reitinguose. Tai yra problema su pasiūla, kad naujų partijų lyg ir yra, tačiau gali būti problema, kad žmonės tose partijose nematys jiems pakankamai patrauklių veidų. Ir tų veidų – ryškių asmenybių trūkumas partijose yra labai rimta problema. Todėl aš keliu klausimą, ar tikrai tos partijos bus pajėgios atsiliepti į rinkėjo paklausą. Nes kol kas jos nepasiekia rinkėjo. Kai kurių ir pavadinimai tokie, kad iki rinkimų pabaigos nebus įmanoma prisiminti“, – įsitikinusi politologė.
Vytauto Radžvilo vadovaujamo „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas Vytautas Sinica sako, kad per koronaviruso krizę išaugęs valdančiųjų partijų populiarumas ir nesidomėjimas naujomis jėgomis dabar dar nieko nereiškia.
„Jei tai nesitęs iki rudens – iki Seimo rinkimų, tai tas efektas gali ir išnykti. Mes atsimename gerai 2016 metus, kai Lietuvoje vidury vasaros buvo labai aukšti tuometinių valdančiųjų reitingai ir atrodė, kad gyventojai nebaus valdančiųjų partijų kaip įprastai. Bet nubaudė. Pokyčiai įvyksta piliečių mąstyme labai staigiai. Labai didelė rinkėjų dalis Lietuvoje, bijau sumeluoti – gal trečdalis žmonių apsisprendžia tik paskutinėmis dienomis prieš rinkimus. Todėl dabartinė situacija, mano manymu, nieko nepasako apie situaciją rudenį“, – mano V. Sinica.
Tačiau ir „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas V. Sinica, ir Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. Dagys pripažįsta, kad karantinas keičia neseniai įsteigtų partijų darbotvarkę. Nors dalis veiklos persikėlė į internetą, dėl karantino įstrigo ir tokie būtini dalykai kaip naujų partijų skyrių šalies teritorijose steigimas, nes partijos nariai tiesiog negali susitikti. Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. Dagys vadina tai iššūkiu.
„Aišku, karantinas daug kam kortas sumaišė – iš tikrųjų yra tam tikros apsunkintos sąlygos, nes naujos partijos dar tik įsibėgėjame. Mes tik įsibėgėjome – rinkome parašus, būrėsi žmonės, daug tų rėmėjų atsirado, bet, iš tikrųjų, mes turėjome sustabdyti savo skyrių steigimą – visos partijos struktūros kūrimą. Tai, aišku, nepadeda Seimo rinkimų kampanijoje. Bet čia visiems yra iššūkis, tai tą iššūkį turim sugalvoti kaip įveikti“, – kalba R. J. Dagys.
Kiek vyresnės – pernai įsteigtos „Laisvės partijos“ pirmininkė A. Armonaitė sako, kad ši partija greitai perorientavo visas savo veiklas į elektroninę erdvę – ir seminarus, ir diskusijas, ir net suvažiavimą pirmą kartą istorijoje rengiasi šaukti internetu.
„Per koronavirusą šiuo metu reikia viską daryti priešingai, nei yra įpratę daryti politikai: nesilankyti viešose vietose, nedalyvauti ir neorganizuoti renginių, nevaikščioti į laiptines, nespausti žmonėms rankų. Tai visi tradiciniai politikų bendravimo su žmonėmis metodai atkrenta. Bet yra daugybė galimybių. Atsirado pasakymas – nešvaistykime geros krizės veltui. Yra daugybė galimybių kaip kitaip pasiekti žmones, tai mes tomis galimybėmis ir naudojamės“, – sako A. Armonaitė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad kol kas Seimo rinkimų organizavime dėl karantino nieko keisti neketinama.
„Tai nauja patirtis tiek rinkimų organizatoriui, tiek politinėms partijoms, tiek save savarankiškai keliantiems asmenims, tiek rinkėjams. Bet Vyriausioji rinkimų komisija dirba savo darbą – ruošiamės kaip ir įprastai, bet galvojam apie tai, kad rudenį gali būti ir antroji pandemijos banga“, – kalba L. Matjošaitytė.
Jei taip nutiktų, tuomet, pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės, reikėtų rimtesnių pokyčių, galvojant, kaip organizuoti balsavimo vietas, kad būtų apsaugoti rinkėjai ir rinkimų komisijų nariai. Šioje srityje komisija semiasi patirties stebėdama padėtį šalyse, kur rinkimai vyks artimiausioje ateityje.
