Lietuvoje

2020.04.19 19:18

Naujasis VU rektorius: istorija rodo, kad kiekvienoje krizėje atsikartoja pasaulio pabaigos laukimas

Richardas Jonaitis, LRT OPUS laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt2020.04.19 19:18

„Atsiranda noras ypatingai sureikšminti šitą krizę, sakyti, kad po viso šito pasaulis neatpažįstamai pasikeis, niekada jau taip nebegyvensime, kaip kad ligi šiol. <...> Po kiek laiko visi vis tiek grįžtame į daugiau ar mažiau panašų gyvenimą, kaip kad gyvenome iki šiol. Tačiau, be abejo, iš viso šito galime pasimokyti“, – LRT OPUS sako neseniai, minint Vilniaus universiteto 441-ąjį gimtadienį, prisiekęs naujasis, jau 86-asis rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.

Buvęs Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dekanas sako, kad dabar visus bauginantis koronavirusas nėra kažkokia nauja, pasaulį užklupusi, neganda. Naujojo rektoriaus teigimu, koją mums kiša nežinojimas, tačiau tai, anot jo, natūralus dalykas, kurį turime pergyventi.


„Kalbant apie tokias krizes, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, į akis krenta du dalykai, tokios dvejopos paralelės, kurios turbūt atsikartoja kiekvienoje stambesnėje krizėje. Visų pirma tai nežinomybė, tam tikras akivaizdus sutrikimas dėl nežinomybės – niekas per šitą gyvenimą nesam susidūrę su niekuo panašaus, tad yra normalu, kad neaišku, kaip reaguoti“, – sako R. Petrauskas.

Anot jo, nežinomybė provokuoja perdėtą, dramatišką ateities prognozavimą. „Tada atsiranda noras ypatingai sureikšminti šitą krizę, sakyti, kad po viso šito pasaulis neatpažįstamai pasikeis, niekada jau taip nebegyvensime, kaip kad ligi šiol, – pasakoja istorikas. – Kartais pasitaiko ir dramatiškesnių prognozių. Tačiau tai yra labai natūralus ir toks vos ne pasaulio pabaigos laukimas – tokia yra pirma žmogaus reakcija į visą šitą krizę.“

Pasikeitė mūsų veiklos. Sustojo mūsų mobilumas. Tai yra galimybių laikas pagalvoti apie tokius dalykus, apie kuriuos anksčiau nebuvo laiko kada pagalvoti. Žmogus to nespėdavo padaryti.

Tačiau patirtis rodo, kad taip nebūna, sako jis. Profesorius įvardija antrąjį „į akis krentantį dalyką“. „Po kiek laiko visi vis tiek grįžtame į daugiau ar mažiau panašų gyvenimą, kaip kad gyvenome iki šiol. Tačiau, be abejo, iš viso šito galime pasimokyti, – dėsto R. Petrauskas. – Krizės metu įgauname daugybę patirčių, kurias su savimi reiktų nusinešti. Tai gali būti padidėjęs solidarumas ar noras išmokti kažką naujo. Tai reiktų pritaikyti tolimesniam gyvenimui.“

Krizė, šiuo atveju, anot R. Petrausko, pokriziniame laikotarpyje, gali būti vertinama kaip geras laikas. „Tai yra geras laikas kai kuriuos dalykus nuveikti, permąstyti ir kažką pakeisti. Padaryti tą, kam iki šiol neužtekdavo laiko, ryžto ir panašiai“, – sako seniausios Lietuvoje švietimo įstaigos vadovas.

Profesorius įsitikinęs, kad koronaviruso sukelta pandemija turi ir teigiamų dalykų. Vienas tokių – daugiau laiko galime skirti sau patiems. „Mūsų gyvenimo būdas dabar pasikeitė. Kai kam jis gal pagreitėjo, tačiau gyvenimo būdas pasikeitė ta prasme, kad mes dabar turime laiko pačiam sau, – sako VU rektorius. – Mes daugiau laiko praleidžiame namuose. Pasikeitė mūsų veiklos. Sustojo mūsų mobilumas. Tai yra galimybių laikas pagalvoti apie tokius dalykus, apie kuriuos anksčiau nebuvo laiko kada pagalvoti. Žmogus to nespėdavo padaryti.“

R. Petrauskas prisimena, kad ir Vilniaus universitetą įkūrę jėzuitai susidūrė su rimtu iššūkiu, kuris primena šiuo metu siaučiančio viruso pandemiją. „Pirmieji jėzuitai, kurie atvyko į Vilnių dar XVI amžiaus antroje pusėje, labai seniai, kūrė universitetą. Iš pradžių atvyko kurti kolegijos, paskui universiteto. Jų grupė buvo nedidelė. Jie, tik atvykę, susidūrė su pirmuoju iššūkiu – maro epidemija“, – pasakoja istorikas.

Europą tais laikais siaubdavo vis atsinaujinančios maro epidemijos. „Tada buvo ne ta didžioji, trečdalį Vakarų Europos gyventojų XIV amžiuje pražudžiusi, epidemija, tačiau vienas iš jos vėliau vykusių (maro epidemijos – LRT.lt) proveržių. Tai gi, tie pirmieji jėzuitai Vilniuje ir susidūrė su tuo iššūkiu“, – teigia pašnekovas.

Labai įdomu, kad ta reakcija buvo panaši dabartinei, tikina istorikas. „Dalis tos bendruomenės traukėsi į saugesnę vietą ir ten dirbo. Tačiau kita dalis tos bendruomenės liko mieste ir padėjo miestiečiams tvarkytis su šita problema“, – pasakoja R. Petrauskas.

Anot profesoriaus, koronaviruso pandemijos akivaizdoje universitetas turi puikias galimybes parodyti savo reikalingumą ir svarbą aukščiausiu lygiu.

„Mes universitete irgi esame tokioje pačioje situacijoje. Mes dabar nuotoliniu būdu bandome iš namų toliau tęsti savo mokslo procesą. Tačiau universitetas yra svarbi institucija. Mes galime parodyti, kokį vaidmenį galime vaidinti valstybei, įsijungdami į visų šių problemų sprendimą – tai medikai ar gamtos mokslo atstovai su savo laboratorijomis, ar matematikai, bandydami prognozuoti, kas vyksta dabar ir kas realiai laukia mūsų netolimoje ateityje, psichologai ir sociologai su savo patarimais. Mes, visi kartu, įsitraukiame į problemų sprendimą tokiu platesniu, nacionaliniu ar galbūt netgi tarptautiniu lygiu“, – sako naujasis VU rektorius.

Plačiau apie visa tai bei rektoriaus studijų laikus, mėgiamą muziką – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius