Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį pareiškė, kad Lietuvoje įvestas karantinas gali būti proga persigalvoti apie nėštumo nutraukimą galvojančioms moterims.
Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, ką daryti moterims, kai kurioms gydymo įstaigoms dėl karantino atsisakant priimti jas nutraukti nėštumui, nes šios laiko tai nebūtina paslauga.
„Aš tikrai paraginčiau šeimas ir moteris būti labai sąmoningoms ir nesiimti kažkokių priemonių, kurios prasilenktų su įstatymu arba keltų riziką jūsų sveikatai.
O jeigu yra tokios aplinkybės, kad poliklinikos apsisprendžia nėštumo nutraukimo paslaugų neteikti, tai gali pasitarnauti kaip tokia situacija, kuri galėtų paskatinti šeimas ar moteris pakartotinai pasitarti su medikais, su psichologais ir gal tai būtų tinkamas momentas persvarstyti tokį sprendimą, apsisprendžiant nėštumo nenutraukti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė LRT.lt perduotame komentare aiškino, kad karantino laikotarpiu abortai priskiriami prie tų stacionarinių procedūrų, kurias tenka atlikti ir dėl medicininių indikacijų, ir jų atlikimas sąlygotas riboto termino.
„Kaip ir įprastai, jas teikia gydymo įstaigos, teikiančios ginekologijos stacionarines paslaugas. Tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose“, – teigė L. Bušinskaitė.
„Visgi visada svarbu įvertinti, dar kartą pasverti priimtus sprendimus, ar nėštumo nutraukimas – tikrai vienintelė galima išeitis. Žinoma, tai jokiais būdais nėra draudimas ar bandymas, prisidengiant karantinu, neleisti moterims pasirinkti“, – pridūrė ji.
Emocinės pagalbos linija
A. Veryga taip pat pranešė, kad šią savaitę turėtų pradėti veikti emocinės pagalbos linija numeriu 1809, skirta kovai su koronavirusu.
„Tikimės, kad šią savaitę turėtų startuoti vienas bendras emocinės paramos linijos telefonas, tai yra 1809, į kurį paskambinus bus galima pasirinkti sau aktualią pagalbos grupę“, – teigė A. Veryga.
Pasak jo, iš šios linijos bus galima gauti nukreipimą skambučiui į pagalbos linijas moterims, vaikams, jaunimui, senjorams ir kitoms grupėms.
Lietuvoje toliau plintant ligai, COVID-19 buvo diagnozuotas 1091 žmogui. 29 asmenys iš jų mirė, o pasveiko 138 pacientai.
Anot A. Verygos, iš visų sergančiųjų 137 asmenys yra stacionare. Reanimacijoje yra 14 pacientų, iš jų aštuoniems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.
Dar 29 asmenys yra ne reanimacijoje, bet jiems taikoma deguonies terapija.
Ministras taip pat pranešė, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nuo koronaviruso bus tiriami prioritetine tvarka.
Surplio tyrimas
A. Veryga sakė, kad už kovai su koronavirusu įsteigto operacijų centro komunikacijos vadovo pareigas einantis premjero patarėjas Giedrius Surplys nesikreipė į jį, kad galėtų pasidaryti COVID-19 tyrimą.
G. Surplys prieš dieną prisipažino, kad dėl COVID-19 tyrėsi Vyriausybėje, nes jo šeimos nariai negavo galimybės išsitirti mobiliuosiuose patikros punktuose, nors jautė peršalimo simptomus.
Premjero patarėjas teigė, kad tyrimo pasiprašė pats, kai Lietuvoje atsirado pakankamai ligos nustatymo reagentų ir buvo galima tirti daugelį šalies gyventojų. Jis sakė paklausęs kolegų, ar būtų galimybė išsitirti.
„Aš manau, kad jis pats tą situaciją pakomentavo ir paaiškino. Tikrai atskirų specialių tvarkų tam nėra ir manau, kad jis gali situaciją geriausiai pakomentuoti pats.
Bendrai tyrimų spektras ir galimybės yra labai išplėstos ir tikrai daug kas gali būti tiriami“, – tvirtino A. Veryga.
Pats ministras sulaukė klausimo, kodėl per spaudos konferencijas nedėvi apsauginės kaukės, nors jas nešioti viešose vietose privaloma nuo praėjusios savaitės.
„Šalia manęs esantys gestų vertėjai naudoja ir apsaugos priemones, o jeigu jūs norite mane aiškiai ir raiškiai girdėti, tai yra tiesiog patogiau“, – sakė A. Veryga.
Vyriausybės planai
Vyriausybė trečiadienį rengiasi sumažinti karantino apribojimus verslui.
Ministrų kabinetas spręs, ar taikyti veiklos draudimo išimtį parduotuvėms, įskaitant esančioms prekybos ar pramogų centruose, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos priemonių pardavimas.
Vyriausybė taip pat rengiasi leisti veikti parduotuvėms, į kurių patalpas patekti įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko pusės ir kurių patalpose ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas – tai yra užtikrinamas ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Projekte numatyti siūlymai verslams, teikiantiems paslaugas. Be panašių ribojimų dėl 10 kvadratinių metrų ar įėjimo iš lauko paslaugas teikti bus galima tiems, kuriems būtinas ne ilgesnis nei 20 minučių tiesioginis kontaktas su paslaugų gavėju stacionariose paslaugų teikimo vietose.
Taip pat šiose paslaugų teikimo vietose turi būti užtikrinamos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, darbuotojų ir pirkėjų aprūpinimo būtinosiomis asmeninės apsaugos priemonėmis sąlygos.
Sveikatos apsaugos ministras sakė, kad imtis tokių lengvinančių priemonių leidžia mažėjantis susirgimų skaičius.
„Jeigu matysime, kad atvejų skaičius vėl pradeda augti <...> tai bus indikacija persvarstyti karantino priemones“, – teigė A. Veryga.
Jis taip pat neseniai nusprendė, kad visi medikai nuo šiol turės pateikti duomenis apie visas savo darbovietes. Tokia naujovė įvesta atsižvelgus į rizikas koronavirusui plisti gydymo įstaigose.
