Lietuvoje

2020.04.14 18:06

Kasiulevičius: karantinas vienareikšmiškai turi išlikti iki gegužės, galbūt net iki mėnesio pabaigos

pritaria tik tam tikrų sektorių suvaržymų švelninimui
LRT.lt 2020.04.14 18:06

Lietuvoje pirmadienį nustatyti dar aštuoni nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1070, o šalies Vyriausybė prabyla apie tam tikrus artimiausiu metu galimus karantino švelninimus. Kad tai būtų galima daryti, sako ir profesorius Vytautas Kasiulevičius, tačiau jis ragina suklusti visuomenę – tai nereiškia, kad visuomenė jau galėtų atsipalaiduoti ir gyventi kaip iki viruso protrūkio, nes tokiu atveju labai tikėtinas naujų koronaviruso židinių atsiradimas.

Profesorius V. Kasiulevičius, kalbėdamas LRT TELEVIZIJAI, sakė, jog būtina protingai laviruoti tarp koronaviruso kontrolės ir ekonomikos gaivinimo. Pasak mediko, naujų susirgimų banga gali atskrieti praėjus maždaug 10 dienų po Velykų.

„Atsargiai vertinčiau, nes mes nežinome, kaip toliau vystysis situacija po 10-ties dienų, dalis gyventojų nelabai laikėsi karantino. Šiuo metu esanti situacija nėra bloga, augimas sudaro vos keletą procentų, neviršija 5 proc., tai nėra daug. Raginame būti atsargius, bet tam tikras veiklas atverti galima, Vyriausybė apsisprendžia dėl jų apimties. Tam tikras švelninimas įmanomas, siekiant nesužlugdyti ekonomikos ir pasiruošti pavasariui. Būtina leisti funkcionuoti žemės ūkiui ir kitoms veikloms, kurios tikrai svarbios visuomenei“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Profesorius primena, jog tai, kiek laiko būtų šalyje karantinas, priklauso nuo visuomenės sąmoningumo, kaip žmonės elgtųsi tuomet, kada karantino diržai būtų šiek tiek atlaisvinti.

Tiesa, mediko teigimu, pagal kai kuriuos scenarijus, tam tikrų karantininių sąlygų galima tikėtis net iki gegužės pabaigos.

„Karantino švelninimas nereiškia jo panaikinimo. Karantinas turi išlikti iki gegužės mėnesio vienareikšmiškai, galbūt net iki gegužės pabaigos, tačiau tam tikri švelninimo elementai būtini mūsų ekonomikai, todėl ši pusiausvyra yra labai svarbi. Tačiau, jei žmonės švelninimą supras, kaip laisvę daryti, ką noriu, burtis ir intensyviai bendrauti, tuomet bus prasta padėtis ir turėsime naujų židinių“, – sakė profesorius. Pasak jo, šiuo metu vis atsiranda naujų infekcijos židinių Nemenčinėje ir Marijampolėje.

V. Kasiulevičius išanalizavęs duomenis teigia, kad šiuo metu daryti ilgalaikes išvadas dar anksti, sunku pasakyti, kiek yra „užslėptų“ infekcijos židinių Lietuvoje, apie naujus atvejus vis pasigirsta iš naujų regionų.

„Jeigu pažvelgtume į visą Lietuvą, tai potencialių židinių nuo Marijampolės iki Klaipėdos yra nemažai, turėtume būti atsargūs ir nuosaikūs. Turime pradėti epidemiologinius tyrimus, grupinį testavimą, taip pat testavimą iš nuotekų. Tai daug inovatyvių sprendimų, kuriuos mes pasiūlėme ir galime su pažangiausiais Lietuvos universitetais tai padaryti“, – kalbėjo profesorius.

Anot V. Kasiulevičiaus, kalbėti apie infekcijos pažabojimą dar yra gerokai per anksti – šiuo metu ne tik medikai, bet ir ekspertai mato viruso sukeliamus padarinius, tačiau inovatyvių sprendimų, kurie padėtų rasti efektyvų gydymo metodą, dar nėra.

„Suprantame, kad inovatyvūs metodai neatsiranda staiga. Konkrečius rezultatus mes pamatysime dar negreitai. Yra tam tikrų žinių, kas vyksta su viruso pažeistais pacientais, jų kvėpavimo sistema, tų žinių yra, tačiau koks gydymas efektyviausias, kol kas tų žinių dar nėra“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius.