Mokyklų vadovai ir tėvai neslepia: problemų dėl nuotolinio mokymo kyla, bet trumpinti mokslo metų negalima

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius užsiminė, kad mokslo metai šiemet galėtų būti trumpinami. O mokytojai ir tėvų atstovai sako: kompiuteriai vaikus pasiekia, mokytojai vis labiau įgunda, nuotolinis mokymas, net jei ir netobulas, vis tiek suteikia žinių, tad nutraukti mokslo metų nereikia. Be to, ir užmokestis mokytojams svarbu.

„Du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai nuotoliniu būdu, bet pasirengimui, tai labai varginantis, sudėtingas darbas. Mokiniai, tėvai taip pat pavargę, manome, kad šiuos mokslo metus tikrai trumpinsime“, – LRT RADIJUI antradienio rytą sakė ministras.

O kai kurie pedagogai, pastarąsias kelias savaites vaikus mokantys per nuotolį, sako, kad tai būtų netinkamas sprendimas. Mat dabartinis modelis suteikia vaikams užimtumą, be to, net jei ir įgyjamos žinios neužtikrina visaverčio ugdymo, vis tiek mokomasi.

Šitaip LRT.lt sakė mokyklų vadovai ir tėvų atstovas. Be to, anot kai kurių pedagogų, jei jau būtų trumpinami mokslo metai, tai nebent porą savaičių birželį, per kurias mokymas ir anksčiau būdavo kiek pritemptas.

Be to, mokyklas vis pasiekia kompiuteriai, kurių iki šiol stigo, tad, anot mokytojų, nuotolinis mokymas nuo šiol būsiąs tik geresnis.

Negana to, tėvai sunerimo, ką reikėtų daryti, jei anksčiau baigus mokslo metus jie netektų galimybės imti nedarbingumo pažymą ar dirbti iš namų, juk mažesnių vaikų vienų palikti namie negalėtų.

Teliko vos dvi bėdos dėl nuotolinio mokymo

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla sakė, kad dabar, trečią nuotolinio mokymo savaitę, galima sakyti, kad didelių problemų nebekyla. Anot jo, komplikuota buvo pirma savaitė, mat strigo interneto ryšys, stigo mokytojams ir vaikams patirties ir įgūdžių dirbti per atstumą.

„Dabar liko dvi pagrindinės problemos. Tai mokymo ir mokymosi krūvio suderinimas bei patyčios. Bet šie dalykai yra tvarkomi, viskas stoja į savo vietą. Manyčiau, kad mokslo metai galėtų normaliai vykti tiek, kiek priklauso pagal problemas.

„Mokykla turi prasmę, nenorime nurašyti mokyklos, kad jos mokymas yra beprasmis“, – neslėpė Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

Žinoma, būtų sunku spėlioti, kaip mokiniai mokysis birželį, jei bus labai karšta, kiek jų nepatrauks į gamtą. Manau, kad ministras šitą momentą ir turėjo galvoje.

Bet mokymo procesas gali visiškai normaliai vykti visą numatytą laiką“, – kalbėjo A. Magyla.

Tiesa, jis sakė, kad nuotolinis mokymas yra didelis iššūkis mokytojams, ruošimasis nuotolinėms pamokoms suryja daugiau laiko.

„Be to, tokias pamokas gali stebėti ir tėvai su įvairiais komentarais. Mokytojų atsakomybė reikšmingai didėja.

Kita vertus, vertinimas yra problemėlė. Tėvai ar šalia esantys žmonės padeda, tad užduotys būna geriau atliekamos. Tad kyla objektyvumo klausimas“, – kalbėjo Krakių gimnazijos direktorius.

Jis sakė, kad mokytojai dirba pagal įprastus tvarkaraščius, pamokos vyksta arba tiesiogiai, arba skiriamos savarankiškos užduotys.

„Mums, mokyklų vadovams, sunku suderinti savarankiškų užduočių kiekį. Kiekvienas mokytojas nori, kad jo dalyką mokinys mokėtų, tad kiekvienas už save. Ir vaikai, kurie išsėdi nuo 9 iki 15 val. prie kompiuterio, turi dar dvi tris valandas atlikti užduotis savarankiškai. O tai didelis krūvis“, – pabrėžė A. Magyla.

„Kitas dalykas – mokytojai turėtų veiklą, už kurią gautų atlyginimą. Tai irgi socialiai reikšmingas dalykas“, – pabrėžė direktorius.

Jis sakė, kad mokykla susidūrė su patyčiomis, plintančiomis nuotolinėmis platformomis. Bet dabar padėtį jau pavyko sutramdyti. Gimnazija naudojasi „Zoom“, „Facebook“, „Messenger“ platformomis.

Mokykla penktadienį gavo 45 kompiuterius, kuriuos parūpino ŠMSM. Įrenginiai išdalyti socialinės rizikos ir daugiavaikių šeimų atžaloms.

Teks spręsti problemas dėl liepos

Anot Krakių gimnazijos direktoriaus, trumpinti mokslo metų nereikėtų dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikų užimtumas.

„Mokiniai įsitraukia į šį procesą, o tai suteikia ugdymo prasmę, tai yra naudinga. Kur dėtųsi paleisti vaikai, ypač tie, kurie gyvena butuose? Dabar tam tikrą laiką jie užsiima naudinga veikla.

Kitas dalykas – mokytojai turėtų veiklą, už kurią gautų atlyginimą. Tai irgi socialiai reikšmingas dalykas“, – pabrėžė direktorius.

A. Magyla sakė taręsis su buhaltere, ką reikės daryti, kai mokytojams teks dirbti liepą – mėnesį, kai teoriškai jie jau turėtų atostogauti.

Jis tikisi, kad ministerija ras sprendimą, kad nebūtų pažeidžiamos mokytojų teisės, jų interesai.

„Aišku, turės būti atskiri susitarimai su egzaminų sesijos metu dirbsiančiais mokytojais“, – mano A. Magyla.

Trumpinti – tik nuo birželio

Pasvalio rajono Vaškų gimnazijos direktorė Dalia Remeikienė mano, kad mokslo metai galėtų baigtis anksčiau. Anot jos, išmintinga būtų mokslus baigti birželio 1-ąją.

Aukštesnėms klasėms mokslo metai baigiasi antrąją birželio pusę.

„Vaikai bus labai pavargę iki to laiko“, – turėdama galvoje nuotolinio ugdymo sukeltus iššūkius sakė direktorė.

Direktorė pasidžiaugė, kad antradienį į mokyklą atkeliauja kompiuteriai, kurių stigo.

„Dabar kiekvienas vaikas šeimoje gaus kompiuterį ir darbas pagerės“, – įsitikinusi mokyklos vadovė.

Jau anksčiau mokykla vaikams išdalijo 18 kompiuterių – kiekviena šeima turėjo po vieną, bet dažnoje auga ne vienas vaikas.

Tačiau, pabrėžė direktorė, iki tol vaikai jungėsi prie pamokų telefonu.

Mokykla nuotolinį mokymą vykdo per TAMO dienyną. D. Remeikienė sakė, kad kūno kultūros, muzikos užduotys skiriamos visai savaitei, o matematikos, lietuvių kalbos, kitų dalykų pamokos vyksta vaizdo būdu.

„Sutarėme, kad jei per savaitę to dalyko yra dvi pamokos, tai viena būna vaizdo, o jei keturios, tai būna dvi vaizdo pamokos“, – aiškino gimnazijos vadovė.

„Nenorime nurašyti mokyklų“

„Dauguma tėvų yra už tai, kad mokslo metai būtų tęsiami, nes tai yra alternatyva vaikų lindėjimui kompiuteriniuose žaidimuose, kas nėra pati geriausia perspektyva. Mokykla turi prasmę, nenorime nurašyti mokyklos, kad jos mokymas yra beprasmis“, – neslėpė Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

Tačiau jis sakė sulaukęs tėvų nuogąstavimų, kad nuotolinis mokymas nėra visavertis.

„Visi tą matome, kad tai nėra tas pat, kas vykdavo klasėje. Yra ne viena priežastis. Kad ir tai, kad ne visų amžiaus grupių vaikai yra savarankiški, sąlygos namie ne visuomet yra geriausios, ypač kai daugiau vaikų, kai reikia pasidalinti kambarius ir kompiuterius.

Anksčiau vyko mokymas ir namų darbai, o dabar praktiškai liko namų darbai ir mokymasis. Aktyvių pamokų yra labai mažai, kai mokytojai moko per konferencijas, nėra tokio intensyvumo, koks buvo mokykloje, bet tai yra vis tiek šis tas“, – svarstė K. Mikolajūnas.