Lietuvoje

2020.04.15 05:30

Agresija, patyčios ir propaganda: kodėl kai kurie žmonės savo pyktį išlieja internetiniuose komentaruose

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2020.04.15 05:30

Kartu su dienraščių persikėlimu į internetą naujienų portaluose atsirado galimybė skaitytojams po straipsniais išreikšti savo asmeninę nuomonę. Nors komentarai turėtų skatinti konstruktyvią diskusiją, juose dažnai gausu neigiamų emocijų ar net propagandos. Kaip su tuo susitvarkyti?

Komentarai naujienų portaluose turi ne tik skatinti diskusijas, bet ir auginti skaitytojų auditoriją. Tačiau ką daryti, kai komentaruose liejasi pyktis, kurstoma neapykanta, skleidžiama dezinformacija ar propaganda.

Nors valstybių įstatymai draudžia neapykantos kalbą (ang. hate speech), internete ją reguliuoti sunku. Vokietijos parlamentarai šiuo metu svarsto naują įstatymą, kuris verstų socialinius tinklus greičiau pašalinti neapykantą kurstančius komentarus ir apie juos pranešti teisėsaugai. Kitos Europos valstybės taip pat svarsto, kaip labiau reguliuoti, kas kalbama ir rašoma internete.

Agresija, patyčios ir propaganda: kodėl kai kurie žmonės savo pyktį išlieja internetiniuose komentaruose?

Nuomonių kraštutinumai

Lietuvos naujienų portaluose skelbiamuose komentaruose gausu emocijų, kurios dažnai užgožia racionalius argumentus.

Žiniasklaidos ir interneto psichologijos ekspertas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Antanas Kairys portalui LRT.lt sako, kad komentarai internete greitai „ekstremalėja“, žmonės užima kraštutines pozicijas, yra įtraukiami ir tokių polinkių neturintieji.

„Jei mes įsitraukiame į diskusiją, tai paprastai gana emocingai reaguojame į komentarus. Taip pat internetui būdinga tai, kad jei vienas pakomentuoja emocionaliai, tada jam atsako emocionaliai ir ta emocijų spiralė labai greitai užsisuka“, – teigia psichologas A. Kairys.

Jis nurodo pagrindines priežastis, kodėl internete rašomi neapykantą kurstantys komentarai:

Kraštutinių pozicijų užėmimas, anot A. Kairio, internete vyksta greičiau nei kasdieniame gyvenime, nes stengiamasi savo žinią perduoti kuo trumpiau, su stipresne potekste.

Propaganda ir emocijos

Emocijas komentaruose dažnai išprovokuoja klausimai, kuriuos žmogus suvokia kaip keliančius grėsmę jo savęs suvokimui, identitetui.

„Siečiau tai ne su problema, bet su pakankamai universaliu procesu. Kiekvienas mes turime kažkokią vietą, į kurią pataikius, įsijungs emocinė reakcija. Turime savęs dalį, kuri labai svarbi, o, suradus tam tikrus žodžius, įžeisti įmanoma kiekvieną. Nors galbūt ir sugebėsime greitai susitvardyti, nepulti į aršų ginčą, bet tokia diskusija gali išprovokuoti agresyvesnę reakciją“, – teigia A. Kairys.

Tačiau emocijomis remiasi ir propagandiniai komentarai. Juos tyręs VU Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. Karolis Jonutis pabrėžia, kad konstruojant „Lietuvos, kaip nepavykusios valstybės“ mitą, įvairiose srityse bandoma žaisti neigiamomis emocijomis.

„Yra kažkiek įtikintų žmonių, be abejonės. (...) Taikoma į tokią daugiau ar mažiau neapsisprendusią masę. (...) Tai ne tiek psichologinis, kiek retorinis metodas – pateikti, kad yra daug versijų, gal pasižiūrėkite tą versiją ir panašiai“, – LRT.lt sako K. Jonutis.

Atlikęs tyrimą Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu, jis nustatė, jog komentaruose apie rezonansinius įvykius propagandos yra mažiau, ją nustelbia autentiška diskusija.

Nėra naudingi

Nuomonė, kad, išliejus neapykantą ar neigiamas emocijas internete, jų mažiau liks gyvenime, yra klaidinga. Psichologas A. Kairys pažymi, jog su neapykanta susiję komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam žmogui: išliejus agresiją internete, gyvenime jos nesumažėja, o skaitantis žmogus gali susidurti su įtampa.

„Reakcija tik stiprėja, kitaip sakant, vėl užsisuka spiralė. Nuo vieno ekstremalaus komentaro prie kito ekstremalaus komentaro“, – sako A. Kairys.

Neigiami komentarai gali būti susiję ir su patyčių toleravimu visuomenėje, kuris, anot VU docento, Lietuvoje yra aukštas.

„Jei visuomenė yra sveika, saugi, pasitikinti vieni kitais, tai ir tie propagandiniai komentarai mažesnę įtaką turi“, – teigia K. Jonutis.

Ką daryti?

Siekdami konstruktyvesnės diskusijos komentaruose, žiniasklaidos leidiniai imasi skirtingų taktikų: savo portaluose skelbia tinkamo komentavimo taisykles, įdarbina moderatorius, naudoja technologinius sprendimus, skatina pačius komentatorius pranešti apie netinkamą elgesį ir panašiai.

„Portaluose moderavimas ar panašūs veiksmai yra būtini. Žinoma, kol tai neprasilenkia su žodžio laisve“, – teigia A. Kairys.

Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos (EBU) atstovas Jo Watersas LRT.lt nurodo, kad EBU savo platformose automatiškai „paslepia“ komentarus, kuriuose yra „keiksmažodžių, kitų žodžių (ir jaustukų) iš draudžiamų ženklų sąrašų“. Tai naudojama ir itin emocionaliose diskusijose apie EBU rengiamą „Eurovizijos“ dainų konkursą.

O štai „The Wall Street Journal“ leidžia komentuoti tik atrinktus straipsnius (apie 40 proc. dienos turinio), pradinę diskusiją paskatina straipsnių autorių iškelti klausimai, šie žurnalistai ir patys dalyvauja diskusijoje.

„The New York Times“ ėmėsi kitokios strategijos ir naudoja vienos „Google“ kompanijos sukurtą dirbtinio intelekto įrankį „Perspective“, kuris automatiškai atpažįsta „toksiškus“ komentarus. Tokiu būdu portalas siekia atverti kuo daugiau straipsnių komentavimui. Tačiau net ir tokiu atveju yra neišvengiamas žmogaus įsikišimas – dirbantis redaktorius priima paskutinį sprendimą.

Itin netradicinį būdą spręsti komentarų klausimą yra išbandęs Norvegijos visuomeninis radijas NRK. Perskaičius straipsnį ir norint jį pakomentuoti, vienoje tinklalapio skiltyje žmonėms reikia atsakyti į klausimus su atsakymo variantais ir įrodyti, kad tikrai esi perskaitęs publikaciją ir ją supratai. Laikas, per kurį atsakinėjama į klausimus, taip pat padeda geriau apgalvoti savo komentarą.

Dalis Lietuvos portalų komentarus tvarko uždrausdami anoniminį komentavimą – reikalaujama susikurti paskyrą arba naudotis savo feisbuko, kito socialinio tinklo anketa. Vis tik, kaip pažymi K. Jonutis, bet kokia registracija nebus tokia griežta, kad užkirstų kelią neautentiškų paskyrų atsiradimui.

„Visiškai laisvai paleisti tai tikrai negalima, bet labai sunku. Galbūt reikėtų šviesti žmones, kalbėti apie tai“, – sako K. Jonutis.

Kai kurios organizacijos tam taip pat nepritaria, nes dalis žmonių negali laisvai reikšti savo nuomonės tikru vardu ar pavarde, pavyzdžiui, dėl užimamų pareigų.

Dar vienas sprendimas, kurį taip pat naudoja ir Lietuvos interneto žiniasklaida, – leisti vartotojams pranešti apie netinkamus komentarus. Tačiau jų pašalinimo atsakomybė vis tiek tenka dirbančiam žmogui – moderatoriui.

A. Kairys pažymi, kad, mažėjant tolerancijai patyčioms gyvenime, galėtų mažėti ir neapykantos kurstymo interneto komentaruose, o komentatoriai turėtų žinoti, kokių ribų peržengti nevalia.

„Mano galva, praktiškai vienintelis klausimas, kaip prieiti prie normalios komentavimo kultūros, tai kažkokių taisyklių atsiradimas, ir jos atsiranda“, – teigia psichologas A. Kairys.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.