„Sunku būtų net pasakyti, kaip tą nuovargio problemą būtų galima išspręsti. Pamokų yra nemažai. Mokytojai dirba „online“. Nuovargis atsirado tada, kuomet vakarais reikia papildomai dirbti, norint surasti medžiagas rytojaus pamokoms. Viską reikia parašyti, sukelti, ištaisyti darbus. Kiti mokytojai teigia, kad vos ne paromis pradėjo dirbti“, – LRT RADIJUI sako Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė.
Žiežmarių gimnazijos direktorė pripažįsta, kad problemų, vykdant nuotolinį mokymą, buvo daug, tačiau mokytojai noriai priėmė iššūkį prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų. Anot jos, tenka pripažinti ir tai, kad pedagogų darbo krūvis akivaizdžiai išaugo.
„Pirmoji savaitė, iš tiesų, buvo labai sunki. Antrąją savaitę, kuomet aptarėme darbo sąlygas su kiekvienu mokytoju individualiai, paaiškėjo, kad darbo krūviai labai ženkliai padidėjo, – sako I. Mažulienė. – Pati darbo diena pailgėjo. Mokytojai ieško įvairių šaltinių, kuriais galėtų pasidalinti su mokiniais. Mokymosi procesas, galbūt, vyksta ne pačiu patogiausiu moksleiviams būdu, kadangi tų šaltinių yra labai daug ir įvairių.“
Kaišiadorių rajone esančios gimnazijos vadovė tvirtina, kad pedagogai jaučia nuovargį. „Sunku būtų net pasakyti, kaip tą nuovargio problemą būtų galima išspręsti, – sako Žiežmarių gimnazijos direktorė. – Pamokų yra nemažai. Mokytojai dirba „online“. Nuovargis atsirado tada, kuomet vakarais reikia papildomai dirbti, norint surasti medžiagas rytojaus pamokoms. Viską reikia parašyti, sukelti, ištaisyti darbus. Kiti mokytojai teigia, kad vos ne paromis pradėjo dirbti.“
Mokytojams net buvo siūloma vakarais išsijungti telefonus, kad šie galėtų pailsėti, sako ji. Anot pašnekovės, mokiniai ir jų tėvai skambina mokytojams ir po darbo valandų. Pasak I. Mažulienės, su iššūkiais susiduria ir moksleiviai, ypač socialiai remtinų šeimų vaikai. Gimnazijos vadovė džiaugiasi dovanotomis planšetėmis, tačiau, anot jos, tai nėra geriausia ir tinkamiausia mokymosi priemonė ilgam mokymuisi.
Mokytojai turi labai aiškiai žinoti (kiek truks mokslo metai – LRT.lt), nes reikia perdėlioti programą. <...> Jei, pavyzdžiui, mokslo metai truks dvejomis savaitėmis trumpiau, tai juk visiškai kitoks darbas bus. Labai trūksta to aiškumo.
„Dirbti planšete yra labai sudėtinga. Tai nėra ta įranga, kuri yra visiškai tinkama mokymuisi. Todėl labai laukėme ir tikėjomės bent jau nešiojamų kompiuterių. Tačiau gavosi taip, kaip gavosi“, – sako I. Mažulienė.
Paradoksalu, tačiau darbo krūviai mokytojams išaugo. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikina, kad valstybiniai egzaminai bus vykdomi, tad ir čia reikės mokytojų darbo. Pedagogams gresia sudėtingi ir sunkūs mokslo metai.
Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė sako, kad egzaminų organizavimas yra viena, tačiau užduočių tikrinimas yra labai atsakingas darbas. Pasak jos, ministro pareiškimas, kad bus trumpinami mokslo metai, įneša nežinomybės į pedagogų darbo planavimą.
„Atidžiai išklausiau ministro pasisakymus LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“. Jis patikino, kad mokslo metai bus trumpesni. Tačiau ką reiškia „bus trumpesni?“ Mokytojai turi labai aiškiai žinoti (kiek truks mokslo metai – LRT.lt), nes reikia perdėlioti programą, – įsitikinusi V. Targamadzė. – Peržiūrėti reikia viską. Jei, pavyzdžiui, mokslo metai truks dvejomis savaitėmis trumpiau, tai juk visiškai kitoks darbas bus. Labai trūksta to aiškumo.“
VU profesorė mano, kad švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia bent kelių aiškių scenarijų dėl mokslo metų pabaigos bei planuojamų rengti egzaminų datos.
Apie visa plačiau – radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
