Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai informuoja, kad balandžio 3–9 d. fiksuoti 152 informaciniai incidentai. Pastebima, kad informacinių incidentų skaičius išlieka stabilus, tačiau kinta dezinformacijos taikomi naratyvai ir naudojamos informacijos pateikimo metodikos, rašoma pranešime.
Pasaulyje prasidėjus COVID-19 viruso protrūkiui, Lietuvoje toliau bandoma skleisti dezinformaciją ir propagandą. Vertinant pasisakymų turinį ir tendencijas fiksuojama didesnė įtampa visuomenėje.
Iš viso nuo vasario 1 d. iki balandžio 9 d. nustatyta 644 skirtingų tipų incidentai elektroninėje aplinkoje, susiję su COVID-19 kontekstu, pateikti rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.
Daugiausiai informacinių incidentų žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje fiksuota rusų kalba. Tokiu būdu formuojama tam tikra nuomonė apie COVID-19 sklaidą, tarptautinius santykius ir valstybių solidarumą.
Šių informacinių atakų tikslas – labiau pagilinti šalių sveikatos informacinę krizę Vakarų valstybėse, didinti viruso žalą, sukeliant papildomą paniką, taip pat sėti abejones, siekiant naikinti tarpvalstybinį solidarumą krizės metu, kai pasitikėjimas ir kooperacija yra kaip niekad svarbi, kurstyti nepasitikėjimą nacionalinėmis ir Europos institucijomis, ekspertais, sveikatos apsaugos sistemomis ir žmonėmis, kurie yra pasinėrę į darbą padėdami viruso paveiktiesiems.
Pasinaudojant COVID-19 situacija, sąmokslo teorijomis bandoma tendencingai paaiškinti COVID-19 priežastis, kurios leistų susikurti saugumo jausmą neprognozuojame pasaulyje. Pavyzdžiui, kad tai karantinas paskelbtas siekiant įdiegti 5G tinklą arba COVID-19 19 virusas yra sukurtas farmacinių kompanijų, o labiausiai iš to pasipelnys „Microsoft" vadovas Bilas Gatesas, kuris uždirbs iš masinės vakcinacijos.
LK SKD analitikai pastebi, kad pagrindiniai taikiniai krizės metu Lietuvoje yra nutaikyti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus valdant viruso situaciją šalyje, žiniasklaidą, valstybės narystę ES ir NATO, Lietuvos kariuomenę, Europos Sąjungą ir jos valstybių narių tarpusavio santykius silpninant Vakarų visuomenes ir jų pasitikėjimą savo institucijomis.
Toliau augant informacijos šaltiniams, kas yra būdinga atviros visuomenės ir stiprios demokratijos šalims, dar labiau stiprės priklausomybė nuo informacijos socialiniuose tinkluose. Todėl gebėti atsirinkti informacijos šaltinius ir jų patikimumą reikia ugdyti kritinį mąstymą, sąmoningai besimokant vartoti informaciją, skirtingus žiniasklaidos šaltinius, kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintančias žinias, gebėjimą vertinti kontekstą kiekvienoje atskiroje situacijoje ir kiek įmanoma daugiau šviestis skaitant knygas, domėtis procesais, peržengiant profesines ir gyvenimiškas veiklos ribas.
Parengė VU TSPMI studentas Matas Ažukas
