Lietuvoje

2020.04.14 09:01

Rinkimų į Steigiamąjį Seimą šimtmetis: rekordinis rinkėjų aktyvumas, arši politinė kampanija ir netikėti rezultatai

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.14 09:01

Lygiai prieš šimtą metų, 1920-ųjų balandžio 14-ąją, prasidėjo ir dvi dienas truko pirmieji visuotiniai demokratiniai rinkimai Lietuvos istorijoje – į Steigiamąjį Seimą. Jie pažymėti retai vėlesnėje Lietuvos istorijoje sulauktu rinkėjų aktyvumu, triukšminga ir aršia tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų partijų politine kampanija, o rezultatai neapsiėjo be didžiulių staigmenų.

1920-ųjų balandį nuo nepriklausomybės paskelbimo praėję jau dveji metai, tačiau Lietuvos pozicijos vis dar nėra tvirtos. Pavyko išstumti svetimas kariuomenes ir taip susigrąžinti didžiąją dalį okupuotos teritorijos, tačiau Lietuvos teisiškai dar nepripažįsta nei Jungtinės Valstijos, nei Prancūzija. Lietuvai trūksta vieno: pagaliau turėti visuotiniuose rinkimuose išrinktą valdžią.

„Nebe laikinąją valdžią, kurią išrinko kažkada Lietuvių konferencija iš parinktų žmonių vokiečių okupacijos metais, kas ir buvo priekaištaujama ir Lietuva buvo šmeižiama tarptautiniuose santykiuose, kad čia vokiečių produktas“, – pasakoja istorikas Alfonsas Eidintas.

Gatves nukloja rinkiminiai politinių partijų plakatai. Tačiau dar ne jie ir ne spauda svarbiausia norint, įtikinti rinkėjus.

„Reikėjo lipti ant bačkų, sekmadieniais po mišių eiti į turgaus aikštes, lipti ant vežėčių“, – sako istorikas.

Populiariausia partija šalyje – stambių dvarų žemę bežemiams valstiečiams išdalyti žadantys krikščionys demokratai. Tą patį žada ir kairieji, tačiau į juos įtariai žiūri kaimų ir miestelių gyventojai.

„Atvažiuoja kairiųjų partijų arba liberalesnių partijų koks nors agitatorius, kuris mėgina sakyti: „Reikia atskirti bažnyčią nuo valstybės, mokykloje tikybos pamokos nebūtinai turi būti privalomos“, visu tarpukariu, beje, taip ir buvo. Sako, kad „galėsit tuoktis ne tik pas kunigą, bet ir civilinėje įstaigoje“, ko, beje, irgi nebuvo per visą tarpukarį padaryta. Ir ta visa konservatyvesnė visuomenė nelabai priėmė tokius dalykus“, – aiškina istorikas Artūras Svarauskas.

Rinkimai vyksta savaitės viduryje, šalyje paskelbta išeiginė. Nusidriekia eilės. Rinkėjų aktyvumas milžiniškas – tarp 70 ir 90 procentų. Apskaičiuoti sunku, nes daug rinkėjų dar neturi pasų.

„Tai užtekdavo, kad parapijos arba valsčius duotų išrašą, kunigas galėjo išrašyti, kad tu esi šitos parapijos toks ir toks žmogus. Dar vienas įdomus dalykas, kad praktiškai prieš kurį laiką, prieš mėnesį, buvo uždrausta prekiauti alkoholiu. Apskritai. Kad rinkimai praeitų blaiviai“, – supažindina A. Svarauskas.

Rezultatai pažeria staigmenų. Pirmasis prezidentas, vienas įtakingiausių šalies politikų Antanas Smetona ir jo partija surenka mažiau nei 2 proc. balsų ir į Seimą nepatenka. A. Smetona griežtai pasisakė prieš populiarią idėją išdalyti dvarų žemes valstiečiams, priešingai nei rinkimus laimėję krikdemai ir jų lyderis.

„Krupavičius Mykolas, kunigas, man atrodo A. Smetona jį išvadino bolševiku. Jis pamatė, ką Rusijoje davė bolševikų pažadai duoti taikos ir žemės. Ir kokia tai yra jėga, kad patrauki masę į savo pusę. O ką tu gali daugiau duoti Lietuvoje, kokius pažadėti migdolus?“ – svarsto A. Eidintas.

Išrinktasis Seimas spinduliuoja jaunatviška energija: trečdalis jo narių jaunesni nei trisdešimties metų.

„Ir po to jau Seimas priims savo didįjį kūrinį – demokratinę Lietuvos Respublikos 1922 m. Konstituciją, kuri išlieka pavyzdžiu demokratinės valstybės ne tik Lietuvai, bet galbūt ir visai Europai“, – teigia istorikas.

Žinios. Lygiai prieš šimtą metų prasidėjo pirmieji visuotiniai demokratiniai rinkimai Lietuvos istorijoje – į Steigiamąjį Seimą

Vis dėlto krikščionių demokratų valdžia taiko cenzūrą, į kalėjimą už kritiškus straipsnius uždaro A. Smetoną, į belangę patenka ir jo ginti stojęs Juozas Tumas-Vaižgantas.

Cenzūra supykdo daug rinkėjų. Dvidešimt šeštaisiais Seimo rinkimus laimi jau kairiųjų vedama opozicija. Tačiau netrukus Seimą išvaikė demokratija nepatenkinti karininkai.

Valdžią jie perduoda Seimo rinkimuose sėkmės taip ir nesulaukusiam A. Smetonai. Jam valdant Lietuva tampa viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių parlamento. Tik po dešimties metų A. Smetona leidžia vėl surengti Seimo rinkimus, tačiau su išlyga: juose dalyvauti gali tik jo partija.

Populiariausi