Praėjo mėnuo nuo tada, kai Lietuvoje įvestas karantinas. Susirgusiųjų skaičius perkopė tūkstančio ribą, o ekspertų prognozės neleidžia tikėtis, kad situacija greitai kardinaliai pasikeis. Ir nors orai vis labiau primena apie atėjusį pavasarį, sveikatos apsaugos specialistai bei pareigūnai primena, jog svarbiausia vengti eiti į miesto gatves ar parduotuves, o per šventes nelankyti artimųjų.
Naujas viruso židinys – Nemenčinėje
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Nemenčinė tapo naujausiu viruso židiniu. Čia, Vilniaus rajone, Nemenčinės mieste įsikūrusioje siuvimo įmonėje penktadienį koronavirusas buvo nustatytas vienam iš darbuotojų. Jau kitą dieną jų buvo keturi, o sekmadienį – 13.
„Didžiausias šiuo metu ne sveikatos priežiūros įstaigoje esantis COVID-19 židinys – Nemenčinės siuvimo įmonėje. Penktadienį čia nustatytas vienas, šeštadienį dar keturi atvejai, o sekmadienį jau iš viso yra trylika įmonės darbuotojų, kuriems patvirtintas koronavirusas ir tas skaičius dar didės. Labai plinta ir tai labai mus neramina“, – BNS sekmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Registrų centro duomenimis, Nemenčinės siuvimo įmonėje dirba 314 darbuotojų.
Nepaisė reikalavimų
Pavasarėjantys orai sostinėje ir pražydusios sakuros vilniečius privertė pamiršti koronaviruso grėsmę, tad visiems suskubus pasigrožėti žiedais, parką teko uždaryti.
Tiesa, sakuras buvo siūloma stebėti ir internetu. Tačiau dėl per didelio srauto žmonių sostinės savivaldybės atstovas Adomas Bužinskas feisbuke pranešė, kad parkas bus uždaromas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Bužinskas tikina, kad gyventojų ir transporto srautai mieste stebimi kasdien, o tai leido išvengti skubotų sprendimų dėl parkų uždarymo.
Vis dėlto, anot jo, su sakurų parku – kita situacija. Pamačius, kad žmonių srauto nebus įmanoma suvaldyti, buvo priimtas sprendimas fiziškai riboti patekimą į šį parką. Nuo šeštadienio jis buvo aptvertas ir patekimas į jį draudžiamas.
LRT.lt primena, kad parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis galima, bet ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus tėvus su vaikais, būtina laikytis saugaus atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto, paisyti asmens higienos reikalavimų.
Penktadienį įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas reikalavimas viešose vietose dėvėti veido kaukes. Skelbta, kad viešosiose vietose reikia „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“. Anksčiau tik rekomenduota dėvėti šias priemones.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, asmenims už karantino sąlygų pažeidimus gresia bauda nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Medikams – didesni atlyginimai
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė Seimo priimtas pataisas, kuriomis 60–100 proc. bus padidinti atlyginimai per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus.
„Prezidentas tikisi, kad atsakingos institucijos skubiai priims įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus ir atlygio priedai su pandemija kovojančius sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus pasieks artimiausiu metu“, – buvo sakoma Prezidentūros BNS perduotame komentare.
Kaip pažymima komentare, priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos, bus mokami nuo 60 iki 100 proc. priedai, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.
Didesni koeficientai turėtų būti mokami per karantiną – nuo jo pradžios kovo 16 dieną.
Antroje praėjusios savaitės pusėje geros žinios pasiekė ir darbdavius. Prezidentas pasirašė pataisas dėl subsidijų savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbdaviams.
Savarankiškai dirbantys asmenys karantino metu turi galimybę gauti 257 eurų išmoką per mėnesį. Taip pat pranešta, kad pagal naująsias pataisas, darbdaviai galės gauti 90 proc. arba 70 proc. darbuotojų atlyginimų dydžio valstybės subsidijas, kai dėl karantino skelbiamos jų prastovos.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį sakė, kad gauti subsidijas jau registravosi 12 tūkst. darbdavių.
Vilnius ruošiasi visiems pandemijos scenarijams
Skaičiuojant pirmąjį karantino mėnesį šalyje, sostinė ėmė rengtis ir visiems galimiems pandemijos scenarijams. Kaip buvo skelbiama pranešime spaudai, pirmoji kovos su COVID-19 virusu fronte ir toliau liks Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK). Antrajame etape, užsipildžius VULSK, ligoniai būtų kreipiami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) Lazdynuose ir M. Marcinkevičiaus ligoninę.
Kai pastarosios ligoninės užsipildytų 75 proc., trečiajame etape būtų įtraukiamos papildomos VULSK ir RVUL ligoninių pajėgos, taip pat pajungtos kitos Vilniaus regiono ligoninės – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, S. Kudirkos ligoninė Alytuje, Ukmergės ligoninė bei sukuriama laikina ligoninė Vilniuje.
Šiuo metu skaičiuojama, kad blogiausio scenarijaus atveju Vilniuje reikėtų laikinos ligoninės, kurioje būtų apie 2000 lovų: 300 reanimacijos bei intensyvios terapijos ir dar 1700 lovų su deguonies aparatų prijungimo sistema.
Ketvirtojo etapo metu būtų maksimaliai išnaudotos visos laikinosios ligoninės vietos bei įtrauktos mažesnių Vilniaus regiono miestų ligoninės – Elektrėnų, Švenčionių, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų.
Nors tikimasi, kad blogiausio scenarijaus neprireiks, jam rūpinamasi pasirengti iš anksto. Savivaldybės iš savanorių suburtas Gedimino legionas, tarp kurių yra ir architektų, padėjo sukurti planus įvairių viešųjų objektų pritaikymui laikinosioms ligoninėms. Kadangi nepanašu, jog 2000 vietų ligoninė tilptų į bet kurį vieną pastatą, kuriami planai ją išskaidyti per keletą erdvių.
„Do Architects“ parengtuose planuose yra „Siemens“ ir „Jeep“ arenos, kuriose galėtų tilpti nuo 680 iki 1200 lovų, priklausomai nuo jų išdėstymo. Jei reikės, savivaldybė tam pasiryžusi pritaikyti ir kitas dideles patalpas – nuo uždarų futbolo maniežų iki „Litexpo“ parodų centro.
Taip pat įvertintos galimybės įrengti ligonines visose Vilniaus mokyklose – jos suskirstytos į 10 tipų, kuriems parengti lovų išdėstymo planai. Tačiau mokyklos būtų pasitelktos tik paties juodžiausio scenarijaus atveju – sporto ir pramogų objektų pritaikymo, tikimasi, pakaktų visam Vilniaus regiono laikinųjų ligoninių poreikiui patenkinti.
Taip pat buvo pranešta, kad Vyriausybė kitą savaitę planuoja paskelbti preliminarų keturių dalių planą, kada laipsniškai gali būti švelninami karantino ribojimai, jei situacija dėl koronaviruso plitimo išliks stabili.
Taip pat patvirtinta, kad artimausiu metu šalies sienos atidarytos nebus nei užsieniečiams, nei Lietuvos piliečiams.
Brandos egzaminai įvyks
Nors kurį laiką buvo svarstoma, kaip pasielgti su brandos egzaminais, priimtas sprendimas jų neatšaukti. Šiemet jie prasidės birželio 22 d. ir baigsis liepos 21 d.
Egzaminų data buvo kiek pavėlinta tam, kad abiturientai turėtų pakankamai laiko pasirengti tiek nuotoliniu mokymu, tiek, kaip tikimasi, įprastu būdu.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22 – 25 d.
Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d.
Remiantis naujausiais duomenimis, užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje šiuo metu yra 1053. Mirusiųjų – 23, o per visą šį laikotarpį pasveiko 97 pacientai.
