Lietuvoje toliau tęsiasi Vyriausybės paskelbtas karantinas dėl koronaviruso COVID-19 grėsmės. Penktadienį šalyje identifikuoti 999 koronavirusu COVID–19 užsikrėtę asmenys, taip pat pranešta apie 22-ąją mirtį. LRT.lt trumpai pateikia svarbiausias paskutinės paros naujienas, susijusias su koronavirusu Lietuvoje.
SVARBIAUSIA INFORMACIJA TRUMPAI
– Lietuvoje nustatyti užsikrėtimo COVID–19 atvejai: 999; mirčių: 22.
– Karantinas šalyje pratęstas iki balandžio 27 d. imtinai. Daugiau apie tai skaitykite čia.
– Visi įtariantys, kad galėjo užsikrėsti koronavirusu, turi skambinti specialiu numeriu 1808.
– Nuolat atnaujinami užsikrėtusių asmenų Lietuvoje maršrutai, pasitikrinti galite čia.
– Svarbiausias pastarosios paros naujienas iš viso pasaulio skaitykite čia.
Užsikrėtusių Lietuvoje – beveik tūkstantis
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienio rytą pranešė, kad Lietuvoje patvirtintas 17-asis mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejis. Vėliau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 22 žmonės.
Penki nauji mirties nuo koronaviruso atvejai penktadienį registruoti Klaipėdoje ir Šiauliuose.
A. Verygos teigimu, šiuo metu Lietuvoje nuo koronaviruso pasveiko 54 asmenys. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 14 sunkių koronaviruso atvejų.
„Iš tų 14-kos devyni (pacientai – LRT.lt) yra su dirbtine plaučių ventiliacija. Dar 36 pacientai naudoja deguonies terapiją, bet jiems kažkokios sudėtingesnės pagalbos šiuo metu nereikia“, – informacijos dalijosi A. Veryga. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Įsigaliojo reikalavimas dėveti veido kaukes, šventėms uždaromi miestai
Penktadienį įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas reikalavimas Lietuvoje viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones.
Pagal Ministrų kabineto priimtą karantino sąlygų pakeitimą, viešosiose vietose reikia „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“. Anksčiau tik rekomenduota dėvėti šias priemones.
Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys pranešė, kad penktadienį įsigaliojus nurodymui Lietuvos gyventojams dėvėti apsaugines veido priemones, kaukes reikia dėvėti visur, kur galima sutikti kitus žmones.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, asmenims už karantino sąlygų pažeidimus gresia bauda nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Nuo penktadienio 20 val. taip pat pradėjo galioti kitas Vyriausybės draudimas – gyventojams draudžiama vykti į kitus miestus nei jų gyvenamoji vieta. Generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio teigimu, šio draudimo kontrolei policija pasitelks tiek pareigūnų patruliavimą, tiek technines stebėjimo priemones. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Šventinį savaitgalį budės per 3 tūkst. pareigūnų, jiems talkins kariai, šauliai, viešosios tvarkos pareigūnai. Iš viso keliuose įrengta per 300 patikros postų, likę įvažiavimai į miestus – uždaryti. Judėjimo ribojimai įsigaliojo nuo penktadienio 20 val. vakaro ir tęsis iki pirmadienio 20 val. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ragina medikus aktyviau antrą kartą tirti pacientus dėl COVID-19
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina šalies medikus aktyviau siųsti pakartotiniams tyrimams pacientus, kuriems po koronaviruso infekcijos (COVID-19) nustatymo dienos praėjo dvi savaitės ir kurie nejaučia šiai infekcijai būdingų simptomų. Jei po dviejų savaičių, atlikus du pakartotinus tyrimus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu, rezultatai bus neigiami, žmogus laikomas pasveikusiu.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neabejoja, kad pasveikusiųjų nuo koronaviruso infekcijos skaičius Lietuvoje greitu metu bus gerokai didesnis. Žmonių, kuriems koronaviruso infekcija diagnozuota prieš dvi savaites ir daugiau, šiuo metu šalyje yra per 270. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Dvasininkai per Velykas ragina likti namie
Dėl koronaviruso grėsmės pratęsus karantiną, Velykų savaitgalį bus ribojamas gyventojų judėjimas Lietuvoje, tad tikintieji, kaip ragino bažnyčios vadovai, turėtų šventes švęsti namuose.
Penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje arkivyskupas Gintaras Grušas pranešė, kad Velykų Mišios šiemet vyks be procesijų, be tikinčiųjų, bet priminė, kad Mišiose galime dalyvauti nuotoliniu būdu, tai yra stebėti Mišias per televiziją, klausytis jų per radiją.
Didįjį penktadienį visuotinėje maldoje bus meldžiamasi už visus ligonius, mirusiuosius, medikus bei tuos, kurie yra pasimetę šios pandemijos akivaizdoje. Kryžiaus kelias viešai einamas nebus.
Velyknaktis pandemijos sąlygomis švenčiamas tik katedrose ir parapinėse bažnyčiose. Žiburių liturgijoje nebus kuriama Velykų ugnis, bet iškart uždegama Velykų žvakė, nevyks procesija. Liturgija vyks žmonėms nedalyvaujant, taigi ir suaugusieji Velyknakčio metu nebus krikštijami.
Velykų rytas ir diena. Velykų rytą 8 val. skambės bažnyčių varpai. Nevyks Velykų procesija, o Šv. Mišios bus aukojamos žmonėms nedalyvaujant. Tikintieji raginami dalyvauti velykinėse šv. Mišiose, naudodamiesi komunikacijos priemonėmis – Mišios bus transliuojamos per radiją, televiziją ar internetą iš Vatikano, vyskupijų katedrų ar parapijų.
Išpažintys. Velykinę išpažintį galima atlikti iki birželio 29 d., tad nebūtina skubėti ją atlikti iki Velykų. Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos, tačiau tikintiesiems primenama apie tobulo gailesčio sužadinimą. Toks gailestis apima ir pasiryžimą atlikti sakramentinę išpažintį, kai tam vėl bus galimybė.
Sutvirtinimas ir Pirmoji komunija karantino metu neteikiami. Karantinui pasibaigus, bus nuspręsta dėl šių sakramentų teikimo tvarkos. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Klaipėdoje pradėjo veikti karščiavimo klinika
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas penktadienį informavo, kad uostamiestyje veiklą pradeda karščiavimo klinika.
„Šiandien 12 val. pradeda veikti karščiavimo klinika“, – penktadienį spaudos konferencijos metu patvirtino V. Grubliauskas.
Jo teigimu, klinikos įgyvendinimo, įrengimo suderinimo procesas nebuvo paprastas. Uostamiesčio savivaldybė, anot jo, pasirašys sutartis ir su regione esančiomis kaimyninėmis savivaldybėmis, neturinčiomis galimybių įsisteigti savo karščiavimo kliniką. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Nurodė egzaminų datas
Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d., pirmasis priėmimo etapas į aukštąsias mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d., papildomas priėmimas – iki rugsėjo 4 d. Šiuos siūlymus pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta planavimo grupė dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo, ministras tai patvirtino įsakymu.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22 – 25 d.
Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d. Daugiau skaitykite čia.
Vyriausybė ruošia išėjimo iš karantino planą
Vyriausybė kitą savaitę planuoja paskelbti preliminarų keturių dalių planą, kada laipsniškai gali būti švelninami karantino ribojimai, jei situacija dėl koronaviruso plitimo išliks stabili, sako premjeras Saulius Skvernelis.
Pasak ministro pirmininko, po Velykų trečiadienio posėdyje Ministrų kabinetas gali paskelbti apie dalinį atlaisvinimą prekybos ir paslaugų sektoriuje.
Antras etapas apimtų lauko kavines, sporto, sveikatinimo paslaugas, trečiasis – vaikų darželius ir mokyklas, o tolimoje ateityje svarstomas ir masinių renginių ribojimų švelninimas. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Pagalba smulkioms įmonėms
Penktadienį pradeda veikti valstybės paramos verslui priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis dėl paskolų – jų lėšomis bus galima apmokėti tiekėjams, su kuriais jos negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos.
Nauja priemonė yra dalis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo, skirto padėti įmonėms sumažinti dėl karantino patirtus nuostolius.
Vyriausybės prieš porą savaičių patvirtintame ekonomikos skatinimo pakete įmonių likvidumo išsaugojimui numatyta iki 1 mlrd. eurų. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Euro grupėje sutarta dėl bendro atsako į COVID-19 krizę
Ketvirtadienį vėlai vakare pasibaigusiame Euro grupės posėdyje sutarta dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su COVID-19: Europos stabilumo mechanizmo (ESM) aktyvavimo, Europos investicijų banko (EIB) Europos garantijų fondo sukūrimo bei Europos Komisijos (EK) pasiūlymo suteikti papildomą finansavimą nacionalinėms laikino nedarbo schemoms.
Taip pat, kaip praneša Finansų ministerija, pradėtos diskusijos dėl Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo strategijos.
Finansų ministrai Euro grupės posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, pažymėjo, kad įsipareigoja užtikrinti sąlygas adekvačiam atsakui į COVID-19 krizę kiekvienoje ES valstybėje narėje. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Velykų savaitgalį keičiasi parduotuvių darbo laikas
Šiemet Velykų sekmadienį nedirbs visų didžiųjų prekybos tinklų – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – parduotuvės, tačiau kai kurios duris ilgesniam laikui atvers prieš Velykas – penktadienį ir šeštadienį. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Dėl karantino nukentėję vilniečiai gali kreiptis išmokų
Sostinės savivaldybė informuoja vilniečius, karantino metu patyrusius finansinių sunkumų, dėl kurių neįstengia vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, kad gyventojai gali kreiptis vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ar periodinės paramos į savivaldybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pagalbos gali kreiptis ne tik vilniečiai deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, bet ir tie gyventojai, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniaus mieste ir yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvenantys Vilniuje. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Profesinės sąjungos nerimauja, kad darbdaviai atleis darbuotojus
Paramos sistema verslui už darbuotojų prastovas yra per daug sudėtinga ir biurokratiška, todėl darbdaviai gali prarasti kantrybę ir kai kuriuos darbuotojus atleisti, o atlyginimai gali vėluoti, nerimauja profesinės sąjungos. Ekspertai skaičiuoja, kad algų už kovo mėnesį iš tiesų gali tekti palaukti, o labiausiai nukentės uždirbantys daugiau nei minimalią algą.
„Didžiausia baimė ir nerimas yra tai, kad gera iniciatyva užstrigs biurokratiniuose koridoriuose ir darbdaviai praras kantrybę, o gal, atsidūrę beviltiškoje situacijoje, apskritai numos ranka į paramą ir pradės atleidinėti žmones bei uždarinėti įmones“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Daugiau apie tai skaitykite čia.
