LRT FAKTAI
Pergalės dienos minėjimas Antakalnio kapinėse

Lietuvoje

2020.04.09 20:17

LRT FAKTAI. Lietuvai priėmus rezoliuciją dėl istorijos, Rusija kaltina noru gauti pinigų

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.04.09 20:17

„Lietuva sukritikavo Maskvą dėl Pabaltijo išvadavimo nuo fašistų“, – tokia antrašte Rusijos laikraštis „Ekspres Gazeta“ reagavo į šią savaitę Seimo priimtą rezoliuciją. Be to, Lietuva kaltinama siekiu tokiu būdu gauti pinigų iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

Taip Rusijoje leidžiamas bulvarinis laikraštis reagavo į Seimo priimtą dokumentą „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“, kuriame teigiama, kad Rusija tendencingai siekia perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir sumenkinti Sovietų Sąjungos vaidmenį pradedant konfliktą. LRT FAKTAI klausia ekspertų, kokią reikšmę iš tikrųjų turės Lietuvoje priimtas dokumentas.

Teigia, kad „iš turtingų ES valstybių“ gaus pinigų

„Lietuvos politikai bando gauti pinigų iš turtingų Europos Sąjungos valstybių, pasinaudodami rusofobija“, – teigiama publikacijoje.

Čia cituojama naujienų agentūros TASS informacija, taip pat ir dokumento tekstas, kuriame teigiama, kad „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai bei kitoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms neatnešė laisvės“, o Europos Parlamentas, kitos valstybės ir tarptautinės organizacijos kviečiamos „nesitaikstyti ir drauge priešintis Rusijos Federacijos vykdomam istoriniam revizionizmui ir skleidžiamai dezinformacijai“.

Tačiau toliau pateikiami teiginiai nėra paremti jokiais šaltiniais.

Publikacijoje daromos išvados, kad „politologai sako, kad Lietuvos politikai tokia retorika siekia prašyti pinigų iš turtingų Europos Sąjungos valstybių“, tai pat, kad „Pabaltijo respublikos finansavimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ženkliai sumažėjo. Vadinasi, Vilnius bando parduoti rusofobiją“.

Nei cituojamų politologų vardai, nei konkretūs skaičiai apie „finansavimą“ iš JAV ir ES nėra pateikiami.

Straipsnio pabaigoje taip pat paminima, kad JAV neseniai teroristine pripažino grupuotę „Rusijos imperinis judėjimas“ ir ėmė taikyti sankcijas jos nariams.

Ką rodo Seimo pareiškimas?

Politologo Alvido Lukošaičio teigimu, rezoliucijos viena iš paskirčių yra vertybinės pozicijos išreiškimas.

„Rezoliucija yra tam tikra nuomonė, tam tikra pozicija, vertybinė išraiška, orientyras kitų elgesiui, vertybiniams apsisprendimams, tai, aišku, nėra konstitucija ar įstatymas“, – sako jis. Pasak A. Lukošaičio, geriausiu atveju į tokį dokumentą kitos valstybės atsako tokio pat lygio pareiškimu.

Tuo tarpu istorikas Vladas Sirutavičius atkreipia dėmesį, kad Rusijos atsako sulaukė ir pernai metais priimta Europos Parlamento rezoliucija, kurioje minimas Molotovo-Ribentropo pakto vaidmuo pradedant karą Europoje.

„Vyksta istorinės atminties karai ir jie turbūt vyks ir toliau, tai vienas iš epizodų. [Konfliktai vyksta] jau tarp Rusijos ir Europos – ne tik Lietuvos, Lenkijos, nes viskas prasidėjo nuo Europos Parlamento priimtos rezoliucijos“, – sakė istorikas. Jis pridūrė, kad šiuo metu pareiškimus nustelbia Covid-19 pandemijos aktualijos, tačiau, V. Sirutavičiaus nuomone, vėliau konfliktai dėl istorinių klausimų, tikėtina, tęsis.

„Tai jau ne istorijos, ne mokslo, o tapatybės klausimas, politikos ir tapatybės: kas esame mes, kas yra jie“, – sakė istorikas.

2019 m. rugsėjį Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kurioje išreiškė susirūpinimą Rusijos valdžios bandymu menkinti Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus bei teigė, kad pareiškimais apie istoriją ji bando skaldyti Europą.

Vėliau gruodį metinėje spaudos konferencijoje Rusijos pezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos lyginimas yra „neįtikėtinas cinizmas“ bei pareiškė, kad 1938-aisiais Europos lyderės pasirašė susitarimą su Hitleriu dėl Čekoslovakijos pasidaliimo, o Lenkija taip pat alyvavo susitarime.

Šie įvykiai paskatino diplomatinį konfliktą, į kurį įsitraukė Lenkijos ir Vokietijos pareigūnai.

N. Maliukevičius: Lietuva komunikuoja proaktyviai

Politologo ir informacinių karų eskperto Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, informacinė kampanija dėl Antrojo pasaulinio karo suaktyvėja kiekvienais metais Rusijai ruošiantis Pergalės dienos – nacistinės Vokietijos pasidavimo – minėjimui.

„Šią retoriką galima narstyti pagal atskirus epitetus, kartojasi tie patys šablonai: rusofobų korta, esą jie yra manipuliuojami kažkieno rankomis, ES ar JAV, istorijos perrašinėtojai, tai klasikinis epitetų rinkinys“, – sako N. Maliukevičius.

Jis pastebi, kad Lietuva šiais metais aplenkė Rusiją ir pareiškimą paskelbė pirmoji.

„Rezoliucija yra proaktyvus žingsnis, parodantis mūsų „stuburą“. Esame ne įtraukiami į Rusijos istorijos matymą, interpretavimą, o darome pirmą informacinį žingsnį, ir koks bebus pasipiktinimas, tai bus tik reakcija į mūsų žinutę. Tai geras ženklas, kad pradedame proaktyviai reaguoti komunikacinėje erdvėje“, – sakė politologas.

Jo teigimu, informacines atakas dėl Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą iššaukė istorinis Lietuvos ir Estijos prezidentų atsisakymas vykti į Pergalės dienos minėjimą 2005– aisiais. Tuomet, pasak N. Maliukevčiaus, pasirodė itin daug rusiškų pseudodokumentikos filmų, istorinės literatūros.

„Iki tol Rusijos kampanijos prieš Pergalės dieną vykdavo reguliariai, be mūsų atsako, mes nežinodavome, nemokėjome reaguot į tai. Tai praktiškai buvo mūsų pirmi [susidūrimai su atakomis], toks laikotarpis, kai mokėmės, kaip neutralizuoti, reaguoti į tokią agresyvią politiką“, – sakė N. Maliukevičius.

Jo teigimu, dabartinis Lietuvos pareiškimas neabejotinai liks pagrindinių naujienų paraštėse, tačiau tai nėra blogai.

„Tai dėkingas fonas, nes [pareiškimas] neskamba kaip pagrindinė žinutė. Mūsų tikslas šioje diskusijoje yra neiti iš paskos ir aiškiai ir proaktyviai išsakyti faktais pagrįstą istoriją“, – pridūrė N. Maliukevičius.

Manipuliacija / propaganda

Rusijos leidinio pranešimas, esą Lietuva rezoliuciją dėl istorinių faktų interpretavimo paskelbė dėl „rusofobijos“ ar siekdama ES bei JAV palankumo, atitinka įprastus Rusijos informacinių kampanijų modelius, sako ekspertai. Politikos tyrėjų teigimu, galima tikėtis, kad tokie konfliktai ateityje tęsis, o Lietuvai diplomatine prasme svarbu nuosekliai demonstruoti savo užimamą poziciją.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra