Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis pripažįsta, kad jo vadovaujamoje įstaigoje yra problemų, tačiau neslepia turintis priekaištų centrinės valdžios institucijoms.
Praėjusios savaitės pabaigoje dėl infekcijų kontrolės pažeidimų sustabdyta didelės dalies KUL skyrių veikla. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę pranešė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto patikrinimo KUL metu surinkta medžiaga jau yra perduota prokuratūrai.
A. Veryga pranešė, kad KUL nustatyta daug infekcijų kontrolės pažeidimų, dėl kurių kilo rizika koronavirusu užsikrėsti ir personalui, ir pacientams.
„Apgailestauju dėl susidariusios situacijos“, – ketvirtadienį nuotoliniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo V. Janušonis.
Jis tikino, kad šiuo metu KUL situaciją vertina net keturios komisijos.
V. Janušonis pasakojo, kad kovo 4 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu KUL buvo iš esmės paskirta kovai su koronavirusu. Dėl to, pasak V. Janušono, ją reikėjo perorganizuoti ir paruošti veiklai.
„Buvo uždaryti 8 skyriai ne dėl COVID-19, o ruošiantis kovai su COVID-19. Ministro tarpinė komisija dėl to priekaištų neturėjo“, – tikino V. Janušonis.
Anot KUL vyriausiojo gydytojo, kitų ligoninės korpusų išplanavimas nebuvo skirtas kovais su COVID-19, tad juos reikėjo perorganizuoti.
Tikino iš valstybės rezervo sulaukę labai mažo apsaugos priemonių kiekio
V. Janušonis pasakojo, kad asmens apsaugos priemonėmis ligoninė apsirūpino, taip pat naudojo rėmėjų pirktas priemones.
„Iš valstybės rezervo labai nedideli kiekiai apsaugos priemonių gauti vasario 27-28 dienomis, po to iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nors turėjome būti aprūpinti centralizuotai, pradėtos gauti apsaugos priemonės tik kovo 28 dieną, tai yra po mėnesio“, – centrinės valdžios veiksmus kritikavo V. Janušonis.
KUL vadovas tvirtino suvokiantis, kad daugiausiai kritikos sulaukė dėl esą netinkamo medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis. Vis dėlto V. Janušonis akcentavo, kad „visų norimų apsaugos priemonių“ medikai negalės turėti.
„Tai (aprūpino medikus apsaugos priemonėmis – LRT.lt) darė ne V. Janušonis asmeniškai, o buvo sudaryta komisija ir atsakingi žmonės už tai. Žinome, dalis medikų norėjo ir nori daugiau asmens apsaugos priemonių nei priklauso pagal rekomendacijas ar tvarkas. Šie norai suprantami – žmonės bijo, bijo dėl savo šeimų dėl savęs. Tačiau galimybės aprūpinti visus norimomis, ne pagal tvarka priklausančiomis asmens apsaugomis priemonėmis nebuvo ir, manau, nebus ateityje nė vienoje ligoninėje. Tai, beje, pažymėta ir tarpiniame patikrinimo akte“, – kalbėjo V. Janušonis.
KUL vadovas teigė, kad jo vadovaujama įstaiga nėra kažkuo išskirtinė koronaviruso paplitimo aspektu – V. Janušonio teigimu, infekuotų medikų yra ir kitose ligoninėse.
Apie atsistatydinimą tvirtino pagalvojęs
Vis dėlto V. Janušonis pripažino, kad KUL turi problemų, kurių viena didžiausių – komunikacija.
„Taip, mūsų ligoninė turi problemų, kaip ir kitos ligoninės. Turbūt didžiausia yra, žinoma, baimė žmonių, panika, ir kai kurių medikų, gydytojų vengimas dirbti su COVID-19 pacientais. [...] Tačiau didžiausia turbūt problema mūsų, gal ir kitų, tai yra komunikacija: šiandien mus kritikuoja ir, manau, teisingai, dėl komunikacijos, dėl nepateikimo patikrinimo rezultatų, pavėlavimo, ir panašiai“, – aiškino KUL vadovas.
V. Janušonis, atsakinėdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių klausimus, neslėpė pagalvojęs ir apie atsistatydinimą iš KUL vadovo pareigų. Vis dėlto jis tvirtino, visų pirma, norėtų sulaukti tyrimo medžiagos.
„Aš neįsikimbu kėdės, [...] bet reikėtų palaukti įrodymų, ką V. Janušonis ar vadovybė blogai padarė“, – tvirtino V. Janušonis.
Jis neslėpė, kad dalies patikrinimo KUL medžiagos nėra matęs, su ja nėra susipažinęs.
„Mano garbės supratimas, mano gyvenimo principai neleidžia nusileisti šitam šmeižto, melo, neigiamos informacijos organizuotai lavinai“, – kalbėjo V. Janušonis.
V. Grubliauskas ragino kalbėti ne apie personalijas, o apie situaciją
Klaipėdos miesto meras nuotoliniam tarybos posėdyje, kalbėdamas apie kritiką V. Janušoniui, pabrėžė manantis, kad būtina kalbėti ne apie personalijas, o apie pačią koronaviruso situaciją ir kovą su infekcijos plitimu.
„Jeigu kalbėti tai, kad nuimti (V. Janušonį – LRT.lt), [...] tai būtų ne pats sunkiausias variantas, nepaisant to, kad reikia rimtos teisinės motyvacijos. [...] Mes turime kalbėti ne apie personaliją, [...] bet apie situaciją mūsų gydymo įstaigos pavaldumą, apie situaciją, kurioje esame šiandien, apie situaciją, kuri yra pakankamai grėsminga tiek gydytojams, tiek ligoniams. Todėl šiandien kalbėti apie pakeitimus, nušalinimus turime kontekste „kiek tai padarys įtaką, kiek tai pagerins ar pablogins situaciją“, – kalbėjo uostamiesčio meras.
Jis neslėpė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri, anot jo, esą dažnai keitė savo sprendimus dėl koronaviruso prevencijos, o ligoninės reikėjo su tuo susitaikyti ir spėti reaguoti į ministerijos sprendimus. V. Grubliauskas ragino nekalbėti apie asmeninę kažkieno atsakomybę, o tiesiog pripažinti, kad yra padarytos klaidos ir iš jų mokytis.
„Taip, visi gyvename sudėtingomis karo, krizės sąlygomis ir visi mokomės čia ir dabar. Todėl turėtumėme pripažinti, kad klystame visi – nuo ministro iki sanitaro, nuo mero iki premjero. Turbūt visi klaidų pridarome, kai dirbame“, – komentavo V. Grubliauskas.
„Niekas nesiruošia asmeniškai kažko ginti“, – pridūrė meras.
Patikrinimo išvados: koronaviruso išplitimas iš dalies susijęs su reikalavimų nesilaikymu
Atlikto patikrinimo KUL išvadas antradienį paviešino portalas atviraklaipėda.lt. Išvadose rašoma, kad anoniminiai pareiškėjai skundėsi, jog ligoninėse trūksta apsaugos priemonių, nesureguliuoti darbuotojų srautai, netinkamai tvarkomos medicininės atliekos.
Patikrinimo metu nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) gavo ne visą informaciją apie galimus medikų ir pacientų kontaktus – pagal ligoninės pateiktus duomenis, koronavirusas buvo nustatytas 43 darbuotojams, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis – 24.
Patikrinimo dokumente teigiama, kad duomenis apie personalą ir pacientus, turėjusius kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, NVSC Klaipėdos departamentui ligoninė pateikė neišsamius, pateikė ne laiku arba visai nepateikė.
Patikrinimo išvadose rašoma, kad KUL pažeidžiami higienos normos reikalavimai, o koronaviruso išplitimas tiek tarp pacientų, tiek tarp ligoninės darbuotojų yra iš dalies susijęs su infekcijų kontrolės reikalavimų nesilaikymu. Teigiama, kad Neurologijos skyriuje nesureguliuoti darbuotojų srautai – neaišku, kur apsirengia personalas, kur nusirengia asmenines apsaugos priemones, nėra rankų antiseptiko.
„Švarūs ir panaudoti rūbai toje pačioje patalpoje, blogai sužymėtos talpos, nėra talpų prie palatų, kuriose yra sąlytį turėję asmenys. Palatose ligoniai guli po 1–4.
Personalo srautai, skyrių perkėlimai, valymo paslaugos, dauguma šiame skyriuje gulintys pacientai yra kontaktiniai asmenys (kontaktų sąrašai nepateikti), su visais turi būti elgiamasi kaip su COVID-19 (pacientais – LRT.lt), turi būti naudojama visai kita apsauga – nenaudojamos tinkamos AAP arba nesilaikoma režimo“, – rašoma patikrinimo dokumente.
Ligoninei rekomenduojama nedelsiant sustabdyti naujų pacientų, besikreipiančių dėl būtinosios pagalbos, priėmimą 1 korpuse, atskirti slaugos skyriaus personalo įėjimą nuo onkologinių skyrių personalo įėjimo, išretinti pacientus, kad palatose gulėtų po vieną.
KUL taip pat nurodoma Klaipėdos NVSC departamentui pateikti informaciją visiems pacientams, kuriems nustatytas koronavirusas ir užtikrinti informacijos teikimą, pateikti visų susirgusių žmonių kontaktinius sąrašus, pacientų judėjimo maršrutus ir kita.
