Pandemijos akivaizdoje išaiškėjo, kad daugkartiniai patikinimai, jog medicininių priemonių užtenka, nebuvo tiesa. Tuo metu prabilta, jog panaši situacija yra ir valstybės maisto rezerve. Kalbama, jog atsargų beveik nėra, o nacionalinio saugumo strategijoje žemės ūkio, maisto ir pramonės rezervas nėra įvardintas strategine kryptimi.
Seimo nario, buvusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, valstybės maisto rezervo situacija yra labai skurdi. Anot jo, šiuo metu turima 10 tūkst. tonų kviečių ir 4 tūkst. tonų miltų, o tai yra gerokai mažiau nei valstybės rezerve buvo praėjusios krizės metais.
„Žmonių šaldytuvai ir sandėliukai yra didesni ir asortimentas platesnis. [...] Anos krizės metais mes turėjome gerokai didesnį asortimentą: turėjome ir konservų, ir pieno miltų, ir kitų būtinų produktų, kurie ekstremalioje situacijoje galėtų duoti valstybės garantijas piliečiams, kad be rezervo, kurį jie turi savo šaldytuvuose ir sandėliukuose, yra ir valstybės rezervas. [...]
Parduotuvėse prekių yra, bet mes kalbame apie tai, kas butų, jei ištiktų ekstremalesnė situacija, kiekviena šalis gintų savo interesus maisto srityje, sutriktų tiekimas, tada turėtų įsijungti šie mechanizmai. Be to, jie padėtų suvaldyti ekonominę krizę, jeigu būtų tinkamai naudojami“, – komentuoja K. Starkevičius.
Žemės ūkio ministro atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad parlamentaro teiginys, jog valstybės maisto rezerve yra tik kviečiai ir miltai, neteisingas.
Vis dėlto jis nedetalizavo konkrečių maisto produktų ir kiek Lietuvai kainuoja valstybės maisto rezervo išlaikymas?
„Tai riboto naudojimo duomenys“, – teigė R. Gorbačiovas.
Jis tvirtino, kad Lietuvoje maisto rezervas nuo 2019 metų organizuojamas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kai produktai būtų pristatomi iškilus poreikiui.
„Toks rezervo kaupimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir vertinamas kaip racionalesnis. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu vyksta organizaciniai darbai, maisto produktų pagal minėtas sutartis, įsigijimui į valstybės rezervą“, – kalbėjo ministro Andriaus Palionio atstovas.
Informacija įslaptinta
Buvusio žemės ūkio ministro teigimu, svarstant nacionalinio saugumo klausimus, Seime buvo siūlymas informaciją apie valstybės rezervą išslaptinti.
„Ši informacija yra tam tikra įslaptinta ir realybė yra tokia. Daugelis šalių to neslepia ir mums reikia dėti šį žingsnį, tik ateityje nenurodyti, kur mes saugome tuos produktus“, – kalba K. Starkevičius.
K. Starkevičius akcentuoja, kad valstybės nacionalinio saugumo strategija turėtų būti patikslinta.
„Mes bandėme įvesti pataisas, [...] kad maisto rezervo, maisto perdirbimo pramonės klausimas, bendrai žemės ūkio srities indėlis į nacionalinio saugumo strategiją yra labai svarbus.
Dėl tam tikrų politinių peripetijų pritrūko dviejų balsų, bet mes galvojame grįžti prie šio svarstymo, nes jei tai atsidurs nacionalinio saugumo strategijoje, visos institucijos gerokai atsakingiau žiūrės į šio klausimo sprendimą“, – aiškina jis.
Neįvertina svarbos
Anot jo, maisto rezervo svarbos neįvertino ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), ir antrasis Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD prie KAM), nes Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nė žodžiu neužsiminta apie šio sektoriaus vaidmenį valstybės stabilumui.
„To nėra ir, kaip rodo kitos šalys, tai yra labai svarbus klausimas. Pasidomėjau, ką šiuo metu daro kitos šalys, tai labiausiai akcentuojama maisto sauga. Pas mus dabar, deja, to nėra“, – pažymi K. Starkevičius.
Pasak pašnekovo, tokio rezervo išlaikymui reikia nemažai papildomų lėšų, kas galimai užkerta kelią jo įgyvendinimui.
„Jo buvimą reikia išlaikyti, reikia logistikos kaštus kompensuoti. Jeigu, pavyzdžiui, nupirktume 10 tūkst. tonų grūdų šios dienos kainomis, mums reikėtų 1 mln. 600 tūkst. eurų“, – sako Seimo narys.
Atitinkamą maisto rezervą, pašnekovo aiškinimu, galima ypač efektyviai panaudoti.
„Šiuo metu Klaipėdos uoste grūdus galima parduoti už 200 eurų, o rinkoje nusipirkti naujo derliaus nuo 160 iki 170 eurų, todėl valstybė laimėtų. Mano siūlymas, kad šalis šiuos pinigus panaudotų nuperkant būtinų produktų, pagamintų iš perteklinės mėsos ar kitų produktų, galėtų nupirkti pieno miltelių, kad asortimentas būtų platesnis ir žmonės suprastų, kad valstybė jais pasirūpins, jei situacija bus sudetingesnė“, – LRT RADIJUI kalba K. Starkevičius.
Laidos „Aktualijų studija“ žurnalistai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, tačiau atskiro komentaro šia tema negavo.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
