Lietuvoje

2020.04.09 16:33

Susikirto dėl valstybės kontrolieriaus: prezidentas nori keisti, bet ne visi supranta, kodėl

Pakeisti Valstybės kontrolės vadovą Arūną Dulkį siekiančio prezidento komanda sako, kad viena to priežasčių yra pastaruoju metu sumenkęs pasitikėjimas šia institucija. Prezidentūra tam pagrįsti naudoja ataskaitą, iš tiesų rodančią smukusį žmonių palankumą Valstybės kontrole, tačiau išsamesni sociologų duomenys rodo, jog pasitikėjimas įstaiga auga arba bent nesikeičia.

Seimas, daugiausiai opozicijos balsais, šią savaitę nesutiko atleisti A. Dulkio, kad šis būtų pakeistas kitu šalies vadovo Gitano Nausėdos pasirinktu kandidatu Mindaugu Macijausku.

Nepaisant to, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ragina prezidentą dar kartą pateikti A. Dulkio atleidimą Seimui, baigiantis šio tarnautojo penkerių metų kadencijai, ir žada valdančiųjų paramą.

R. Karbauskis teigia remiantis šalies vadovo pasirinkimą keisti valstybės kontrolierių. Pats prezidentas iš Valstybės kontrolės tikisi konkretesnių rekomendacijų valstybės institucijoms ir geresnio šių rekomendacijų įgyvendinimo, tačiau opozicija sako, jog A. Dulkys gerai tvarkėsi pareigose, o kai kurie G. Nausėdos argumentai kelia juoką.

Karbauskis žada padaryti, kad „visi būtų salėje“

R. Karbauskis LRT.lt teigė, kad valdantieji pritaria A. Dulkio pakeitimui šiuo metu jo pavaduotojo pareigas einančiu M. Macijausku. Politikas tvirtino, kad pritarti A. Dulkio atleidimui tiesiog nepakako balsų, nes dalis valdančiųjų per balsavimą posėdžiavo Seimo komitetuose.

„Mes net nesitikėjome tokio dalyko, kad opozicija staiga subalsuos taip, kad Dulkys nebūtų atleistas. Suprantu, kad Dulkys juos tenkina, nes tai yra žmogus, viską komentuojantis taip gan politiškai“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Už A. Dulkio atleidimą per pateikimo stadiją balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 28 parlamentarai, tad teikimas buvo atmestas.

Prezidentūra kol kas atsisako komentuoti, ar teiks A. Dulkio atleidimą dar kartą. R. Karbauskis ragina šalies vadovą tai padaryti, ir tvirtina, jog balsų pakaks.

„Kai antrą sykį bus teikiamas tas pats siūlymas, mes padarysime, kad būtume visi salėje ir mūsų balsų tikrai pakaks sprendimui priimti“, – teigė valdančiųjų lyderis.

„Man teko su prezidentu bendrauti tuo klausimu. Aš manau, kad jo apsisprendimas yra logiškas ir teisingas“, – pridūrė politikas.

Jis tvirtino, kad opozicija šiuo atveju ne išreiškė pasitikėjimą A. Dulkiu, o tiesiog smogė prezidentui.

„Praktiškai šitas balsavimas reiškia nepasitikėjimą prezidentu. Opozicija pareiškė nepasitikėjimą prezidento pasirinkimu“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad sprendimas dėl Valstybės kontrolės vadovo priklauso būtent prezidentui.

„Reikia suprasti vieną dalyką, yra prezidento diskrecija. Pareigūnas baigė kadenciją. Tam kadencijos ir buvo sugalvotos, ne šiaip sau, kad automatiškai būtų tęsiamos“, – žurnalistams šią savaitę sakė ministras pirmininkas.

A. Dulkys LRT.lt atsisakė komentuoti situaciją.

Opozicija ragina prezidentą padaryti išvadas

Per Seimo posėdį antradienį opozicija spaudė prezidento patarėją Simoną Krėpštą aiškiai įvardyti, kas lėmė, jog A. Dulkys nesiūlomas antrai kadencijai.

Konservatoriui Kęstučiui Masiuliui susidarė įspūdis, kad A. Dulkys yra baudžiamas, bet neaišku, už ką.

„Prezidentūra nepateikė jokių argumentų. Argumentas, kad ne visos Valstybės kontrolės rekomendacijos yra įgyvendintos, yra juokingas. Valstybės kontrolės uždavinys yra nustatyti trūkumus, o ne juos šalinti. Juos šalina institucijos, todėl mušti už rekomendacijų neįgyvendinimą reikia ne Valstybės kontrolę, o Vyriausybę, tačiau čia prezidentas botagu pasirinko nepliaukšti“, – LRT.lt sakė Seimo narys.

Jis tvirtino, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos gerėjo kasmet, dabar jos tapusios ir geru įrankiu politikams, norintiems kelti klausimus dėl institucijų veiklos efektyvumo.

Pats per balsavimą dėl A. Dulkio atleidimo susilaikęs parlamentaras sakė, kad vietoje jo skirti naują žmogų yra eksperimentavimas: „Ar tikrai apsimoka keisti gerą žmogų į sunkiai nuspėjamą? Ir dabartinis kontrolierius dirba labai gerai“.

„Prezidentas tikrai nėra kažkoks žmogus, kuris nedaro klaidų. Tai yra viena iš jo klaidų ir jis turėtų pasidaryti iš to išvadas“, – kalbėjo politikas.

Jis tvirtino, kad keisti A. Dulkį labiausiai turėtų būti suinteresuota Vyriausybė.

„Gerai dirbantis kontrolierius labiausiai turėtų kliūti Vyriausybei ir jos vadovui, nes jis yra tas žmogus, kuris labiausiai skatina juos dirbti geriau. Jeigu Vyriausybės vadovas yra geras, jis skatins kontrolierių daryti dar daugiau, parodyti daugiau taisytinų dalykų, bet kadangi Vyriausybėje yra daug politikuojama ir nebūtinai gerai dirbama, tada kyla noras piktintis. <...> Todėl manęs nestebina, kad kontrolierius yra keičiamas valdančiųjų palaiminimu, nes valdantiesiems jis yra spyglys minkštoje vietoje“, – sakė K. Masiulis.

Kaltina Prezidentūrą manipuliavimu statistika

Spaudžiamas pasakyti, kokie dar argumentai skatina G. Nausėdą pakeisti A. Dulkį kitu tarnautoju, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta įvardijo šiek tiek sumenkusį visuomenės pasitikėjimą Valstybės kontrole. Tačiau didžiausių visuomenės nuomonės tyrimų agentūrų duomenys rodo ką kita.

Prezidentūra šiam teiginiui pagrįsti naudoja Valstybės kontrolės veiklos ataskaitas už 2018 ir 2019 metus, kur matyti, jog prieš dvejus metus pasitikėjimas šia institucija siekė 41 proc., o pernai – 37 procentus.

Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis LRT.lt pabrėžė, kad be to, Valstybės kontrolė savo Strateginiame veiklos plane buvo išsikėlę tikslą pasiekti 40 proc. pasitikėjimą, kuris šiuo metu nepasiektas. Tuo tarpu LRT.lt gauti visuomenės nuomonės tyrimų agentūrų duomenys rodo kiek kitokį paveikslą.

Gautuose sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenyse matyti, jog pasitikėjimas Valstybės kontrole nuo A. Dulkio kadencijos pradžios iki pabaigos išaugo.

2015 balandį pasitikėjimas šia institucija siekė 28,6 procento. Pasitikėjimas ja pirmuosius kadencijos metus reikšmingai nekito, bet pradėjęs augti 2018-ųjų antroje pusėje 2019 metų balandį šoktelėjo iki 36,4 procento. Naujausiais, šių metų kovo, duomenimis, Valstybės kontrole pasitiki 37,2 procento Lietuvos gyventojų.

Kitos kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenys rodo, jog per penkerius metus pasitikėjimas Valstybės kontrole daugiausiai keitėsi paklaidos ribose.

Praėjus mėnesiui po to, kai kai A. Dulkys pradėjo vadovauti Valstybės kontrolei, pasitikėjimas šia institucija siekė 51 procentą. Paskutinio, vasario mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, jis siekė 52 procentus.

Pasak K. Masiulio, sociologų duomenys rodo, jog Prezidentūra bandė sumanipuliuoti pasitikėjimo A. Dulkio vadovaujama institucija rodikliais.

„Prezidentūra tikrai pabandė sumanipuliuoti tais pasitikėjimo rodikliais. Tas pasitikėjimas gali svyruoti dėl įvairių aplinkybių. Bet jei žiūrėtume ilgesnę atkarpą, matyti, jog pasitikėjimas auga“, – kalbėjo konservatorius.

„Net kalbantis su žmonėmis matyti, kad šios institucijos matomumas yra ženkliai padidėjęs. Dulkys buvo matomas televizijoje, yra nuosaikus, inteligentiškas žmogus. Taip jis atrodė visą laiką“, – pridūrė jis.

Valstybės kontrolė vykdydama auditus prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Ji taip pat siekia skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui.