Lietuvoje

2020.04.08 17:00

Ministro antausis medikams: trečio lygio darbuotojus paliko tik su medicininėmis kaukėmis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.08 17:00

Antradienį sveikatos apsaugos ministras bei Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga patvirtino asmens apsaugos priemonių naudojimo taisykles, kurios sukėlė medikų bendruomenės apmaudą. 

Apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal nustatytus penkis lygius. Pirmam saugumo lygiui priskiriami sveikatos priežiūros įstaigų registratoriai, vaistinių darbuotojai, medicinos personalas, kuris dirba su vadinamu „švariu“ asmenų srautu – pacientais, kurie nekarščiuoja, neturi ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų ir kuriems nėra patvirtinta COVID-19 infekcija. Visiems šiems darbuotojams turi būti skiriamos tik vienkartinės medicininės kaukės, kurios turi būti keičiamos ne rečiau kaip kas 4 valandas arba kai sudrėksta.

Į antrą saugumo lygį patenka poliklinikų ir ligoninių darbuotojai, slaugos skyrių ir greitosios medicinos personalas, taip pat susiduriantis su „švariu“ srautu. Jiems numatytos apsaugos priemonės: vienkartinė kaukė arba FFP2 respiratorius, jeigu jų įstaiga turi, ir vienkartinės pirštinės. Medikai ne kartą bandė atkreipti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dėmesį, kad į poliklinikas ir ligonines atvykstantys neva „švarūs“ pacientai gali būti ir COVID-19 infekuoti, tačiau po ilgų diskusijų buvo prieita prie kompromiso.

Trečiam lygiui numatytos apsaugos priemonės medikų bendruomenei kelia didžiausią susirūpinimą. Trečiam lygiui priskiriami medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, kurie gali turėti kontaktą su asmenimis, kurie turėjo artimą sąlytį su COVID-19 infekuotais gyventojais, bet jiems nepasireiškė simptomai. Šiems darbuotojams įstaiga turi suteikti respiratorius FFP2 arba vienkartinę medicininę kaukę – ką konkrečiai, sprendžia pati įstaiga. Taip pat šie darbuotojai turi gauti vienkartines pirštines, vienkartinį chalatą su neperšlampama prijuoste arba vienkartinį neperšlampamą chalatą, apsauginius akinius ir vienkartinę kepuraitę.

Ketvirtam ir penktam lygiams priskiriami medikai ir kitas personalas, kurie arba tiesiogiai dirba su COVID-19 infekuotais asmenimis, arba jų ėminiais laboratorijose. Čia užtikrinama maksimali darbuotojų apsauga – apie vienkartines medicinines kaukes nebėra nė kalbos. Personalui privalomai turi būti išdalinami FFP2 arba FFP3 respiratoriai, neperšlampama vienkartinė apranga, apsauginiai akiniai, vienkartinės kepuraitės, pirštinės. Penkto lygio apsauga nuo ketvirtojo skiriasi tuo, kad čia dėvimi tik FFP3 respiratoriai, greta kitos nurodytos apsaginės aprangos mūvimi antbačiai. Mat šio lygio specialistai, dirbantys su infekuotaisiais, atlieka aerozolį generuojančias procedūras arba operacijas.

Nusileido dėl antro lygio, bet nesitikėjo smūgio į trečią

Reaguodamas į ministro pasirašytą sprendimą, ypatingai į trečiam lygiui taikomas apsaugos priemones Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius asmeninėje „Facebook“ paskyroje sureagavo audringai.

„SAM atstovai dalyvauja Vyriausybės darbo grupėse, visi turime skirtingas nuomones, galop visi nusileidžiame, susitariame, pasiekiame kompromisą. Ir finale tie mūsų pasiekti susitarimai vis tiek pataisomi savaip. Ir tai liečia medikų apsaugą!!!

Tai kam dar siunčiate derinti? Kad parodytumėte premjerui ar jo patarėjams, kad klausotės visokių medicinos ekstremistų?

Anesteziologai reanimatologai, kiti specialistai, profesinių sąjungų atstovai (net Vilnius ir Kaunas susitarė) pasakė, kad 3 saugos lygmenyje naudoti tik FFP2 respiratorius. Bet jeigu jums ten SAM atrodo, kad mes esame kvaili, tai tuomet patys eikite ir darykite tas aerozolius generuojančias procedūras su vienkartinėmis kaukėmis, jeigu pacientui prieš 2 dienas atliktas PGR dėl COVID-19 vis dar buvo neigiamas. Darbdaviai irgi bus patenkinti – juk SAM leido pasirinkti paprastos medicininės kaukės ar FFP2. Darbdavys visada rinksis kas pigiau. LGS irgi gražaus paveikslėlio nereiks daug taisyti. Su kuo visus ir sveikinu“, – apmaudo neslėpė V. Kasiulevičius.

Iš vakaro kalbėdamas su naujienų portalu LRT.lt jis vylėsi, kad kompromisą su SAM bei Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų centru medikams pavyks pasiekti.

„Ką mes iš tikrųjų, padarėme, tai sumažinome, nuleidome griežtesnes apsaugos priemones į žemesnį lygmenį, trečią apsaugos lygmenį. Aš siekiau, kad nuo antro apsaugos lygmens būtų rekomenduojami FFP2 respiratoriai, tai jie dabar paliko kaukes, bet jeigu yra galimybės, tada FFP2. Jie remiasi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o PSO rekomenduoja žemesnes. PSO yra susijusi su resursais, jie supranta, kad nieko nėra, visko trūksta, todėl leidžia ir paprasčiau saugotis.

Mes vis tiek siekiame, kad išliktų tas aukštesnis apsaugos lygmuo. Aišku, kad ten yra kompromisinis sprendimas, bet toks gyvenimas, kitaip, žinot“, – iki ministro sprendimo patvirtinimo kalbėjo V. Kasiulevičius, neslėpdamas apmaudo, kad nepavyko užtikrinti antram lygiui aukštesnių apsaugos reikalavimų. Jis nesitikėjo, kad jie bus nepritaikyti ir trečiajam.

Kartu jis atkreipė dėmesį į vykusį Suomijos pavyzdį, kur asmens apsaugos priemonės yra kaupiamos nuolat ir kilus epidemijai jų nereikia karštligiškai ieškoti. Profesorius ragina sveikatos priežiūros įstaigas kaupti apsaugos priemonių rezervą, nes dabar plintantis koronavirusas rudenį gali įgyti grėsmingesnę formą.

„Mums labai svarbu, kad tie pagrindai būtų padėti ruošiantis rudeniui, nes aš beveik net neabejoju, kad ruduo bus daug blogesnis nei tai, ką dabar matome. Šimtu procentu visos sveikatos priežiūros įstaigos apsaugos priemonių rezervą turi kaupti.

Labai geras suomių pavyzdys – jie tą darė, jie sugeba saugotis, nes jie tą daro nuolat, nesustodami. Reikia suprasti, kad net jeigu šitas virusas ir turės lengvesnes pasekmes, tai ateis kiti virusai, nes mes susidursime ir su dar pavojingesnėmis infekcijomis. Šitas virusas įrodė vieną labai akivaizdų dalyką – iki šiol ilgą laiką nebūta, kad labai didelis mirtingumas gali būti kartu susijęs su labai intensyviu viruso plitimu. Tas yra labai svarbu“, – pabrėžė VU Medicinos fakulteto profesorius.

Rizika išlieka ir medikų testavime

Kiek visų lygių medikai yra pažeidžiami – iliustruoja trečiadienio duomenys. Iš 912 patvirtintų COVID-19 atvejų infekuoti 135 medikai, dar apie 1 tūkst. jų – saviizoliacijoje. Ir tai nėra tik tiesiogiai su užsikrėtusiais asmenimis dirbantis personalas. Koronavirusas diagnozuotas medikams iš visų apskričių, išskyrus Telšių.

Pavyzdžiui vien Ukmergės ligoninėje koronavirusas nustatytas 27 medikams ir vienam Ukmergės ligoninės darbuotojui. Ši ligoninė niekada nebuvo tarp tų penkių infekcinių ligoninių, kuriose gydomi COVID-19 infekuoti asmenys, tačiau gydymo įstaiga tapo vienu pirmųjų koronaviruso židinių šalyje.

Čia dirbantys medikai pagal ministerijos apibrėžimą patenka į antrąjį arba trečiąjį lygį ir yra ginkluoti tik medicininėmis kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis ir dezinfekciniu skysčiu. Tiesa, su sąlyga, kad jeigu gydymo įstaiga turi – gali šiems išdalinti FFP2 respiratorių.

Užsikrėtę koronavirusu medikai gali būti tiriami pagal tris algoritmus, kurie susiję su apsaugos priemonių naudojimu. Pavyzdžiui Įrodymais pagrįstos medicinos grupės gairėse nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, turėjęs aukštos rizikos kontaktą su patvirtintu COVID-19 atveju, kurio metu nedėvėjo visų apsaugos priemonių (kaukės, akinių, pirštinių ir neperšlampamo chalato) idealiu atveju turėtų būti 14 parų siunčiamas į saviizoliaciją, jam atliekamas PGR testas 9-14 parą. Jei testas neigiamas – medikas grįžta į darbą, jei teigiamas – testas kartojamas kas 24 val., kol du kartus iš eilės bus neigiamas. Šis kelias gali būti pasirenkamas tuo atveju, jeigu mediko keliama žala pacientams yra labai aukšta.

Jei tokios galimybės nėra, nes neįmanoma užtikrinti gydymo proceso ilgo karantino metu, o mediko keliama rizika pacientams nėra didelė, medikas saviizoliacijoje vietoje 14 parų praleidžia 7 paras. Į darbą jis gali grįžti, jei PGR testas po 7 parų buvo neigiamas. Jei testas teigiamas – jis kartojamas kas 24 val., kol du kartus iš eilės bus neigiamas.

Jeigu mediko kontaktas su infekuotu asmenimi nebuvo aukštos rizikos, jis gali būti ir iškart grąžinamas į darbą. Tokiu atveju stebima mediko savijauta, prieš darbą matuojama temperatūra. Atsiradus infekcijos simptomams: dusuliui, karščiavimui, kosuliui, medikas neina į darbą, susisiekia su infekcijų kontrolės specialistu arba su darbo saugos specialistu, jam atliekamas PGR testas. Esant neigiamam rezultatui, medikas saviizoliacijoje lieka 7 paras. Pagal jo simptomus po šio termino sprendimą dėl grįžimo į darbą bei PGR testo kartojimo 7 parą priima infekcijų kontrolės specialistas.

Gaires rengusios grupės koordinatorius, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas teigia, kad sveikatos priežiūros darbuotojas gali turėti kontaktą ne tik su infekuotu pacientu, bet ir su koronavirusu užsikrėtusiu namiškiu arba kolega. Tačiau po kontakto iš karto atlikti tyrimo neverta, nes jis bus netikslus.

„Kontaktas įvertinamas kaip rizika ir žmogus turi izoliuotis, o tyrimas, jeigu bus daromas iš karto, neparodys nieko, kol virusas neužaugs. Virusui reikia laiko. Galima pradėti daryti testus nuo 9 paros, kitu atveju 7 parą. Jeigu nėra labai didelė rizika pacientų grupei arba tas gydytojas yra labai reikalingas darbe, tada galima rinktis tą kitą kelią. Jeigu asmuo yra užsikrėtęs, po 7 parų PGR testas parodys. Testai turėtų pradėti rodyti infekciją maždaug po 3 dienų nuo užsikrėtimo“, – tikino T. Beinortas ir pridūrė, kad gairės yra atnaujinamos reguliariai, keičiantis turimoms žinioms apie SARS-CoV-2 virusą.

V. Kasiulevičius tikina, kad šios gairės buvo rengiamos atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gali trūkti medikų resursų, todėl ir mediko įzoliavimosi laikas varijuoja nuo 14 dienų iki nulio, priklausomai nuo jo turėto kontakto keliamo pavojaus, paties mediko keliamos rizikos pacientams ir įstaigos personalo pajėgumų.

„Maksimali apsauga yra dvi savaitės, bet jeigu mes turime ribotą resursų kiekį, mes rizikuojame. Geriau daryti taip, negu turėti po to situaciją kaip Italijoje ar Ispanijoje, kada sergantys medikai dirba vis tiek. Mes suprantame, kad dažniausiai, apie 90 proc. atvejų, susirgimas pasireiškia per 5 paras. Jeigu jis nepasireiškia, tokiu atveju tikime, kad medikas nebesusirgs ir jis grįžta į darbą, o po to vėl tiriamas.

Rizika yra, taip, bet mes turime suprasti vieną dalyką, kad jeigu infekcija plistų intensyviau, tai mes išjungtume bet kokią sveikatos priežiūros pagalbą pacientams ir jie masiškai mirtų nuo kitų ligų: infarktų, insultų ir kitų. Mes negalime rizikuoti žmonių sveikata, tai mes truputį sumažiname apsaugą medikams kažkuria prasme, bet jeigu mes išjungsime juos visus, tai užsikrėtimai plis visuomenėje, galop sirgs patys medikai ir todėl vėl sirgdami eis į darbą – uždaras ratas. Čia sprendimai ne todėl, kad yra gerai, bet tokioje situacijoje, kada trūksta resursų, elgtis maksimaliai teisingai. Tai – sunkūs sprendimai“, – komentavo V. Kasiulevičius.

Veryga: nebėgiokime iškilus pirmai grėsmei ir pirmiems sunkumams

Patvirtinęs apsaugos priemones penkiuose skirtinguose lygmenyse dirbantiems sveikatos priežiūros darbuotojams A. Veryga atkakliai tikina, kad visiems medikams pilno apsaugos komplekto nereikia, nes tai būtų perteklinė priemonė, galų gale – su pilnu komplektu išvaikščioti visą dieną yra fiziškai patiems medikams sudėtinga.

Tiems, kurie visgi nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos ir į darbą eina su baime užsikrėsti, sveikatos apsaugos ministras primena Hipokrato priesaiką.

„Baimintis kiekvienoje situacijoje nėra pagrindo. Šita infekcija ne vienintelė, medicinos darbuotojams ir anksčiau teko dirbi su infekcijomis, bet anksčiau tokių baimių mes negirdėdavome. Dirbdavo medikai ir su gripo virusu, ir kitomis infekcijomis. Kviečiu nepasiduoti panikai, būti racionaliems, žinoma, saugotis ir atsakingai elgtis darbo vietoje reikia, bet būkime savo profesijos garbingi atstovai ir, jeigu ją pasirinkome, nebėgiokime iškilus pirmai grėsmei ir pirmiems sunkumams. Taip, tai yra labai sunki profesija, bet mes ją rinkomės suprasdami, kur einame ir ką ruošiamės daryti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo A. Veryga.

LRT.lt primena, kad dar antradienį šalies medikus vienijančios organizacijos išplatino laišką, kuriame kreipiasi į Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, kuriame raginama atkreipti dėmesį į koronaviruso pandemijos epicentre dirbančius medikus ir visus juos aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis.

Pasak jų, PSO pateiktos gairės dėl medikų ir pagalbinio personalo apsaugos dirbant COVID–19 pandemijos metu, numato tik minimalų būtiną apsaugos lygį.

„Penkios medikų apsaugos kategorijos, sudarytos pagal PSO rekomendacijas, yra slenkstinis dydis, minimalus įmanomas, tačiau tai nėra adekvatus ir pakankamas dydis. Jei oficialiai pripažįstama, kad valstybė perėjo į etapą, kai kiekvienas žmogus vertinamas kaip galimai infekuotas COVID–19 – raginame kiekvienam su bet kuriuo pacientu kontaktuojančiam medikui užtikrinti pilną apsaugą (ne mažiau kaip FFP2 klasės respiratorių, apsauginius akinius/skydelį, pirštines, vienkartinius apsauginius drabužius) ir vienkartines priemones naudoti griežtai vieną kartą, o ne „taupyti“ medikų ir pacientų sveikatos ir gyvybės sąskaita“, – ragino medikų atstovai.

Populiariausi