Lietuvoje

2020.04.08 14:57

Ministerija – uždaroma, tačiau dieną prieš karantiną – šimtai tūkstančių reklamai

Mindaugas Aušra, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.04.08 14:57

Ekonomikos ir inovacijų ministerija be ministro gyvena praktiškai nuo pernai vasaros, kai galiausia yra numatyta ją išvis panaikinti, tačiau tai netrukdė prasidėjus koronaviruso krizei su viešųjų ryšių bendrovėmis pasirašyti beveik pusės milijono vertės Europos Sąjungos projektų viešinimo sutartis. Kitos institucijos bei valstybės įmonės taip pat negaili pinigų reklamai.

Paskutinę darbo dieną prieš Lietuvoje paskelbiant karantiną, kovo 13 d., Ekonomikos ir inovacijų ministerija su viešųjų ryšių ir komunikacijos paslaugas teikiančia bendrove „Fabula ir partneriai“ pasirašė 220 tūkst. eurų vertės sutartį. Kiek daugiau nei savaitę prieš tai – kovo 4 d. – sutartis, kurios vertė 180 tūkst. eurų, buvo pasirašyta su reklamos agentūra „OMD“.

Didžiausias „Fabulos ir partnerių“ akcininkas ir jos valdybos pirmininkas yra viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus, jai vadovauja Raminta Rimkienė. Reklamos agentūros „OMD“ vienintelė akcininkė yra Ramunė Malinauskienė, sutartį įmonės vardu pasirašė direktorė Ingrida Narauskaitė.

Kaip LRT aiškino viceministrė Jekaterina Rojaka, šie 400 tūkst. eurų vertės projektai yra tęstiniai, jie truks dvejus metus ir yra skirti informuoti visuomenę apie investicinius Europos Sąjungos projektus.

Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 13 d., vokai atplėšti tų pačių metų gruodžio mėn. 16 d., o jau 2020 m. sausį buvo atliktas ekonominio naudingumo vertinimas, nustatyta pasiūlymų eilė. Vasarį apie rezultatus buvo informuoti pirkimo dalyviai, tačiau kadangi vasario 24 d. gauta pretenzija, į ją atsakyta ir per suteiktas 10 darbo dienų nebuvo gautas pretenziją parašiusios institucijos atsiliepimas, pagal visas procedūras tiekėjai pakviesti pasirašyti sutartis. Pretenziją dėl šio pasiūlymo vertinimo buvo pateikę bendovės „Carat“ ir „Bosanova“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Paklausus, kokie projektai bus reklamuojami ir ar atsakinga pasirašyti reklamos bei viešųjų ryšių sutartis, kai pasaulis ir Europos Sąjunga dėl koronaviruso įžengė į krizinį laikotarpį, J. Rojaka teigė, kad informavimo pinigai bus skirti ir ES priemonėms kovai su COVID-19 skelbti.

„Kadangi dabar dar iškilo nauji iššūkiai, taip pat ši programa bus skirta informuoti apie ES priemones kovai su COVID-19”, – aiškino viceministrė.

Tą pačią dieną – planas ministerijai naikinti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija vadovo neturi nuo pernai vasaros, kai jos tuometis ministras Virginijus Sinkevičius valdančiųjų „valstiečių“ buvo pasirinktas Lietuvos kandidatu į Europos komisarus. Paskirtas komisaru, bet dar nepradėjęs darbo, ministras V. Sinkevičius išėjo tėvystės atostogų. Premjeras Saulius Skvernelis kandidatą į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovus Luką Savicką pasiūlė tik 2020 m. vasarį, tačiau jo ministru tuomet nepaskyrė G. Nausėda. Jau tada premjeras pareiškė, kad naujo kandidato nesiūlys, o ministeriją greičiau panaikins.

Tą pačią dieną, kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė sutartį su „Fabula ir partneriais“, Energetikos ministerija įregistravo pataisas, kuriomis būtų naikinama Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir steigiama nauja Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija. Šio įstatymo projekto derinimui tarp institucijų buvo numatyta tik viena darbo diena. Įstatymas įsigaliotų 2020 m. spalį, o įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija naikinama dėl Vyriausybės programos nuostatų.

Apie tokius Vyriausybės planus pranešė portalas 15min.lt.

Tačiau nei koronaviruso krizė, nei tai, kad ministerija jau ilgą laiką neturi vadovo, nei tai, kad ją ketinama išvis naikinti, esą nėra pagrindas stabdyti europinių projektų viešinimą.

„Europos Sąjungos projektų viešinimas yra privalomas ir jis bet kokiu atveju turi būti vykdomas, nepriklausomai, ar būtų priimtas sprendimas sujungti ministerijas, ar tokio sprendimo nebūtų. Konkreti atsakomybė ir pareiga kiekvienai ES šaliai narei apie ES fondų informavimą kyla iš ES fondų sanglaudos reglamento nuostatų. Pirkimas šiam konkursui buvo paskelbtas dar 2019 m. rugsėjo 13 d., kadangi baigėsi ankstesnė viešinimo paslaugų sutartis, o neturint jokios sutarties, nėra galimybės viešinti europinių projektų ir pasiekti numatytų tikslų ir rodiklių“, – tokį paaiškinimą LRT gavo iš Energetikos ministerijos.

„Norint atsisakyti pasirašyti sutartį su konkurso laimėtojais, tam turi būti pagrindai. Šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti sutarties sudarymo, nebuvo nustatyta jokių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, taigi pagal įstatymą ją buvo privaloma sudaryti“, – rašoma atsakyme LRT.

Laikinai ministro pareigas einantis Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, paklaustas, ar krizės akivaizdoje turi būti pasirašinėjamos pusės milijono vertės viešinimo sutartys, teigė už šiuos sandorius atsakomybės neprisiimantis.

„Konkursas yra paveldėtas, pirkimo procesai tęsėsi daugiau nei pusę metų. Mano pozicija gal ir nepopuliari, bet yra praktiška – ministerijos teisininkai dabar maksimaliai yra reikalingi tam, kad ieškotume sprendimų, kaip spręsti verslui aktualius ir skaudžius klausimus dėl COVID-19, o ne bylinėtis neperspektyviose bylose“, – LRT pareiškė Ž. Vaičiūnas.

Valdiški reklamos pinigai – parama žiniasklaidai

„Viešieji pirkimai iš principo ruošiami ir organizuojami sąlyginai ilgą laiką (4-6 mėn), jų įgyvendinimas trunka metus, o šiuo atveju netgi du. Tai nėra smūginiai projektai, suorganizuoti krizės periodu, todėl ir jų vertė ir grąža yra matuojama ilgesniame periode“, – taip šią situaciją komentuoja bendrovės „OMD“ vadovė I. Narauskaitė. Ji taip pat pabrėžia, kad per karantiną išaugus žiniasklaidos vartojimui, visuomenės dėmesiui naujienoms, šis laikas yra kaip tik tinkamas laikas komunikacijai apie tvarias įmones, inovatyvias technologijas ir pažangius sprendimus.

„Na ir galiausiai, kai visi verslai išgyvena krizę ir kai Lietuvos žiniasklaida šiandien patiria sunkius laikus (kaip ir kiti verslai, beje), tai, ko gero, dar viena priežastis įgyvendinti tokio pobūdžio projektus, nes kartu paremsime ir jūsų sritį“, – teigia I. Narauskaitė.

Tokios pat pozicijos laikosi „Fabula ir partneriai“ bendrovės vadovė Raminta Rimkienė.

Ji teigė, kad didžioji dalis šio didžiulio projekto lėšų nusės Lietuvos žiniasklaidoje perkant reklamos ir viešinimo paslaugas.

„Dėl viešinimo krizės sąlygomis: ekonomistai vienbalsiai teigia, kad vietoj taupymo politikos, kuri gilino krizę 2008 – 2009 m. valstybė pasirengusi skolintis, stimuliuoti ekonomiką, leisti pinigus. Krizės laikotarpiu bus spartinamas ES paramos įsisavinimas, kas yra svarbu ypač žiniasklaidos sektoriui, kuris jau nukentėjo ir kovoja dėl išlikimo.

Interneto žiniasklaidos asociacijos paskaičiavimais, per vieną kovo savaitę buvo atšaukta apie 750 tūkst. eurų, arba 50 proc. kovo – balandžio mėnesių reklamos užsakymų. Prognozuojama, kad artimiausiu metu šis procesas tik stiprės. Manau, kad gyvybiškai svarbu, kad tokių konkursų įgyvendinimas nebūtų stabdomas, priešingai – skubiai įgyvendinimas“, – atsakydama į LRT klausimus teigė R. Rimkienė.

Primename, kad Lietuvos žiniasklaidos kreipimasis į valdžią dėl paramos pasirodė jau vėliau, įvedus karantiną.

Per vieną mėnesį – milijonas viešinimui, planuojama daugiau

Minėtos sutartys – ne vieninteliai valdžios įstaigų ir jai pavaldžių įmonių viešųjų ryšių paslaugų pirkimai jau prasidėjus koronaviruso krizei. Informacijos viešinimui, reklamai, nuomonių tyrimams ir socialinėms kampanijoms, kaip rodo viešųjų pirkimų duomenys, viešasis sektorius nuo kovos pradžios sudarė sutarčių už šiek tiek daugiau kaip milijoną eurų.

Su minėtąja įmone „Fabula ir partneriai“ valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ balandį taip pat ketina pasirašyti viešinimo paslaugų sutartį.

„Maksimali integruotos komunikacijos paslaugų pirkimo suma – 440 tūkst. Eur. Sutarties laikotarpis – 36 mėnesiai“, – tokią informaciją LRT pateikė valstybės įmonės strateginės komunikacijos vadovas Marius Zelenius. Anot jo, nors dėl krizės oro uostų veiklos apimtys yra minimalios, ateityje pagal šią sutartį iš viešųjų ryšių bendrovės bus perkama paslaugų pagal poreikį.

Į daugiau nei milijono eurų viešinimo sutarčių iš viešojo sektoriaus sumą patenka ir Vyriausybės kanceliarijos kovą pasirašytos trys sutartys, kurių vertė siekia beveik 29 tūkst. eurų. Kanceliarija pirko nuomonės tyrimo ir vyriausybės reformų viešinimo paslaugas. Pavyzdžiui, pagal 5,5 tūkst. eurų sutartį su „Spinter tyrimais“ kanceliarija siekia susižinoti, ar šalies gyventojai aiškiai supranta Vyriausybės vykdomus pokyčius ir Sauliaus Skvernelio veiklą. Tyrimo paslauga pagal sutartį turės būti suteikta 2 kartus.

Tuo metu sutartyje su „Baltijos tyrimais“ dėstoma, kad kanceliarija siekia sužinoti padėtį šalyje per ekstremaliąją situaciją – ne tik gyventojų problemas ar psichologinę būklę, bet ir reakciją į sprendimus, ir net asmenų, priimančių sprendimus, vertinimą.

O štai su „Maniakais“ sudaryta sutartis už beveik 12 tūkst. eurų reikalauja parengti koncepciją, kaip gyventojus informuoti apie Vyriausybės vykdomas 6 struktūrines reformas. Dokumente nurodoma, kad apie reformų naudas žino 55 proc. gyventojų, tačiau žinomumas turi siekti 60 proc.

Didžiausia pastarojo mėnesio išlaidų komunikacijai dalis vis dėlto tenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri per du pirkimus sudarė informavimo ir komunikavimo sutarčių iki 2022 m. už 400 tūkst. eurų.

Taip pat viešinimo pirkimams nemažą pinigų kapšelį pakratė ir Vilniaus rajono savivaldybė, kaip įprasta spaudos paslaugas nusipirkusi iš UAB „Rejspa“. Sutartis sudaryta 3 metams, o jos vertė siekia 100 tūkst. eurų.

Kaip pernai skelbė LRT.LT, „Rejspa“ per pastaruosius 4 metus iš politinių institucijų, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės, gavo daugiau nei 250 tūkst. eurų viešinimo projektams. Tarp „Rejspos“ akcininkų yra ir du LLRA-KŠS Seimo nariai: Michailas Mackevičius ir Vanda Kravčionok.

Panašią sumą, kaip Vilniaus rajono savivaldybė, viešinimo paslaugoms skyrė ir sostinė. Ji už 118 tūkst. eurų iš bendrovių „Carat“ ir „Bosanova“ nusipirko paslaugų šiek tiek daugiau kaip metams savo darbams ir informacijai gyventojams viešinti. Tiesa, paskutinis tokio masto pirkimas savivaldybėje buvo daromas prieš 2 metus. Tą kart 117 tūkst. eurų vertės sutartis sudaryta su „Idea Prima“.

Beveik 150 tūkst. komunikacijai skyrė ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Su bendrove „Idea Prima“ sudaryta 70 tūkst. eurų vertės sutartis reklaminei medžiagai kurti ir transliuoti „Google“ platformoje, taip pat „Youtube“ ir „Facebook“ kanaluose. Kitos dvi sutartys, kurių vertė – 73 tūkst. eurai, pasirašytos su „Havas Media“ reklamos sklaidai radijo stotyse, spaudoje ir interneto naujienų portaluose.