Lietuvoje

2020.04.07 22:08

Gydytojas apie atlyginimų kėlimą COVID-19 židiniuose dirbantiems: nėra aišku, kam mokėsime ir už ką

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.04.07 22:08

Seimas nusprendė, kad reikia padidinti atlyginimus koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus. Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientai didinami nuo 60 iki 100 proc. Tokia įstatymo pataisa priimta vienbalsiai.

Apie medikų atlyginimus LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas ir skubiosios medicinos pagalbos gydytojas iš Šiaulių ligoninės ir antradienį priimto įstatymo teikėjas Martynas Gedminas.

Dienos tema. Ligoninę į rizikos zonas siūlantis skirstyti gydytojas: būtų aišku, kaip ir už ką mokami priedai (su vertimu į gestų k.)

– Gera žinia, kad įstatymas apima rezidentus, nors ryte Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė kalbėjo, kad šiuo įstatymu jų atlyginimai negali būti didinami. Ar jiems atlyginimai bus padidinti nuo 60 iki 100 proc., tai yra tiek pat, kaip ir baigusiems studijas, ar 15 proc., kaip buvo minėjęs ministras Aurelijus Veryga?

D. Kaminskas: Dėl rezidentų situacija yra tokia, kad tiek pirminis mūsų teiktas variantas, tiek šiandieninis apima visus sveikatos įstaigų priežiūros darbuotojus: slaugytojos padėjėjas, slaugytojas, gydytojus rezidentus, jeigu jie dirba pagal darbo sutartį. Pačių rezidentų atlyginimas reguliuojamas Medicinos praktikos įstatymu ir Odontologijos praktikos įstatymu.

Šiandieną sutarę su premjeru, opozicijos ir pozicijos kolegomis, teikėme būtent Medicinos praktikos ir Odontologijos praktikos įstatymų pataisas, kuriose numatyta, kad rezidentų atlyginimai nuo balandžio 1 d. didinami 15 proc. Pataisos registruotos, turėsime eiti į plenarinį posėdį, kad būtų pereitos visos įstatymo priėmimo fazės. Buvo pataisa Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatyme, kad papildomai būtų įtraukti rezidentai. Tai buvo, sakysime, kompromisinis variantas, kad daugiau nekiltų kažkokių abejonių. Nors, manau, Teisės departamentas pripažintų, kad tai yra perteklinis siūlymas.

– Ar tada prasmingas rezidentų įrašymas į įstatymą, jeigu jiems priedai bus didinami ne šiuo įstatymu ir ne nuo 60 iki 100 proc., o tik 15 proc.?

D. Kaminskas: Šitas 60–100 proc. didėjimas numatytas visiems įstaigų darbuotojams karantino metu. Kaip dabar numatyta ir Vyriausybės nutarta, kad medikams nuo balandžio 1 d. keliamas atlyginimas 18 proc., rezidentų atlyginimai reglamentuojami pagal mano minėtus Medicinos praktikos ir Odontologijos praktikos įstatymus, kur numatyti koeficientai jaunesniesiems ir vyresniesiems rezidentams, tai ir numatyta, kad šiuos koeficientus didiname 15 proc.

– Ar jums šita įstatymo pataisa bus naudinga materialiai, kaip medikui, dirbančiam koronaviruso pacientus gydančioje ligoninėje, nes jūsų ligoninė jau moka priedus, ar ne?

M. Gedminas: Girdėjome, kad gausime priedus, pamatysime, kai ateis algalapiai. Klausimas, ar materialiai naudinga? Žinoma, kad taip.

Man tik neaišku, ką atsakė gerbiamas Darius – 15 proc. didinimas rezidentams lyg ir kartu su visais sveikatos darbuotojais ir visiškai atskiru įstatymu? Norisi pabrėžti, kad nei rezidentams, nei pagalbiniams darbuotojams niekas nemaišo ir dabar mokėti priedus, nesvarbu, kas nustato bazinį atlygį.

– Įstatymo pataisos sako: teikiantiems paslaugas ypač pavojingomis ligomis, šiuo atveju koronavirusu, užsikrėtusiems pacientams tie priedai gali būti didinami. Kai žmogui atliekamas tyrimas ir koronavirusas diagnozuojamas, kaip ir aišku, bet ar gaus priedus tie medikai, kurie dirba su pacientu, kuris gydėsi, pavyzdžiui, pilvo skausmus (turime tokių skaudžių atvejų), kol paaiškėjo, kad žmogui yra koronaviruso infekcija ir jis buvo perkeltas į COVID-19 padalinį?

D. Kaminskas: Jeigu tai yra Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatyme apibrėžtas židinys, gydymo įstaiga tokia paskelbiama nustačius bent vieną atvejį. Nesvarbu, kad tai nėra Infekcinis skyrius, o, sakykim, Urologijos ar Ginekologijos skyrius – pati įstaiga yra kaip židinys, ir automatiškai mechanizmas turėtų įsijungti.

– Jūs sakote „turėtų“, bet vis dėlto iki tam tikro laiko nėra aišku, ypač jeigu pacientas yra perkeliamas. Kaip tuomet bus su ten dirbusiais žmonėmis?

D. Kaminskas: Bet kuriuo atveju Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatyme numatomi šitie priedai karantino metu. Todėl apie išplėstinius kažkokius šiuo momentu nelabai galėčiau pakomentuoti, nes numatyta „kurie dirba židinio metu“. Turime suteikti garantijas medikams, dirbantiems pirmose fronto linijose karštuose židiniuose, kas dabar vyksta.

– Ar jums, kaip medikui, aišku, kas konkrečiai, kaip apibrėžiamas tas židinys? Su jūsų ligonine aiškiau, nes yra patvirtintas atvejis, įrengtas padalinys nuo pat pradžių, bet kaip su kitomis ligoninėmis?

M. Gedminas: Tokį gerą klausimą užklausėte, nes pats nelabai suprantu iš tos politinės retorikos, už ką iš esmės yra mokami priedai. Ką turi omeny? Nėra aišku, kam mokėsime ir už ką. Čia galbūt yra darbo grupės klausimas, kuri po to nustatys tas nuostatas. Bet kai dirbi praktiškai ir kai susidūrėme su COVID-19 infekcija, aiškiai pamatėme, kad ligoninę reikia išskirstyti į tam tikras zonas, ir priedai turėtų būti mokami už rizikingumą.

Kas atitinka zonas? Pavyzdžiui, mūsų įkurtas Karščiuojančių pacientų skubios pagalbos skyrius – vieta, kur didžiausia tikimybė susidurti su tokiais pacientais. Tas jūsų užduotas klausimas, ar retrospektyviai nustačius, iš tikrųjų įneš daug neaiškumo.

Mano nuomonė tokia, kad tie žmonės, kurie dirba iš anksto ligoninės paruoštuose ir numatytuose rizikingiausiuose padaliniuose, nesvarbu, ar jie susiduria su COVID-19 pacientais per savo pamainą, ar ne, turėtų gauti kompensaciją už stresinę situaciją. Kai aiškiai išskirstome ligoninę į zonas, priklausomai nuo rizikingumo: Reanimacijos, Priėmimo, Skubios pagalbos skyriai, GMP darbuotojai, tai pasidarytų aiškiau, kam ir kiek reikėtų mokėti.

– Kada pradės veikti darbo grupė? Galbūt jau veikia? Ir kas bei kada nuspręs, kam ir kiek reikėtų primokėti priedų prie atlyginimų pagal šios dienos įstatymo pataisą?

D. Kaminskas: Čia jau yra poįstatyminiame akte numatyti dalykai: ta pati gradacija, pagal kokią tvarką numatoma rizika, – tai turėtų numatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje vietoje jau yra tolesnis darbas, paliekamas pačiai ministerijai spręsti, nurodyti visą tą tvarką. Manau, į darbo grupę tikrai turėtų eiti ir medikai, su kuriais šitie dalykai būtų aptarti, kad nebūtų neteisingų, blogų dalykų.

– Kada galima tikėtis, nes jei sakote, kad turėtų įeiti į darbo grupę, tai, vadinasi, dar nepradėjo dirbti? Žmonės turėtų aiškiau žinoti, kurie ir ko gali tikėtis, galų gale tai gali lemti žinojimą, kur tu nori arba nenori dirbti.

D. Kaminskas: Negaliu atsakyti už ministeriją, nes mano, kaip ketvirtį amžiaus mediku dirbusio, pareiga buvo inicijuoti šitą įstatymą ir kad jis pasiektų šitą stadiją, kad būtų priimtas. Tą parlamentinę kontrolę ir bendravimą su ministru, kadangi jis yra ir Seimo narys, manau, tikrai palaikysime. Šiam momentui tikrai negaliu pasakyti, ar jau rinksis rytoj, ar poryt ir kada bus nustatyti kriterijai.

– Įstatymo pataisoje sakoma: „Sveikatos priežiūros paslaugas organizuojantiems ir teikiantiems įstaigų darbuotojams“, vadinasi, gydantiems ir slaugantiems medikams, taip pat turbūt administracijų darbuotojams. O kaip bus su kitu personalu – valytojomis, kurios jau garsiai nuskambėjo iš Seimo tribūnos kaip nevertos priemokų? Juo labiau, kad daugelyje ligoninių jos nėra ligoninių darbuotojos, o dirba valymo paslaugų įmonėse, turinčiose sutartis su ligoninėmis.

D. Kaminskas: Dar kartą pasikartosiu: tiek pirminiame, tiek pakartotinai teiktame įstatymo variante numatyta, kad visi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, dirbantys židiny: tos pačios valytojos, slaugytojų padėjėjos, slaugytojos, gydytojai rezidentai, gydytojai – visi turi gauti šiuos priedus.

– Bet valytojos nėra įdarbintos ligoninėje, jos dirba kitoje įmonėje, kuri turi sutartį su ligonine. Tai kaip tuomet bus su jomis?

D. Kaminskas: Bet kuriuo atveju jeigu yra sudaryta sutartis su gydymo įstaiga ir jos praktiškai darbuojasi tame židinyje, joms ir priklausys papildomos išmokos.

– Įstatyme taip pat sakoma, kad tie priedai, kam bebūtų mokami, pagal vėlesnius papildomus teisės aktus, mokami karantino metu. Ar tai reiškia, kad, jeigu Vyriausybė priima sprendimą karantiną atšaukti, tie priedai nebėra mokami, nors pacientai stebuklingai niekur nedingsta su konkrečia diena?

D. Kaminskas: Dar kartą pasikartosiu: šitas Užkrečiamųjų ligų įstatymo kontrolės įstatymas apima būtent epidemijos ir karantino laikotarpį, todėl šitie dalykai ir numatyti. Dėl sudėtingos situacijos ir tarėmės su premjeru, kad šitą 18 proc. padidinimą, kuris buvo numatytas nuo rugsėjo 1 d., gautų žmonės nuo balandžio 1 d. Tolesnis atlyginimų didinimas bus tvarus ir ateityje, pasibaigus karantinui. Tas pats ir dėl tų pačių rezidentų, kai šiandien registravome įstatymo pataisą.

– Bet kaip tada reikia suprasti tą straipsnį „karantino metu organizuojančių ir teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas“? Martynai, kaip jūs suprastumėte?

M. Gedminas: Man čia kyla daug klausimų. Kas yra tas 60–100 proc. priedas? Daugelyje gydymo įstaigų reikšmingą dalį medikų atlyginimų jau dabar sudaro priedai. Ką reiškia priedas už darbą rizikingomis sąlygomis? Jeigu jau dabar žmogus gauna 50 proc. priedą prie savo atlyginimo, pridės dar 10 proc. ir bus sakoma, kad mokama 60 proc.? Šitą reikėtų labai aiškiai irgi iškomunikuoti, kad žmonėms būtų aišku, nes į tas rizikingiausias vietas prikviesti žmones dirbti irgi yra sudėtinga. Todėl jeigu atsirastų aiškios taisyklės, tai organizuoti darbą būtų patogiau.