Lietuvoje pradėjus skaičiuoti pirmąsias mirtis nuo koronaviruso, Ukmergės miestas buvo greitai pakrikštytas šalies COVID-19 viruso židiniu. Čia gyvenantys miestiečiai papildomos įtampos nejaučia ir taikosi prie visiems vienodų karantino sąlygų.
Turbūt viena vaizdingiausių Ukmergės miesto vietų – senamiestis, kuriame yra ir Kęstučio alėja. Čia netoliese įsikūrusi ir rajono savivaldybė, kurios langai žvelgia į 1990 metais atstatytą 1919–1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų jubiliejui skirtą paminklą.
Plytomis grįstomis senamiesčio gatvėmis be perstojo kursuoja automobiliai, o šalia savivaldybės pastato vyksta lauko darbai – sunkiasvorė mašina atlieka kasimo darbus. Siaurais šaligatviais į atidarytas maisto prekių parduotuves ir vaistines užsuka ukmergiškiai. Didžioji dauguma jų dėvi apsaugines veido kaukes, tačiau vienas kitas praeivis rekomenduojamos apsaugos priemonės nėra užsidėjęs.
Tai, kad šalyje įvestas karantinas, išduoda ne tik apsaugines kaukes dėvintys žmonės, bet ir pranešimai ant grožio salonų, baldų prekių parduotuvių ir kitų paslaugas teikiančių įmonių vitrinų ar durų. Vieni su savo klientais atsisveikino iki karantino pabaigos, kiti kviečia skambinti nurodytais numeriais ir įsigyti norimų prekių nuotoliniu būdu.
Kęstučio alėjos pašonėje esančioje Kauno gatvėje įsikūrusiame viešbutyje priglausti ir koronavirusu sergantys asmenys, kuriuos reikia izoliuoti nuo visuomenės, tačiau nereikalaujantys intensyvios priežiūros. Tvarką viešbutyje prižiūri šauliai savanoriai, kurie stebi, ar laikomasi visų saviizoliacijos taisyklių.
Ukmergiškiai pastebi gerokai ištuštėjusias gatves
Portalo LRT.lt antradienį kalbintas Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas džiaugėsi rajono gyventojų sąmoningumu karantino metu.
„Džiugina žmonių elgesys parduotuvėse, viešosiose erdvėse, – kalba Ukmergės meras. – Atsirado drausmė, atsirado supratimas. Kartu su policijos pagalba, į prevenciją įsitraukė ir seniūnijos, seniūnaičiai. Žmonės laikosi atstumų. Vyresnio amžiaus žmonės lieka namuose. Padeda jaunimas. Džiugu, kad Ukmergė, kuri buvo tarsi karštasis taškas, pasimokė ir esame dabar drausmingi.“
Nors ne ukmergiškio akiai gyvenimas gatvėse gali priminti ikikarantininius laikus – žmonių per trumpą laiką galima sutikti ne vieną, portalo LRT.lt kalbinti miestiečiai tikino, kad gyventojų judėjimas mieste yra ženkliai sumažėjęs.
„Nejaučiu kažkokios įtampos. Gyvename įprastą gyvenimą. Viskas, kas pasikeitė, – gatvėse sumažėjo žmonių. Nejaučiame, kad esame kažkokie kitokie. Galbūt vyresnio amžiaus žmonėms yra daugiau nerimo“, – tikino ukmergiškė Vaida.
Kiek toliau paėję Kauno gatve, užsukame į mėsos parduotuvėlę. Skelbimas ant durų įspėja, kad vienu metu nedidelėje parduotuvės erdvėje gali būti ne daugiau dviejų klientų. Pakalbinta pardavėja portalui LRT.lt tvirtino, kad anksčiau mėsos gaminius pirkusius pagyvenusius ukmergiškius keičia jaunesni pirkėjai.
„Pagyvenę žmonės mūsų parduotuvėje nesilanko. Daugiausiai sulaukiame jaunesnių klientų. Kaip ir visur, truputį krito pardavimas. Vyresni miestiečiai jaučia įtampą. Jaunesni žmonės mažiau reaguoja“, – aiškino kalbinta moteris.
Naujausiais duomenimis, Ukmergėje koronavirusu užsikrėtė jau 79 asmenys (36 medikai). Virusas pasiglemžė 6 gyvybes. Parduotuvėje kalbintos pardavėjos teigimu, tokiame mieste kaip Ukmergėje nesunku sužinoti, kam jau nustatytas COVID-19 virusas.
„Tai aišku, kad pažįstu sergančiųjų koronavirusu. Čia gi mažas kaimas“, – šypsojosi mėsos gaminių pardavėja.
Mobilusis patikros punktas per dieną priima po 40 automobilių
Nuo Ukmergės rajono savivaldybės pastato pasukęs į šalia esančią Vilniaus gatvę patenki į kelią, vedantį į sostinę. Važiuojant šiuo keliu ir pervažiavus tiltą per Šventąją pirmas posūkis į kairę veda tiesiai į Gruodžio 17-osios gatvę. Gatvės, ištįsusios palei Šventąją, pabaigoje yra mobilusis COVID-19 viruso patikros punktas.
Čia nuo 9 iki 13 valandos priimami ir tikrinami iš anksto užsiregistravę numeriu 1808 ir gavę leidimą atvykti žmonės. Tvarką palaiko ir prižiūri šauliai savanoriai. Atvykus po 13 valandos, darbai jau buvo pasibaigę, o šauliai saugojo teritoriją.
Punkte galioja griežtos taisyklės. Užsiregistravęs asmuo automobiliu privažiuoja prie ženklo, leidžiančio važiuoti toliau turintiesiems leidimus. Po pirmo tokio įspėjimo – dar 200 m iki mobilaus patikros punkto. Čia jau šauliai nurodo, kaip norintieji pasitikrinti, ar neserga koronavirusu, turi laikytis visų nustatytų procedūrų.
Mobilusis patikros punktas per dieną Ukmergėje priima apie 40 automobilių. Anot kalbintų šaulių, vienam į patikros punktą atvykusiam automobiliui iš anksto sudėliotame tvarkaraštyje yra skiriamos 6 minutės visoms procedūroms.
Jeigu reikia tikrinti daugiau nei vieną asmenį automobilyje, laikas dvigubėja. Portalo LRT.lt kalbinti šauliai tikino, kad patikrinti būtų galima dar daugiau asmenų, kadangi vietos ir pajėgumų mobiliajame patikros punkte yra.
Ukmergėje sumažėjęs nusikaltimų skaičius, pasikeitusios laidojimo tradicijos
Karantino taisyklių besilaikančių ukmergiškių pastangos atsispindi ir policijos užregistruotų įvykių suvestinėse. Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistės Astos Krogertienės, mieste užregistruojama mažiau nei įprastai nusikaltimų.
„Iš tikrųjų turime sumažėjusį ikiteisminių tyrimų skaičių. Žmonės Ukmergėje tapo drausmingesni ir atsakingesni. Pirmosiomis savaitėmis gaudavome daugiau pranešimų apie saviizoliacijos nesilaikančius asmenis, tačiau pastaruoju metu tokių pranešimų per parą gauname tik 2–3. Mieste visuomet patruliuoja pareigūnai. Ukmergiškiai tikrai stengiasi laikytis karantino taisyklių“, – tvirtino policijos atstovė.
Šalyje įvestas karantinas paveikė ne tik nusikaltimų suvestines, bet ir kitą žmonėms svarbią sritį – atsisveikinimą su mirusiaisiais. Lietuvoje sugriežtinta tvarka laidojimo namams, su velioniu atsisveikina tik artimiausi asmenys.
Apie tai su portalu LRT.lt kalbėjo Ukmergėje įsikūrusių Ukmergės laidojimo namų darbuotoja.
„Žinoma, kad karantinas keičia nusistovėjusias laidojimo tradicijas. Trumpėja velionio lankymo laikas šermenų metu. Mažėja artimųjų ratas. Keičiasi tradicijos, susijusios su bažnyčia, – kunigas mirusįjį pasitinka jau tik kapinėse. Mišios aukojamos artimųjų. Jeigu velionis mirė nuo koronaviruso, kūnas, be jokių kalbų, yra kremuojamas“, – tvirtino moteris.
Anot LRT.lt kalbintos pašnekovės, nors atsisveikinimo su artimaisiais klausimas yra ypač jautrus, žmonės stengiasi drausmingai laikytis visų nurodytų taisyklių.
„Yra žmonių, kurie apskritai atsisako šermenų proceso. Padidėjo kremuoti velionį pageidaujančių žmonių skaičius. Matau, kad žmonės yra sąmoningi. Jie laikosi visų reikalavimų – nesibūriuoja į didesnes grupes, laikosi atstumų“, – tikino laidojimo namų darbuotoja.
