Lietuvoje

2020.04.07 15:54

Mokytojai ir mokiniai sunerimę dėl lietuvių kalbos įskaitų nuotoliniu būdu: neliks skaidrumo ir objektyvumo

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.04.07 15:54

Pedagogai ir abiturientai sunerimę dėl nuotoliniu būdu organizuojamos lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Anot LRT RADIJO kalbintos Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Vidos Lisauskienės, vykdant įskaitą nuotoliniu būdu, neliks objektyvumo ir skaidrumo.

Visose Lietuvos mokyklose ugdymo procesą ėmus vykdyti nuotoliniu būdu, tai, kas anksčiau buvo kaip išimtinė galimybė, tapo privaloma tvarka.

Anot V. Lisauskienės, nors įskaita turi būti įvykdyta iki balandžio 28 d., klausimų išlieka daug.

„Ketvirtadienį pasirodė informacija apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos vykdymą nuotoliniu būdu, kas man ir mano mokiniams sukėlė nerimą. Tai, kas 23 punkte buvo išdėstyta kaip galimybė, kad mokiniai, besimokantys nuotoliniu būdu, gali laikyti įskaitą nuotoliniu būdu, staiga pavirsta prievole. Tai reiškia, kad visi turi laikyti įskaitą nuotoliniu būdu.

Mokiniams ir man nerimą kelia tai, kad nuotoliniu būdu yra tikrinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Kas užtikrins objektyvumą ir skaidrumą, štai dar vienas klausimas. Mokiniai jau dalijasi patirtimis, kaip galima šią įskaitą visai neblogai išlaikyti, pavyzdžiui, pasisukus ekraną tinkamu kampu ar įsidėjus ausinuką. […] Dabar, ko gero, tai yra gera proga pasigerinti atestatą“, – sako LRT RADIJO kalbinta mokytoja.

V. Lisauskienės manymu, po sprendimų atsisakyti pagrindinio ugdymo ir tarptautinio bakalaureato egzaminų vykdymo, buvo tikėtasi, kad ši bus apskritai panaikinta.

„Lietuvių kalbos įskaita nėra egzamino dalis – ja tikrinami viešojo kalbėjimo gebėjimai, o tai geriausiai padaroma ugdymo procese, kai mokinys kalba auditorijai. Tai kelia nerimą, todėl manau, kad ši įskaita, esant ekstremaliai situacijai, turėtų būti panaikinta, nes ji neužtikrina objektyvumo.

Galiausiai mokiniams neramu, o kas atsakys už tai, kad kalba būtų kokybiškai įrašyta, ar tikrai visi turi tokią galimybę, todėl, ko gero, tai yra gera proga apskritai svarstyti, arba ta įskaita turėtų tapti ateityje egzamino dalimi, arba ugdymo proceso dalimi“, – kalba Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos mokytoja.

Laikinai Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotojos pareigas einančios Astos Ranonytės aiškinimu, užsienio kalbos kalbėjimo dalis yra nukelta į priekį ir lygiai tokia pati praktika yra pasiūlyta dėl mokyklinių brandos egzaminų, į kuriuos įeina ir lietuvių kalbos ir literatūros įskaita.

„Ji turi savo vertę, nes yra reikalinga, kaip slenkstinis įvertinimas, ar mokinys gali dalyvauti brandos egzamine. Planuojant, kaip vyks egzaminai, šis etapas yra svarbus kiekvienam mokiniui“, – komentuoja A. Ranonytė.

NŠA atstovė pabrėžia, kad mokyklos turi beveik mėnesį pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitų vykdymui.

„Jos turi patirtį, kaip organizuoti, pavyzdžiui, įrašo atlikimą, nes jau kelerius metus užsienio kalbos kalbėjimo dalis vyksta panašiu principu, išskyrus tai, kad įrašoma tiesiogiai, bet ši procedūra tikrai nėra tokia sudėtinga, kad ją reikėtų iškelti, kaip argumentą, kodėl mokiniai negalėtų dalyvauti įskaitos vykdyme“, – pažymi A. Ranonytė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5