Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) patikrinimo metu surinktą medžiagą svarstoma perduoti teisėsaugos institucijoms.
„Mes iš tiesų svarstome galimybę kreiptis, perduoti tą medžiagą teisėsaugos institucijoms“, – antradienį spaudos konferencijos metu Seime sakė A. Veryga.
Jo teigimu, dėl to patikrinimo metu surinkta medžiaga greičiausiai bent kol kas nebus paskelbta viešai.
Ministras tikino, kad Klaipėdos miesto savivaldybei minima medžiaga yra pristatyta.
„Ten yra daug įvairiausių detalių duomenų, kiek spėjo mūsų suformuota komanda surinkti per penktadienį, šeštadienį“, – kalbėjo A. Veryga.
A. Veryga pirmadienį teigė, kad KUL nustatyta daug infekcijų kontrolės pažeidimų. Anot jo, ši istorija prasidėjo po to pokalbių su medikų profesinėmis sąjungomis, po gyvų pokalbių su Klaipėdoje dirbančiais medikais.
„Vizitas penktadienį ir šeštadienį parodė, kad vis dėlto daugelis nuogąstavimų pasitvirtino. Ligoninėje liko dirbti tik Onkologijos, Akušerijos-ginekologijos ir Infekcinių ligų skyriai. Kitų skyrių veikla yra stabdoma. [...] Ekspertų vertinimu, buvo tikrai labai daug rizikos tiek personalui, tiek pacientams užsikrėsti, buvo daug kryžminės taršos, tinkamai neorganizuota infekcijų kontrolė“, – pirmadienį komentavo A. Veryga.
Vis dėlto, anot jo, nepaisant pastebėtų pažeidimų, Sveikatos apsaugos ministerija negali priimti sprendimo dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio galimybių toliau vadovauti įstaigai. A. Verygos teigimu, ministerija nėra šios ligoninės steigėja, tad priimti sprendimų dėl V. Janušonio ji negali.
Išvažiavę be būtinybės gali būti stabdomi?
Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad ilgąjį Velykų savaitgalį bus ribojamas gyventojų judėjimas Lietuvoje.
A. Veryga, paklaustas, kaip šie ribojimai bus realizuoti, teigė, kad detalesnę informaciją pateis Vyriausybė, kai galutinai dėl šio sprendimo apsispręs trečiadienį. Vis dėlto, anot jo, veikiausiai žmonės, išvažiavę į kitą savivaldybę be svarbios priežasties, gali būti sustabdyti teisėsaugos pareigūnų, šaulių ar kariškių.
„Jie vis tik būdų sustabdomi, jų būtų klausiama, kur jie važiuoja ar panašiai“, – kalbėjo A. Veryga.
Sieks didinti algas ir rezidentams
Sveikatos apsaugos ministras, paklaustas apie medikų algų didinimą, patikino, kad parlamente bus siekiama priimti įstatymo pataisas, kuriomis būtų padidinti ir rezidentų atlygiai.
„Šiandien registruotos įstatymo pataisas, [...] kad būtų galima ir rezidentams 15 procentų padidinti pareiginių algų koeficientus. Ten būtų pinigai mokami ne iš PSDF (Privalomasis sveikatos draudimo fondas – LRT.lt), o iš biudžeto. Vėlgi tai yra fiksuoti dalykai, kurie nedings niekur net ir pasibaigus karantinui, pasibaigus ekstremaliai situacijai“, – komentavo A. Veryga.
Anot jo, kol kas nėra aišku, kurie medicinos darbuotojai galėtų tikėtis 100 ir 60 procentų priedų prie algų. Šiuos priedus siekiama numatyti įstatymo pataisomis, dėl kurių šiuo metu diskutuojama parlamente.
„Mes tuos lygius sudėliosime, tardamiesi su medikais“, – aiškino A. Veryga.
Anot jo, dėl priedų mokėjimo spręs įstaigų vadovai, tačiau svarbiausia mintis, pasak ministro, yra ta, kad priedus gautų medicinos darbuotojai, dirbantys pavojingomis sąlygomis.
„Diskutuojama, kad priedus galima būtų mokėti nuo karantino pradžios“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.
A. Veryga aiškino, kad vienaip ar kitaip reikia suprasti, kad absoliučiai visi medikai priedų prie algų už kenksmingas darbo sąlygas negaus.
„Jeigu medikas dirba nuotoliniu būdu, kur nors konsultuoja kompiuteriu, sėdi namuose, tai sudėtinga būtų sugalvoti, kodėl jis turėtų gauti priedą už rizikingas darbo sąlygas, ar ne? Matyt, kad tokiomis aplinkybėmis pats jo viršininkas, darbdavys vertintų situaciją, ar yra už ką mokėti priedą, už kenksmingas, pavojingas darbo sąlygas, ar nėra“, – tvirtino A. Veryga.
Apie šventes ir susibūrimus ragino dar negalvoti
Pasak A. Verygos, svarstant apie galimą karantino sąlygų švelninimą, pirmiausia reikėtų kalbėti apie būtinas paslaugas, o šventės ir susibūrimai, anot jo, bus paskutinis dalykas, kuriam nustos galioti karantinas.
„Yra diskutuojama apie tai, kokias sąlygas turėtų atitikti paslaugų teikėjai arba verslai, kad jie galėtų pradėti ar funkcionuoti, ar labiau išsiplėsti. Tai ne apie kažką konkretaus, ne apie kažkokį konkretų sektorių, bet labiau yra apie sąlygas kalbama“, – dėstė sveikatos apsaugos ministras.
Jo teigimu, kol kas nėra svarstoma leisti žmonėms rinktis didesnėmis grupėmis.
„Apie būriavimąsi kol kas tikrai nėra kalbama. Supraskime, kad net ir atlaisvinus kažkokį paslaugų teikimą, tikrai pradžioje niekas jokių būriavimųsi neplanuoja leisti ir, ko gero, paskutinis dalykas, kuris bus leistas, bus šventės ir pramogos. [...]
Pirmiausia, gyventojams reikia, pagal galimybes, saugiai atlaisvinti tai, ko iš tiesų reikia kiekvieną dieną – kažkokias prekes papildomai, kurios jau gali baiginėtis žmonėms, paslaugos tam tikros, kurių šiandien sudėtinga yra gauti. Bet tikrai ne pramogas, ne šventes, ne kažkokie susibūrimai“, – aiškino A. Veryga.
Infekcijos atvejų skaičius išaugo iki 880
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja – antradienio ryto duomenimis šalyje patvirtinta dar 37 koronaviruso atvejai.
Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 880. Šalyje nuo koronaviruso pasveiko 8 asmenys, mirė 15 žmonių.
Apie paskutinį tokį atvejį pirmadienio vakarą pranešta iš Marijampolės. Mirties atvejį patvirtinusi Sveikatos apsaugos ministerija, praneša, kad Marijampolės ligoninėje miręs koronavirusu infekuotas žmogus priklausė rizikos grupei.
Premjero patarėjas Giedrius Surplys teigė, kad 60 proc. infekuotųjų Lietuvoje yra 40-ties ir vyresnio amžiaus asmenys.
A. Verygos teigimu, statistika rodo, kad Lietuvoje neturime staigaus infekcijos plitimo, tačiau ministras priminė, jog tai nereiškia, kad galima nepaisyti karantino.
„Bendras procentas nuo 100 ištirtųjų nėra augantis. Mes esame tame pačiame etape, neturime kažkokio sprogstamo augimo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
„Tai nepaneigia visų priemonių būtinumo, nepaneigia būtinybės būti drausmingiems, laikytis karantino sąlygų, artėjant Velykų savaitgaliui“, – pridūrė A. Veryga.
Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki balandžio 13 d. 24 val.
