Lietuvoje

2020.04.07 12:34

Kartu su Paleckiu teisiamam Bertauskui teismas sušvelnino kardomąją priemonę

Margiris Meilutis, BNS2020.04.07 12:34

Antradienį Šiaulių apygardos teismas pratęsė kartu su buvusiu politiku Algirdu Paleckiu dėl šnipinėjimo teisiamam verslininkui Deimantui Bertauskui skirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – trims mėnesiams, bet panaikino anksčiau jam skirtą namų areštą.

Teismo atstovo Vytauto Jončo teigimu, intensyvi priežiūra pratęsta trims mėnesiams nuo balandžio 10 dienos.

D. Bertauskas įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 7 valandos, išskyrus, kai reikia vykti į gydymo įstaigą. Kaltinamajam uždrausta lankytis įstaigose, teikiančiose viešas interneto paslaugas bei bendrauti su tam tikrais byloje minimais asmenimis, tarp jų – ir su A. Paleckiu.

Vilnietis verslininkas taip pat turės dėvėti apykoję, draudžiama ją nusiimti ar bandyti sugadinti.

Anksčiau D. Bertauskui skirtą namų areštą teismas panaikino ir teigė, kad švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą. Priimant šį sprendimą atsižvelgta ir į šiuo metu Lietuvoje galiojantį karantiną.

Anot V. Jončo, teismas įspėjo D. Bertauską, kad pažeidus jam skirtas kardomąsias priemones, jos gali būti sugriežtintos.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis panaikino suėmimą ir skyrė švelnesnes kardomąsias priemones toje pačioje byloje šnipinėjimu kaltinamam A. Paleckiui. Jam taip pat skirta intensyvi priežiūra, paimtas užstatas, asmens tapatybės dokumentai ir uždėta apykojė.

A. Paleckis buvo laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.

Buvęs politikas kartu su verslininku D. Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.

Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Populiariausi