Lietuvoje

2020.04.07 14:06

Čaplinskas: net ir nutraukus karantiną, nereiškia, kad bus atsisakyta izoliacijos, kontrolės ir sekimo priemonių

Griežtėjantys karantino ribojimai prieš velykinį savaitgalį kelia diskusiją ne tik apie žmogaus laisves, bet ir apie tai, kaip jie bus įvykdomi ir kokios bausmės laukia nesilaikančiųjų nurodymų.

Kadangi visuomenei trūksta sąmoningumo ir ši, anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, nesupanta apsauginių priemonių prasmės, taisyklės, ką galima daryti ir ko ne, jo teigimu, turi būti aiškiai apibrėžiamos.

Šventinį savaitgalį bus apribotas keliavimas tarp miestų, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą. Jau padidintos ir baudos už karantino pažeidimus.

LRT forumas. Čaplinskas: žmonės nesupranta apsauginių priemonių prasmės – sutikę gatvėje pažįstamą, nusiima kaukę

Paklaustas, kaip bus ribojamas patekimas į miestus, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad tam yra ruošiamas konkretus priemonių planas, kuris artimiausiu metu bus pristatytas Vyriausybėje.

„Taip pat tikrinsime, kaip asmenys laikosi saviizoliacijos, kitų karantininių draudimų“, – sako R. Požėla.

Generalinio komisaro teigimu, per praėjusį savaitgalį už karantino pažeidimus surašyta daugiau nei 150 protokolų. Nors rimtų konfliktinių situacijų išvengta, anot jo, taip pat sulaukta skundų policijos pareigūnų atžvilgiu.

„Daugiausia pažeidimai yra susiję su nedrausmingu elgesiu viešosiose vietose, kai būriuojasi daugiau nei du asmenys“, – pažymi R. Požėla.

Kelia klausimą dėl teisėtumo

Pasak Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės, tokie apribojimai, kaip, pavyzdžiui, draudimas būriuotis, yra drastiški laisvės suvaržymai, todėl, anot jo, kyla klausimas, ar tam nereikėjo priimti nepaprastosios padėties ir ar žmogaus teisės varžomos teisėtomis priemonėmis.

„Dabartinis reguliavimas remiasi Vyriausybės nutarimais, kai nepaprastosios padėties atveju tai turėtų remtis tik įstatymais. Kad dėl savo veiklos suvaržymo, pavyzdžiui, ginčysis verslai, tai tokį ginčą aš įsivaizduočiau“, – sako I. Vėgėlė.

Kaip teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, jeigu nepaprastoji padėtis būtų paskelbta be, anot jos, teisinio pagrindo, pagrindo bilinėtis teismuose būtų dar daugiau.

Kaip bebūtų, Seimo narės manymu, koronaviruso situacija Lietuvoje yra kur kas geriau kontroliuojama nei kitose valstybėse: „Ten žmonės guli ant grindų jiems nurodytose vietose ir rankose laiko deguonies balioną.“

I. Vėgėlės manymu, COVID-19 Lietuvoje taip sparčiai neplinta, nes visuomenę yra ne tik apėmusi visuotinė baimė – prie to prisideda ir praeityje išgyventas sovietmetis.

„Jeigu jiems pasakyta taip daryti, didžioji dalis elgsis labai drausmingai. Turbūt tai yra priežastis to, kas vyksta dabar, o ne tinkamas valdymas“, – kalba I. Vėgėlė.

Nesupranta apsaugos priemonių reikšmės

Vertindamas karantiną Lietuvoje, S. Čaplinskas sako, kad žmonės vis dar nesupranta apsauginių priemonių reikšmės. Jo aiškinimu, būtina nubrėžti aiškias taisykles, ką galima daryti, o ko ne, esą daliai visuomenės trūksta sąmoningumo.

„Pilietis eina gatve užsidėjęs kaukę, sutinka kitą pilietį, pradeda su juo kalbėtis ir kad būtų patogiau ją nusiima. Arba važiuodamas vienas automobilyje žmogus dėvi kaukę ir be reikalo ją drėkina. Tai kam tada ta kaukė?“, – klausia profesorius.

Griežtesnės priemonės

Seimas svarto priimti daugiau priemonių, pavyzdžiui, sekimą telefonu ar griežtesnes bausmes – laisvės atėmimą karantino nesilaikantiems asmenims.

„Kalba eina apie tuos, kurie turi privalomą karantiną, ir tiems asmenims taikomą telefonos srautų stebėjimą. Manau, kad ši priemonė turėtų padėti žmonėms, kuriems yra privalomas karantinas“, – sako A. Širinskienė.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės, teisės ir advokacijos ekspertės Birutės Sabatauskaitės, kalbant apie naujus suvaržymus, painiojamos dvi sąvokos – karantinas ir izoliacija – kurios turėtų būti aiškiai atskirtos.

„Izoliacija yra reikalavimas sugrįžusiesiems arba tiems, kurie turėjo santykį su sergančiuoju, kad jie turi izoliuotis ir niekur neiti iš namų, o karantine mes esame visi“, – pabrėžia pašnekovė.

B. Sabatauskaitės manymu, sekimas turėtų būti taikomas tiems asmenims, kurie nuolat pažeidinėja izoliacijos taisykles, o likusiesiems izoliacijoje būtų galima pasirašyti, kad jie sutinka, jog jų vieta bus kaskart patikrinama.

Kaip teigia S. Čaplinskas, „jei kažkada karantinas bus panaikintas, tai dar nereiškia, kad bus atsisakyta saviizoliacijos idėjų, kontrolės ir sekimo priemonių, kur eilė šalių įrodė, kad yra veiksminga.“

„Kovo 16 dieną buvo patvirtinti pirmi 15 diagnozuotų asmenų. Kovo 25 dieną jau susilygino diagnozuotų skaičius, kurie atvežė infekciją ir kurie užsikrėtė vietoje. Dabar apie 80 proc. diagnozuotų atvejų yra vietiniai užsikrėtimai, todėl nebelieka „mes“ ir „jie“. Tai nereiškia, kad nereikėtų tęsti šių priemonių, kai kalba eina apie diagnozuotus naujus asmenis. Tada net kai karantinas yra panaikintas, išlieka ir tyrimai, ir kontrolė, ir saviizoliacija, ir bausmės“, – akcentuoja S. Čaplinskas.

I. Vėgėlės aiškinimu, kad ir kokais priemones įvestume, būtina rasti balansą.

„Negalime visus žmones udžaryti į kalėjimus ir vienutes, Tai būtų neadekvatu ir neproporcinga, todėl tarp suvaržymų ir grėsmės ieškoma balanso. Tam reikia strateginio planavimo. [...]

Mano supratimu, kiek neadekvatu, kai išvedame į gatvę kariuomenę, pasakome, kad šeštadienį ir sekmadienį jūs nejudėsite, nors turime reguliarius reisus iš Baltarusijos, iš Lombardijos atsivarome lėktuvą. Dėl šio neadekvatumo piliečiai tų suvaržymų nesupranta, nes nėra paaiškinama, koks yra mūsų planas“, – komentuoja Advokatų tarybos pirmininkas.

R. Požėla pritaria, kad naujai įvedamos reguliavimo priemonės turi būti adekvačios: „Papildomi apribojimai pirmiausiai orientuoti tam, kad mes saugotume žmogaus sveikatą ir gyvybę. Tai yra svarbiausia.“