Lietuvoje

2020.04.07 12:25

Atšilus orams išsiruošusiuosius į gamtą ragina suklusti: COVID-19 ir erkinio encefalito simptomai – labai panašūs

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.07 12:25

Atšilus orams karantino metu padažnėjo kelionių į gamtą, tačiau infektologai atkreipia dėmesį, kad čia tyko ne mažesnis pavojus – erkės, kurių įsisiurbimas gali baigtis erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Ką daryti, jei įsisiurbė erkė, o karantino metu medikai pasiekiami tik telefonu?

Erkės aktyvios būna kone ištisus metus, ypač kai kalendorinė žiema labiau primena rudenį. Infektologai atkreipia dėmesį, kad iš anksto apsisaugoti nuo jų pernešamos Laimo ligos galimybių nėra. Juo labiau kad erkių paplitimas Lietuvoje gana intensyvus, o ir dauginasi jos tūkstančiais. Pavyzdžiui, viena subrendusi erkė gali padėti apie 2 tūkst. kiaušinėlių, iš jų išgyvena apie pusė. Be Laimo ligos, erkės gali užkrėsti ir erkiniu encefalitu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 m. gruodžio mėn. visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 5 susirgimo erkiniu encefalitu atvejai, 2019 m. gruodžio mėnesį vien Vilniuje užregistruoti 5 erkinio encefalito atvejai. Iš viso 2019 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje užregistruota apie 700 erkinio encefalito atvejų, nors kasmet vidutiniškai suserga apie 470 asmenų.

Didžiausias sergamumas pastebimas 40–80 m. amžiaus grupėje, trečdalį visų susirgusiųjų sudaro pensininkai ir bedarbiai. Kasmet nuo erkinio encefalito miršta 2–3 asmenys. 2019 m. iki lapkričio mėn. užregistruoti šeši mirties atvejai, mirusiųjų vidutinis amžius – 72 m., visi jie buvo nepasiskiepiję.

ULAC direktorius prof. Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad dalis erkių šią žiemą nebuvo užmigusios, o šylant orams šie gyviai suaktyvėjo. Tai reiškia, kad erkių įsisiurbimo atvejų tik daugės, o kartu daugės ir erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų. Nuo pastarosios skiepų nėra, bet nuo erkinio encefalito vakcina gali apsaugoti.

„Skiepai nuo erkinio encefalito yra labai svarbūs. Vėlgi karantino sąlygomis ir saviizoliacijos sąlygomis reikia šitą dalyką įvertinti. Nereikia nueiti į per daug marazmatinį bijojimą, reikia žinoti, kaip apsisaugoti, ir laikytis saugos priemonių. Atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą skiepytis, reikia stengtis, kad viruso neįkvėptum, žiūrėti, kad šalia ko arti nebūtų, nečiaudėtų, nekosėtų tau į veidą ir į akis, atstumą reikia bet kuriuo atveju išlaikyti, stengtis maksimaliai niekur nesiliesti arba naudoti pirštines arba iškart išėjus dezinfekuoti rankas. Kai visą šitą suvoki, tu minimizuoji galimybę užsikrėsti, net jeigu ten bus šalia infekuotas žmogus. Antra – reikia įvertinti galimą riziką ir galimą naudą“, – tikino ULAC direktorius.

Vykstant į gamtą taip pat būtina imtis priemonių: dėvėti šviesią aprangą, grįžus – atidžiai apžiūrėti kūną, reguliariai tikrinti po lauką lakstančius naminius gyvūnus, kurie erkę gali parnešti į namus. Esama repelentų, skirtų apsisaugoti nuo kraujasiurbių mašalų, tačiau jie veiksmingi tik 3–4 valandas ir vaikams nerekomenduojami.

Ragina įsisiurbusią erkę traukti kuo greičiau

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti tiek įsisiurbus erkei, tiek nimfai. Yra keturi erkės vystymosi etapai: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Pereidama nuo vieno etapo prie kito erkė turi pasimaitinti krauju, jį gali siurbti nuo poros dienų iki poros savaičių. Visiškai subrendusi erkė tampa per porą metų.

Didesnis pavojus susirgti erkiniu encefalitu kyla miško ir laukų darbininkams, žemdirbiams, keliautojams, turistams, parkuose ar miške sportuojantiems, grybaujantiems, uogaujantiems žmonėms. Tačiau nereikia pamiršti ir dar vieno šaltinio – termiškai neapdoroto pieno, per jį taip pat galima užsikrėsti šia infekcine liga.

Visgi jei įsisiurbė erkė ir ją pastebėjote, prof. S. Čaplinskas ragina erkę kuo greičiau ištraukti.

„Jei erkė įsisiurbė, jos ištraukimas nuo erkinio encefalito jau nebepadės, bet nuo Laimo ligos – kuo greičiau ją ištrauksite, tuo mažesnė tikimybė, kad galbūt ji ligą gali perduoti. Erkę reikėtų kuo greičiau ištraukti. Yra visokių nuomonių, kaip tai reikėtų teisingai padaryti: kas ko prisiskaitę, kas užkalbėjimus daro, kas suka traukdami pagal laikrodžio rodyklę ar prieš. Iš tiesų reikia erkę suimti kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukti, pasistengti jos nesutraiškyti. Galima ir su paprastu pincetu. Yra daug vaizdo medžiagos internete, kaip teisingai tai padaryti. Tik jokiu būdu vietos nereikia tepti jokiais aliejais, o įkandimo vietą dezinfekuoti tik ištraukus erkę“, – patarė ULAC direktorius.

Ištrauktos erkės niekur vežti tirti, anot S. Čaplinsko, nereikia.

„Tie, kas siūlo erkę tirti po to, užsiiminėja komercija. Nieko tai neduos. Ji pasimaitinusi ir viskas – ją reikia išmesti ir toliau stebėti save“, – patarė ULAC direktorius.

Erkinio encefalito simptomai panašūs į koronaviruso

Erkinio encefalito liga prasideda panašiais į gripą ir koronavirusą požymiais: karščiuojama, skauda galvą, raumenis. Po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

Persirgus erkiniu encefalitu dažni liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą – paralyžių, pusiausvyros sutrikimus, pečių juostos raumenų pakenkimus, galvos skausmus, klausos, dėmesio sutrikimus, psichologines problemas. Vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai.

Laimo ligą sukelia Borrelia bakterijos, pažeidžiančios įvairius organus ir sistemas. Ligai būdingi požymiai: erkės įsisiurbimo vietoje atsiradusi ovalios ar apvalios netaisyklingos formos raudonai alyvinė dėmė, daliai ligonių pasireiškia silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Vėlesnėse stadijose pažeidžiamos nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos, vystosi audinių destrukcija. Laiku diagnozuota Laimo liga yra visiškai pagydoma skiriant 3 savaičių antibiotikų kursą. Liga diagnozuojama ne anksčiau nei po 3–4 savaičių nuo erkės įsisiurbimo.

S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad, po erkės įsisiurbimo pajutus minėtus simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu asmens savijauta staiga neblogėja, būtina skambinti šeimos gydytojui telefonu ir pasikonsultuoti dėl tolesnės gydymo eigos. Jeigu būklė keičiasi akyse – nedelsiant reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Reikia susisiekti su šeimos gydytoju telefonu, nepulti į paniką, nelėkti pas gydytoją truputį sukarščiavus. Kartais savijauta gali pradėti blogėti labai greitai tiek esant COVID-19 (erkinio encefalito simptomai panašūs į gripo, taip pat ir į koronaviruso, tad būtina gydytojui paminėti, kad buvo įsisiurbusi erkė – LRT.lt), tiek esant meningokokinei infekcijai, tiek kitiems susirgimams, dėl to reikia neprarasti budrumo. Jeigu matome, kad savijauta sparčiai blogėja, skambinti bendruoju pagalbos telefonu“, – rekomendavo ULAC direktorius.

Tiesa, šalyje sparčiai plintant koronaviruso infekcijai, vykstant į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri šiandien yra didesnės rizikos zona, su savimi, be kitų būtinų higienos priemonių, būtina turėti medicininę kaukę, pirštines bei dezinfekcinio skysčio.