Lietuvoje

2020.04.06 09:50

GMP medikai įspėja: koronaviruso pandemijos metu pas „etatinius” kvietėjus nevyks

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties medikai per parą mažiausiai 200 kartų vyksta pas jų pagalbos laukiančius pacientus. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, iškvietimų skaičius šovė į viršų, todėl imtasi priemonių siekiant suvaldyti didėjančius iškvietimų srautus – dabar greitosios medicinos pagalbos medikai siunčiami vykti tik pas itin skubios pagalbos laukiančius pacientus. Medicinos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė juokauja, kad koronavirusas stebuklingai išgydė „etatinius“ GMP kvietėjus. Apie tai pasakoja LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos” žurnalistai.

Sergantys medikai ir situacija GMP stotyse

Dažnai girdime apie COVID-19 susirgusius medikus, tačiau kokia padėtis GMP stotyse? Pasak Kauno GMP vadovo Nerijaus Mikelionio, saviizoliuotis medikai turėjo paaiškėjus, kad buvo viename kvietime su Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties medikais, iš kurių vienas, pats to nežinodamas jau sirgo besimptome COVID-19 forma.

Saviizoliacijoje jau yra dešimtys Ukmergės, Jonavos, Biržų, Alytaus, kitų rajonų GMP medikų. Nerijus Mikelionis pasakoja, kad apsaugoti savo darbuotojus šiuo metu yra pagrindinė užduotis. „Apsaugos priemonių šiai dienai užteks vos kelioms savaitėms. Gera žinia ta, kad netrukus Kauno greitosios medicinos pagalbos stotį turi pasiekti nauja siunta su apsaugos priemonėmis, jų, deja, ne tiek, kiek norėta, bet vis geriau negu nieko“, – apgailestauja GMP vadovas N. Mikelionis.

Socialiniuose tinkluose netyla medikų pagalbos prašymai

Gerokai liūdnesnis vaizdas ir kitose šalies GMP stotyse. Nors sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ne kartą pabrėžė esą tiesiogiai su infekuotais pacientais kontaktuojantys medikai aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, bet tiesa kitokia.

Trūksta respiratorių, o turimus rekomenduojama naudoti ne vieną kartą. Socialiniuose tinkluose netyla medikų pagalbos prašymai paaukoti bet kokių apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, skelbta, kad Alytaus rajone GMP skyriui labai trūksta apsauginių kaukių, respiratorių ar skydelių. Panašūs prašymai plaukia iš visos Lietuvos, ypač mažesnių miestų GMP skyrių. Visų medikų prašymas vienas ir tas pats: kaukės, respiratoriai, akiniai, skydeliai, specialūs kostiumai.

Ragina neslėpti ir nemeluoti apie savo medicininę būklę

Kyla klausimas, kaip apsaugoti tuos, kurie šiame kare užima pirmas pozicijas – dirba aukščiausios rizikos sąlygomis ir vieni pirmųjų susiduria su COVID-19 sergančiais infekuotais pacientais? Realybė tokia, kad patys GMP medikai, be pagalbos koronavirusu užsikrėtusiems ligoniams, vėliau teiks pacientams ir būtinąją pagalbą, važiuos į jų namus, galiausiai – po ilgos darbo dienos keliaus pas savo šeimos narius.

Medicinos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė J. Keburienė sako, kad pirma, ką turėtų daryti GMP pagalbos laukiantys pacientai, tai – neslėpti turėtų kontaktų su galbūt infekuotais žmonėmis. Tuomet medikai atvažiuos pasirengę, taip nuo galimo užkrato apsaugodami save, kolegas ir kitus pacientus. Taip pat GMP reiktų kviesti tik tuomet, kai reikalinga būtinoji pagalba.

Korona pagydė „etatinius” GMP kvietėjus

Ne paslaptis, kad mūsų šalyje į greitąją medicinos pagalbą iki šiol žiūrėta kaip į bet kokias nemokamas medicinos paslaugas bet kuriuo paros metu teikiančią medicinos įstaigą. Tokia ydinga praktika, pasak Jolantos Keburienės, mūsų šalyje formavosi ne vieną dešimtmetį ir neaišku kodėl GMP paslaugomis piktnaudžiaujantys asmenys buvo toleruojami. Tiesa, pastarųjų, prasidėjus pandemijai gerokai sumažėjo. „Korona stebuklingai pagydė mūsų „etatinius” kvietėjus”, – juokiasi J. Keburienė.

„Kelkis, Kazy” arba kokia yra tikroji GMP funkcija?

Laidos „7 Kauno dienos” žurnalistai dalinasi neišgalvotomis istorijomis iš GMP medikų kasdienybės. Pirma istorija: viena iš šalies GMP dispečerinių arčiausiai esantiems greitosios medicinos pagalbos medikams pranešė apie senyvo amžiaus, iš nosies stipriai ir nevaldomai kraujuojančią moterį. Aktyvuojamas I kategorijos kvietimas, GMP brigada įjungia švyturėlius ir dideliu greičiu pasileidžia per miestą. Atvykę pas aštuntą dešimtį įpusėjusią senolę, medikai įvertinę aplinką iš karto pastebi, kad niekur nesimato kraujo pėdsakų. Didelis ir nevaldomas kraujavimas iš nosies pasirodo buvo paprasčiausia sloga.

Antra istorija: eilinis jauno paramediko budėjimas vienoje šalies GMP stotyje. Pranešama apie namuose be sąmonės sukniubusį pacientą, kuriam nedelsiant reikalinga medikų pagalba. GMP brigada su įjungtais švyturėliais išskuba gelbėti ligonio. Pirminiais duomenimis, garbaus amžiaus pacientas serga cukriniu diabetu. Atvykę medikai randa atidarytas duris, o koridoriuje – ant žemės be sąmonės gulintį žmogų. Jaunasis paramedikas rengia gaivino įrangą, bet karštligiškai skubantį jaunąjį kolegą sustabdo brigados vyresnioji. „Palauk”, – nuramina ir sutelkia dėmesį į jokių atgautos sąmonės ženklų vis nerodantį pacientą. Kiek palaukusi, ši gulinčiam vyrui paliepia: „Kelkis, Kazy“. Šiam nereaguojant, medikė pakartoja reikalavimą pridūrusi: „gana vaidinti“. Netikėtai sąmonę atgavęs vyriškas burbteli: „Tai neapžiūrėsite? Jūsų pareiga mane apžiūrėti“. Medikai, pamatavę spaudimą ir sudavę vaistų, galiausiai išvyksta.

„Kaptopriliniai“ pacientai

Tokių, GMP medikų tarpusavyje „kaptopriliniais” („Kaptoprilis“ – vaistas, padedantis greitai sumažinti pakilusią temperatūrą) vadinamų pacientų šalyje egzistuoja daugybė. Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Jolanta Keburienė skaičiuoja, kad neatidėliotinos GMP pagalbos nereikalaujantys kvietimai gali sudaryti mažiausiai 70 procentų visų kvietimų. Vadinasi, iš dešimties neatidėliotina pagalba suteikiama vos trims ligoniams.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos direktorius Nerijus Mikelionis skaičiuoja, kad jų aptarnaujamoje teritorijoje mažiausiai 30 procentų kvietimų yra netikslingi. „Į kvietimus, akivaizdžiai neatitinkančius būtinosios medicins pagalbos kriterijų, neatvyksime”, – žmones įspėja N. Mikelionis ir priduria: „mes jus labai mylime, bet jūs turite saugoti ne tik save, bet ir mus. Dabar tai yra svarbiausia“.

Kas yra būtinoji pagalba ir kada tikslinga ją kviesti?

Būtinoji pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant, arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Primename tokioms būklėms būdingus simptomus:

- Užsitęsęs spaudimo jausmas arba skausmas krūtinėje, neretai plintantis į kairę ranką, nugarą ir/ar apatinį žandikaulį.
- Staigus veido, rankos ir/ar kojos nutirpimas arba nusilpimas (ypač vienoje kūno pusėje).
- Staiga atsiradęs labai stiprus bet kurios kūno dalies skausmas

- Nekontroliuojamas kraujavimas.
- Ūmus dusulys arba apsunkintas kvėpavimas.
- Ketinimas žudytis.
- Sąmonės sutrikimas/staiga pasikeitęs elgesys.
- Užsitęsęs vėmimas arba viduriavimas.
- Atsitiktinis arba tyčinis apsinuodijimas vaistais ar kitomis medžiagomis.
- Staiga atsiradęs širdies ritmo sutrikimas.
- Staiga atsiradę regėjimo sutrikimai.
- Sunki trauma (traumai priskiriami cheminiai ar terminiai nudegimai ar nušalimai).
- Jei jūs ar jus supantys aplinkiniai jaučiate šiuos simptomus, skambinkite telefonais 033 arba 112.