Lietuvoje

2020.04.06 05:30

Trečioji karantino Lietuvoje savaitė – politinės rietenos, suirutė ligoninėse ir prognozės, kiek dar kovosime su krize

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.04.06 05:30

Lietuviams pratinantis prie karantino, praėjo trečioji jo savaitė. Per ją toliau augo susirgusiųjų koronavirusu skaičius, nors valdžia ima dalytis optimizmu, kad blogiausia jau liko už nugaros. Taip pat pateikta aiškesnių prognozių, kiek laiko užtruks kova su šia krize. Prie darbo sugrįžęs Seimas neišvengė politinių kovų, o Vyriausybė uždarė beveik visus kelius sugrįžti į šalį užsienyje esantiems piliečiams.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir kiti Vyriausybės atstovai praėjusią savaitę dalijosi atsargiu optimizmu dėl plokštėjančios susirgimų kreivės. Tai reikštų, kad Lietuvoje pavyko suvaldyti koronaviruso plitimą ir padaryti jį lėtesnį bei labiau prognozuojamą.

Tačiau Lietuva yra dar per maždaug mėnesį nuo piko, sako daugelis ekspertų.

„Artimiausios kelios savaitės parodys, kokia yra situacija Lietuvoje ir kiek jis yra paveikęs asmenų“, – sakė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

„Ne tokios džiuginančios prognozės rodo, kad ligos piką mes galime pasiekti ir apie 10 ligos savaitę, kas sutaptų su balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Labai tikėtina, kad balandis bus sunkus mėnuo“, – teigė ji.

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar dar kartą pratęsti karantiną. Dabar jo pabaiga numatyta balandžio 13 dieną.

Pastaruoju metu Lietuvai gavus šimtatūkstantinę koronaviruso testų siuntą, kuriam laikui išsisprendė klausimas dėl reagentų trūkumo. Praėjusią savaitę Lietuva gerino paimamų tepinėlių kiekių rekordus, tačiau iškilo kita problema – laboratorijos nespėja ištirti visų mėginių. Dėl to tyrimų atsakymai besitikrinantiesiems galėjo vėluoti.

Sprendžiant šią problemą, A. Veryga apribojo mobiliųjų patikrinimo punktų savivaldybėse veiklą. Sekmadienį ir pirmadienį Vilniuje ir Kaune veikia po vieną punktą, kaip ir visuose kituose apskričių centruose. Šiam laikotarpiui pasibaigus, mobiliųjų punktų veikla turės būti derinama prie laboratorijų pajėgumų ištirti mėginius.

Šis sprendimas taip pat reiškia, kad mobilieji gali būti priversti imti mažiau mėginių, nei sugebėtų. Tuo tarpu Vyriausybė žada siekti, kad palaipsniui per parą Lietuvos laboratorijose būtų atliekami 5 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso – maždaug dvigubai daugiau nei dabar.

Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija taip pat patvirtino, kad dalis gydymo įstaigas pasiekusių respiratorių medikams yra netinkamos formos, nes nedengia veido, kaip reikėtų. Šie respiratoriai bus naudojami kaip apsauginės kaukės, o vietoj jų bus pristatyti tinkamos formos gaminiai.

Prognozė: mirs 200 žmonių

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu koronavirusas diagnozuotas 811 žmonių, 14 iš jų mirė, septyni pasveiko. Iš viso šalyje atlikti beveik 24 tūkst. tyrimų.

Vilniaus universiteto mokslininkai šią savaitę prognozavo, kad pagal realųjį scenarijų koronavirusu iki metų pabaigos užsikrės 4,5 tūkst. žmonių, iš jų mirs 208 asmenys. Pesimistinio scenarijaus atveju skaičiai niūresni – iki 2020-ųjų pabaigos COVID-19 susirgtų beveik 5,9 tūkst. žmonių, mirtų 247 asmenys.

Daliai šiuo metu sergančiųjų nebejaučiant ligos simptomų, tačiau gydymo įstaigoms turimus reagentus naudojant daugiausia siekiant nustatyti naujus koronaviruso atvejus, A. Veryga praėjusią savaitę supaprastino apibrėžimą, kas bus laikomas pasveikusiu nuo COVID-19. Asmenys, kuriems nustatytas koronavirusas, bus laikomi pasveikę nuo šios infekcijos, jei per parą atlikti du pakartotiniai testai bus neigiami arba po 37 dienų, jei testas nebus atliktas.

Kol tęsiasi karantinas, jau savaitę ugdymo procesas mokyklose vyksta nuotoliniu būdu. Pirmosiomis jo dienomis neišvengta nesklandumų, daugiausia dėl stringančių pedagogų naudojamų sistemų ir patyčių per nuotolines pamokas.

Artėjant brandos egzaminų sesijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per šią savaitę turėtų pasiūlyti, kokiomis sąlygomis ir kada ji galėtų vykti.

Praėjusią savaitę užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams iš esmės galutinai užtvertas kelias sugrįžti į tėvynę. Grįžti galės tik tie, kurie keltų ir lėktuvų bilietus įsigijo iki balandžio, taip pat paliktas vienas kelto reisas Klaipėda–Kylis.

„Žinau, kad yra daug skirtingų, specifinių atvejų ir situacijų. Už kiekvienos iš jų stovi žmogus. Asmeniškai gaunu Jūsų žinutes bei laiškus, suprantu problemas, bet pasikartosiu: visuomenės saugumas šiandien – absoliutus prioritetas“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybė taip pat pranešė, kad iki balandžio paankstino rugsėjį iš pradžių numatytą algų pakilimą medikams. Darbo užmokesčio fondas gydymo įstaigose vidutiniškai didės 18 procentų. Dar 15 proc. didesnį atlyginimą karantino laikotarpiu gaus tie medikai, kurie tiesiogiai dirba su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais.

Rietenos Seime

Ginčai dėl medikų darbo apmokėjimo ir kitų klausimų virė ir Seime, vėl surengusiame plenarinį posėdį po dviejų savaičių pertraukos. Bene daugiausia aistrų sukėlė tai, jog parlamentarams nepavyko priimti jokio sprendimo dėl priedų prie medikų algų.

Tai yra politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme, sakė G. Nausėda.

Tokia situacija susiklostė valdantiesiems pasiūlius nuo karantino pradžios iki pabaigos pavojingomis sąlygomis dirbantiems medikams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus arba mėnesio algą didinti nuo 50 iki 100 procentų. Tuo tarpu opozicija pasiūlė karantino laikotarpiu 50 proc. priedą prie algos mokėti visiems medikams, o tiems, kurie dirba pavojingomis sąlygomis, skirti nuo 100 iki 150 proc. priedus.

Po valdančiųjų ir opozicijos ginčų nė vienas pasiūlymas nebuvo priimtas, o tai sukėlė šurmulį viešojoje erdvėje. Palyginti retai retoriką aštrinantis prezidentas Gitanas Nausėda šįkart pareiškė, kad Seimo nariai medikus tiesiog apgavo.

„Tai yra politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme ir man visiškai neįdomu, kas dėl vakarykščio fiasko kaltas, ar dešinieji, ar kairieji, ar viršutiniai, ar apatiniai. Kalti visi, nes sprendimas nepriimtas“, – sakė G. Nausėda.

Premjeras žada, kad kompromisas su opozicija bus rastas ir sprendimai dėl papildomų priedų medikams bus priimti šią savaitę.

Seime praėjusią savaitę taip pat planuota ypatingos skubos tvarka priimti įstatymo pataisas, kurios leistų valstybei teikti duomenis apie asmenų, kuriems apribotas judėjimas, buvimo vietą, tačiau valdančiųjų prašymu šių pataisų priėmime padaryta pertrauka.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Seime teigė, kad šios įstatymo pataisos reikalingos tam, kad valstybė turėtų daugiau galimybių apsaugoti piliečius nuo tų, kurie galbūt užsikrėtę koronavirusu. Tačiau parlamente ši iniciatyva sukėlė aršias diskusijas – dalis politikų perspėjo, jog tokiu būdu gali būti įteisintas masinis gyventojų sekimas.

„Čia kaip numesti atominę bombą ant žmonių privatumo, kai tai galima išspręsti konkrečiomis mažomis priemonėmis“, – sakė liberalas Simonas Gentvilas.

Seimui taip pat nepavyko skubiai priimti įstatymo, atrišančio galimybes Vyriausybei reguliuoti kainas. Ši teigia, kad nori turėti tokį įrankį prieš spekuliantus respiratorių ar dezinfekcinio skysčio kainomis, tačiau kritikai teigia, jog tokie ketinimai nesuderinami su rinkos ekonomika. Vis dėlto valdantieji žada, kad prie klausimo sugrįš šią savaitę.

Nepaisant šių ginčų, parlamentarams pavyko sugriežtinti bausmes už karantino taisyklių pažeidimus. Dabar baudos fiziniams asmenims sieks nuo 500 iki 1500 eurų, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų.

Problemos ligoninėse

Praėjusią savaitę speciali komisija baigė tirti situaciją Kauno klinikinėje ligoninėje, kur įtarimų dėl netinkamo medikų apsauginių priemonių naudojimo sukėlė žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės įrašas feisbuke. Nors premjeras iš pradžių ligoninės vadovo Albino Naudžiūno elgesį pavadino nusikalstamu ir paragino skubiai jį atleisti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko su komisijos išvada, kad pažeidimai nebuvo padaryti.

Komisija nurodė, kad teigti, jog padaryti darbo pareigų pažeidimai ir vienkartiniai apsauginiai rūbai buvo pakartotinai naudoti vien tik iš žurnalistės paskelbtų nuotraukų, nėra pagrindo.

Tyrėjai taip pat cituoja užsienio šalių praktiką, jog, esant staigiam koronavirusu sergančių pacientų skaičiaus augimui ir trūkstant vienkartinių apsaugos priemonių, įstaigos turėtų apsvarstyti galimybes išplėsti vienkartinių chalatų naudojimą arba, kitaip tariant, naudoti juos pakartotinai tam tikromis griežtomis sąlygomis.

Premjeras pareiškė, kad komisijos išvada jam kelia papildomų klausimų, tačiau toną dėl ligoninės vadovo galvos sušvelnino – dabar teigia tik norintis aiškių atsakymų, o savaime nieko atleisti nesiekia.

„Tai nėra siekis žūtbūt kažką atleisti. Premjeras nori užtikrinti, jog gydymo įstaigų darbuotojai būtų apsaugoti“, – sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Suirutė kilo ir dėl situacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad, atsižvelgus į nustatytus infekcijų kontrolės pažeidimus, kurie kelia grėsmę tiek medikų, tiek pacientų saugumui, priimtas sprendimas laikinai uždaryti didelę dalį Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių. Šiuo metu joje paslaugas teiks tik akušerijos ir ginekologijos, onkologijos bei infekcinių ligų padaliniai. Skubios medicinos pagalbos teikimą perims Respublikinė Klaipėdos ligoninė, prireikus į pagalbą bus pasitelkiamos Kauno ligoninės.

Reaguodami į šiuos sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybės opozicijos politikai siūlys iš pareigų nušalinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovą Vinsą Janušonį.

„Viruso plitimas tiesiog akivaizdžiai išryškino tai, kad ligoninės vadovas nesugeba vadovauti ir nesugeba užtikrinti šioje situacijoje, kas labai svarbu, saugumo“, – sakė savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė.

Tiek Kauno klinikinėje, tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėse gydomi koronavirusu užsikrėtę asmenys.

Be to, praėjusią savaitę pranešta, kad išaugus diagnozuotų COVID-19 atvejų skaičiui nuspręsta lankytojams visiškai užverti Šeškinės polikliniką Vilniuje, kur registruota 80 tūkst. žmonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt