Per pastarąsias tris savaites, paskelbus karantiną, Lietuvoje nusikaltimai artimoje aplinkoje šalyje išaugo 20 proc. Tai matydama visuomeninė organizacija „Vilniaus moterų namai“ išplatino viešą kreipimąsi, ragindama valstybės institucijas atsigręžti į smurtą patiriančius asmenis ir padaryti viską, kad būtų užtikrinti jų teisėti lūkesčiai.
Specializuotos pagalbos centras (SPC) „Vilniaus moterų namai“ atkreipia dėmesį į dėl karantino didėjantį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių ir tai, kad Vilniaus miesto SPC funkcijas vykdanti organizacija, asociacija „Vilniaus Moterų namai“, nuo 2020 metų sausio 1 dienos negauna Vilniaus miestui skirto Valstybės finansavimo ir „patiria grėsmę siaurinti pagalbos apimtis ar net stabdyti savo veiklą“.
Žemiau pateikiame asociacijos kreipimosi tekstą:
Kreipimasis dėl apsaugos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims
Niekada anksčiau nebuvo iškilęs toks didelis poreikis teikti apsaugą ir pagalbą smurtą ir prievartą namuose patiriančioms moterims ir merginoms. Vis daugiau ir daugiau šalių visame pasaulyje skelbia karantiną siekiant pažaboti COVID-19 plitimą, žmonės skatinami likti namuose, saviizoliuotis ar net yra priverstinai izoliuojami. Siunčiame savo paramą ir rūpestį moterims ir vaikams, kuriems namai yra baimės, o ne saugumo vieta. Apsisaugoti nuo viruso, sulėtinti jo plitimą ir užtikrinti, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų susidoroti su iššūkiu, šiuo metu yra nepaprastai svarbu, tačiau turime žinoti, kad atsiradę judėjimo apribojimai suteikia smurtautojams papildomos galios ir galimybių kontroliuoti savo aukas. Taip pat neturime pamiršti, kad pandemijos ekonominės pasekmės, tokios kaip darbo ar pajamų praradimas, stipriau paveiks moteris, kadangi tai sukuria arba padidina finansinę priklausomybę nuo smurtautojo ir sumažina jų galimybes nutraukti smurtinius santykius.
Kaip pagalbą teikianti organizacija su nerimu girdime, jog moterims tapo sunkiau kreiptis apsaugos ir pagalbos, tai yra skambinti policijai ar Specializuotos pagalbos centrui. Išviešinus patiriamą smurtą moterims iškyla dar didesnis pavojus patirti čia pat esančio smurtautojo kerštą, dar didesnę kontrolę ir pakartotinį smurtą. Tačiau moterys vis dėlto randa galimybę į mus kreiptis. Mes teikiame pagalbą internetu ir telefonu, ir tai sušvelnina moterų patiriamą izoliacijos jausmą. Be to kaip pagalbą teikianti organizacija moters prašymu galime kreiptis į policiją ir pranešti apie mums žinomus nusikaltimus prieš šį asmenį.
Tarptautiniai dokumentai, tokie kaip CEDAW konvencija, Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, taip pat žinoma kaip Stambulo konvencija, ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva nenustoja galioti ir yra taikomi tiek karinių konfliktų, tiek ir pandemijos metu. Žmogaus teisių pirmumas yra absoliuti demokratinės visuomenės vertybė, įpareigojanti visuomet ieškoti pusiausvyros tarp piliečio ir valstybės, asmens ir socialinės grupės, interesų, kaip ir budriai stebėti, kad ši pusiausvyra būtų išlaikyta. Lietuva čia nėra ir negali būti išimtimi. Nors lyčių demokratijos užtikrinimas neretai tampa didžiausiu iššūkiu jaunoms demokratijoms, būtina užtikrinti apsaugos ir pagalbos smurtą ir prievartą patiriančioms moterims teikimą, krizės sąlygomis įtvirtinant moters teises kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises. Šiuo ypatingai sunkiu laiku negalime palikti likimo valiai smurtą ir prievartą patiriančių moterų ir jų vaikų, apsaugos ir pagalbos jiems teikimą turime suvokti kaip absoliučiai prioritetinę sritį, svarbią visuomenės stabilumui užtikrinti. Mūsų namai neprivalo tapti lyčių karo židiniais, didinančiais pandemijos sukeltą kančią daugiau kaip pusei visuomenės.
Raginame visas valstybės institucijas atsigręžti į smurtą ir prievartą patiriančius asmenis ir padaryti viską, kad būtų užtikrinti jų teisėti lūkesčiai. Kaip laše vandens atsispindi pasaulis, taip ir valstybės įsipareigojimų vykdymas užtikrinant apsaugą ir specializuotos pagalbos teikimą visiems, kuriems ji reikalinga, atspindi šiandieninę moterų žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Iš visų 27 Europos sąjungos šalių Lietuvoje yra labiausiai paplitęs aukos kaltinimas (du kartus viršija ES vidurkį), ir tai atsispindi institucijų praktikose. Šiuo sunkiu laiku kviečiame Vyriausybę peržiūrėti savo nuostatas į smurtą ir prievartą patiriančias moteris ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta jų teisė nepatirti partnerio ar sutuoktinio smurto, gauti efektyvią apsaugą ir savalaikę specializuotą pagalbą.
Šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kuomet dėl karantino didėjant smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičiui, Vilniaus miesto SPC funkcijas vykdanti organizacija, asociacija Vilniaus Moterų namai, nuo 2020 metų sausio 1 dienos negauna Vilniaus miestui skirto Valstybės finansavimo ir patiria grėsmę siaurinti pagalbos apimtis ar net stabdyti savo veiklą. Primename, kad iš visų pagalbą teikiančių organizacijų asociacija Vilniaus Moterų namai yra sukaupusi didžiausią patirtį ir kompetenciją būtent šioje srityje ir tarptautiniu lygiu yra pripažįstama kaip šios srities ekspertė. Su apgailestavimu turime pastebėti, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už specializuotos pagalbos smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims užtikrinimą, aktyviais veiksmais įsitraukė į mobingą, kurį patyrėme, ir atsisako priimti adekvačius ir viešąjį interesą atitinkančius sprendimus. Krizės akivaizdoje kviečiame Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją peržiūrėti savo politiką ir parodyti, kad rūpinasi viešosios paslaugos kokybe ir prieinamumu, ir užtikrina visų, tai pat ir jos politiką kritikuojančių organizacijų, galimybes veikti visuomenės labui.
Europos valstybės sutelkia pastangas įveikti iššūkius, kuriuos ši pandemija kelia smurto šeimoje aukoms ir viltį teikia tai, jog jau šiuo metu yra stengiamasi rasti novatoriškų sprendimų. Pavyzdžiui, kai kurios šalys įtraukė pagalbos smurto šeimoje aukoms teikimą į „būtiniausias paslaugas“. Kviečiame Lietuvą sekti gerąja Europos šalių praktika ir esame pasiruošę bendradarbiauti ir prisidėti savo ekspertinėmis žiniomis ir kompetencija. Niekada anksčiau nebuvo didesnio poreikio užtikrinti, kad novatoriški sprendimai būtų įgyvendinami sutelkiant valstybės institucijų ir moterų organizacijų pastangas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto šeimoje. Būtina sustiprinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo apimtis ir prieinamumą visuose Lietuvos regionuose ir šią priemonę laikyti prioritetine planuojant ir įgyvendinant būtinąsias su pandemija susijusios krizės įveikimo priemones ir skirstant asignavimus. Tikimės, kad pandemijos akivaizdoje šiuo kritiniu visuomenės gyvenimo laiku atsinaujinusi solidarumo dvasia leis mums suvienyti pastangas smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų labui.
Asociacijos Vilniaus Moterų namų kolektyvo vardu,
Lilija Henrika Vasiliauskė
Asociacijos Vilniaus Moterų namai prezidentė
