Lietuvoje

2020.04.04 18:47

Politologė: valdant krizę trūksta komunikacijos tarp savivaldybių ir centrinės valdžios

Gailė Jarusevičiūtė, ELTA2020.04.04 18:47

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad norint efektyviai suvaldyti dėl koronaviruso kilusią krizę būtina efektyvi komunikacija ir veiksmų koordinacija tarp centrinės valdžios ir savivaldybių,o jos, pasak ekspertės, kol kas trūksta. Politologė pripažįsta savivaldybių ir centrinės valdžios nesutarimų kontekste įžvelgianti ir kai kurių merų politikavimą, tačiau akcentuoja, kad centrinė valdžia gali užkirsti tam kelią tik greitai reaguodama ir tiksliai komunikuodama informaciją.

„Visos krizės suvaldymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip sugebama koordinuoti veiksmus tarp centrinės valdžios ir savivaldybių, nes vis dėlto savivaldybės turi ir dalį autonomijos. Todėl būtent gebėjimas sukoordinuoti, siekiant bendro tikslo ir bendro rezultato, tampa vienu svarbiausiu“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Pasak MRU politologės, centrinei valdžiai koordinuojant veiksmus labai svarbu komunikuoti su savivaldybėms. R. Urbonaitės teigimu, dar prieš Vyriausybei ar Sveikatos apsaugos ministerijai pateikiant savivaldybėms nurodymus reikėtų įsivertinti, ar jie apskritai gali būti įgyvendinti.

„Jeigu nėra tarimosi prieš priimant vieną ar kitą sprendimą ir įsivertinimo, ar ministro vienas, ar kitas sprendimas gali būti įgyvendintas, tai natūralu, kad galime turėti labai nemalonių pasekmių“, – sakė ekspertė.

R. Urbonaitės teigimu, komunikacijos su savivaldybėmis spragą puikiai iliustruoja ir nepasiteisinęs nurodymas iš užsienio grįžusius piliečius apgyvendinti savivaldybių paskirtose patalpose, kuriam, pasak politologės, miestai turėjo pasiruošti vos per kelias paras.

Nepavykusia komunikacija ekspertė laiko ir vėlų penktadienio vakarą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos savivaldybėms pateiktą raštišką nurodymą laikinai trumpinti mobilių patikros punktų darbo laiką, didžiuosiuose šalies miestuose paliekant veikti tik po vieną mobilų punktą.

„Vakarykštė situacija, kai vėlų vakarą meras Remigijus Šimašius rodo sprendimą, kurį gavo faktiškai taip pat artėjant nakčiai, kad keičiama tvarka mobiliuosiuose punktuose (...), man kelia klausimą, ar ta komunikacija tarp savivaldos ir centrinės valdžios vyksta raštiškai, nes klausimas, o kodėl negali būti elementarus, paprastas pokalbis, per kurį būtų galima tai aptarti, įsivertinti“, – svarstė politologė.

„Aš suprantu, kad savivaldybių yra daug, bet yra tos didžiosios savivaldybės, kurioms dabar tenka viena didžiausių apkrovų, tai bent jau su jomis reikia pasitarti“, – pridūrė ekspertė, akcentuodama, kad savivaldybėms prieštaraujant joks ministerijos sprendimas negali būti įgyvendintas veiksmingai.

R. Urbonaitė teigia, kad šiomis ekstremaliomis sąlygomis norint efektyviai spręsti susidariusią krizę ir centrinė valdžia, ir savivaldybės pastangas bendrauti turėtų rodyti daug intensyviau.

„Aurelijus Veryga praėjusią dieną kalbėjo, kad savivaldybės pačios turi daugiau dirbti ir tvarkytisi, o ne tik siuntinėti visokius raštus. Tai taip pat rodo, kad mes čia turime dvipusį eismą ir jeigu nors vienas iš to eismo dalyvių iš esmės nesuvokia savo atsakomybės arba pats nėra suinteresuotas rezultatu, mūsų situacija bus bloga“, – savo įžvalgomis dalinosi ekspertė.

MRU politologės nuomone, negalima atmesti to, kad nesutarimai tarp centrinės valdžios ir savivaldybių kyla ir dėl kai kurių merų bandymo papolitikuoti. Visgi R. Urbonaitė įsitikinusi, kad netikslios informacijos paskleidimo atveju ministerija išspręstų problemą greitai reaguodama ir iškomunikuodama savo poziciją.

„Jeigu pamatai, kad viena ar kita savivaldybė, ypač tos didžiosios, kertinės, savivaldybės paskelbė informaciją, kuri yra netiksli, tu iškarto gali iškomunikuoti savo poziciją ir parodyti, kad vieno arba kito mero teiginiai yra ne visai atitinkantys realybę“, – kalbėjo ekspertė.

Apibendrindama MRU politologė pabrėžia, kad situacija yra komplikuota dėl to, jog centrinei valdžiai priimant sprendimus nėra iki galo apgalvojamos jų pasekmės ir efektyvia komunikacija nėra užbėgama už akių galimoms savivaldybių merų interpretacijoms.

„Situacija yra labai komplikuota ir, panašu, kad kartais priimant vieną ar kitą sprendimą nėra iki galo pagalvojama apie pasekmes ir neužbėgama už akių galimoms interpretacijoms“, – teigė R. Urbonaitė.

ELTA primena, kad vėlų penktadienio vakarą buvo pranešta, jog siekiant subalansuoti paimtųjų ėminių ir atliktų tyrimų kiekius, dviem dienomis – balandžio 5–6 dienomis – trumpinamas mobilių punktų darbo laikas. Dėl tos pačios priežasties šiomis dienomis didžiuosiuose miestuose veiks tik po vieną mobilų punktą. Mažinamos tyrimų apimtys susilaukė neigiamos Vilniaus mero R. Šimašiaus reakcijos.

Nesutarimų su centrine valdžia neišvengė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Uostamiesčio meras dar praėjusį trečiadienį informavo karščiavimo kliniką steigsiąs Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filiale, tačiau pastarąjį penktadienį gavo minėtos gydymo įstaigos raštą su priekaištais dėl tokio sprendimo. Todėl V. Grubliauskas ketvirtadienį kreipėsi į valdžios institucijas, kad būtų paaiškinta, kokią vertę turi savivaldybių Ekstremaliųjų situacijų komisijų priimti sprendimai. Į šią situaciją sureagavęs A. Veryga paragino Klaipėdos savivaldybę savarankiškai ieškoti sprendimų, o ne siųsti valdžios institucijoms raštus.

Pastarąjį antradienį įsigalėjo A. Verygos sprendimas iš užsienio grįžusius piliečius izoliuoti savivaldybių paskirtose patalpose. Šis ministerijos sprendimas susilaukė labai daug neigiamos reakcijos iš savivaldybių. Visgi jau kitą dieną Vyriausybės koronaviruso sukeltos situacijos valdymo komitetas pasitarime šią tvarką panaikino.