Lietuvoje

2020.04.04 18:48

Tai, kas vyksta Klaipėdos ligoninėje, patiems medikams kelia siaubą: susirgę gydytojai verčiami meluoti, trūksta visko

LRT.lt pasiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų pagalbos šauksmas. Ligoninėje dirbantys gydytojai teigia, kad administracija neaprūpina medikų apsaugos priemonėmis, medikai apie susirgusius kolegas sužino iš kitų, nes jiems nesuteikiama oficiali informacija, taip pat stinga apsaugos priemonių, o jie verčiami meluoti, kad yra kitaip.

Iš pradžių, norint gauti medicininių kaukių ar respiratorių, kai kuriems medikams teko net rašyti prašymus, o kad jų trūksta ligoninės administracija pripažino tik neseniai.

„Mūsų ligoninė tampa Covid-19 infekcijos židiniu, nes net ir paskelbus visoje Lietuvoje karantiną, nebuvo laiku ir tinkamai imtasi visų reikalingų apsaugos priemonių“, – teigia ligoninės medikai.

Anot jų, gydytojai darbo metu patiria mobingą, tačiau didžioji dalis bijo kalbėti atvirai.

„Netgi yra tokių grasinimų, kad jei kažkas nepatinka, eini į kabinetą nr. 1, o visi žino, kas ten laukia“, – LRT.lt sakė ligoninėje dirbantis medikas, pažymėdamas, kad kabinete nr. 1 įsikūręs ligoninės vadovas ir vyr. gydytojas Vinsas Janušonis. Pats su LRT.lt kalbėjęs medikas taip pat norėjo išlikti anonimu.

Netgi yra tokių grasinimų, kad jei kažkas nepatinka, eini į kabinetą nr. 1, o visi žino, kas ten laukia.

Jis teigė, kad darbuotojai yra įsibaiminę ir jiems prisakyta, kaip kalbėti viešai. Ypač tas buvo pabrėžta prieš šeštadienį, kadangi į ligoninę turėjo atvykti sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta speciali komisija.

„Šiandien daug kas keičiasi, nes, kiek žinau, infekcijų, ginekologijos departamentuose buvo iki išnaktų ruoštasi SAM sudarytos komisijos atvykimui, bandomas sudaryti gražus paveiksliukas, visi vedėjai spaudžiami, kad viskas atrodytų idealiai, nors prieš tai visą laiką visos apsaugos priemonės buvo deficitas, o šiandien skyriai aprengti nuo galvos iki kojų.

Visiems pasakyta sakyti, kad apsaugos priemonėmis medikai buvo aprūpinti jau prieš porą savaičių, tačiau viskas yra melas. Mes, medikai, kurie tą darbą dirbame, daug ką gauname tiesiog iš labdaros, tą ir teturime, vienas su kitu dalinamės“, – sakė jis.

Nors jis nėra linkęs tikėti, kad komisijai pavyks kažką išsiaiškinti, pripažįsta besiviliantis, jog situacija gali pasikeisti, jei jai bus skirtas dėmesys.

„Labai daug skepticizmo iš gydytojų, nežinau, ar jie pasakys teisybę, dauguma pasakys tai, ką jiems liepia, nes jie bijo, o kalbėti jų nepriversi. Daugeliui tai vienintelis darbas ir pragyvenimo šaltinis, o žinant tų žmonių įtaką Klaipėdos mieste, tai ta baimė yra natūrali“, – sako jis.

Daugeliui tai vienintelis darbas ir pragyvenimo šaltinis, o žinant tų žmonių įtaką Klaipėdos mieste, tai ta baimė yra natūrali.

Tačiau kai kurie susivieniję medikai išdrįso ieškoti pagalbos ir bendrame laiške rašo, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės administracija į ekstremalią situaciją reagavo kaip į įprastinius sunkumus, neskirstė jų darbo į „rizikingumo klases“, neaprūpino apsaugos priemonėmis, laiku nesuteikė išsamios ir teisingos informacijos apie užsikrėtusius kolegas.

To pasekmė yra Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų ir slaugytojų užsikrėtimo atvejai, ligoninės skyrių uždarinėjimas, didelio ligoninės darbuotojų skaičiaus saviizoliacija, laiške teigia jie.

Anot pagalbos besikreipiančių medikų, būtina, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės administracija pradėtų į ekstremalią situaciją reaguoti tinkamai, skirtų maksimalias priemones visų gydytojų ir slaugytojų aprūpinimui tinkamomis apsaugos priemonėmis, užtikrintų savalaikį teisingos informacijos teikimą darbuotojų kolektyvui ir visuomenei. Priešingu atveju situacija tik blogės ir nuo to nukentės dar daugiau gydytojų ir slaugytojų, pacientų ir visuomenė apskritai.

Dar balandžio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė, kad Lietuvoje yra apie 100 koronavirusu užsikrėtusių medikų, iš jų apie 36 užsikrėtusieji Klaipėdos apskrityje.

Šiandien buvo pranešta, kad balandžio 4-osios naktį nuo koronaviruso šioje ligoninėje mirė buvusi gydytoja.

Medikai: ambulatorinės konsultacijos ilgai nebuvo stabdomos, kaip ir planinės operacijos

Besikreipę Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai atskleidžia visą įvykių seką.

Dar kovo 13 d., likus porai dienų iki šalyje įvedamo karantino, žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija su nuotrauka iš šios ligoninės.

„KAUKĖS FFP3 – 2 VNT. TERAPINIO KAB. SEIFE. NAUDOTI TIK ATVYKUS PACIENTUI SU ĮTARIAMU CORONA VIRUSU. NEPATVIRTINUS DIAGNOZĖS PACIENTUI, PRAŠOME KAUKĘ PADĖTI ATGAL Į VIETĄ, PASIRAŠANT Į SĄSIUVINĮ“, – rašoma įraše ligoninės priimamojo skyriuje.

Tačiau administracija tuo metu viešumoje teigė, kad priemonių užtenka, nepriėmė iš visuomenės labdaros.

Kovo 14 d., kai kitose įstaigose buvo atidedamos planinės operacijos, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jos ir toliau vyko ambulatorinės konsultacijos administracijos nurodymu.

„Tik savo blaiviu protu vadovaudamiesi gydytojai patys skambina registruotiems pacientams ir rekomenduoja neatvykti konsultacijai“, – apie tuometinę situaciją pasakoja gydytojai.

Jie pažymi, kad taip pat nebuvo sustabdytos ambulatorinės konsultacijos, nors tai nurodoma kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 209, nuo kovo 16 d. paskelbusiu karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirma oficiali informacija pacientams apie nustatomus ribojimus paskelbta tik kovo 25 d., o patikslinta kovo 27 d., teigia medikai. Dėl to daugiau kaip savaitę buvo teikiamos ambulatorinės konsultacijos, nors visos kitos Lietuvos gydymo įstaigos jas nutraukė nuo pat pirmos karantino dienos, t. y. kovo 16 d. ir apie tai oficialiai paskelbė savo interneto svetainėse.

Nori medicininės kaukės – rašai prašymą

Dar kovo pradžioje norint gauti medicininę kaukę administratoriai liepė rašyti prašymą vyriausiajam gydytojui, laiške rašo gydytojai.

Vis dėlto apie tokią tvarką yra girdėję ne visi medikai. Pavyzdžiui, vienas telefonu LRT.lt kalbintas gydytojas sakė, kad to jam neteko girdėti.

Tačiau jis pripažino, kad darbuotojai pradėjo patys pirkti apsaugos priemones ir visuomenės prašyti pagalbos. Administracija tuo metu vis dar teigė, kad priemonių užtenka, nepriimė iš visuomenės labdaros.

Patys gydytojai teikė rekomendacijas administracijas dėl darbo planavimo, bet gavo neigiamus atsakymus, o nurodymų kaip organizuoti darbą nėra iki šiol.

Kovo 16 d. administracija jau pradėjo pripažinti, kad trūksta priemonių. Jau po kelių dienų – nuo kovo 18 d. ligoninė pradeda gauti iš visuomenės apsaugos priemones, tačiau medikų teigimu, iš ligoninės gydytojams apsaugos priemonės nebuvo suorganizuotos net iki kovo 30 d.

Be to, atkreipia dėmesį jie, medikams patiems tenka rūpintis aprangos skalbimu, organizuoti centralizuotų skalbimą, nors darbuotojai kovo 21 d. vėl kreipėsi į administraciją ir siūlė jai keisti darbo modelius. Atsako jie nesulaukė.

LRT.lt kalbintas medikas pasakojo, kad administracijai buvo siūlyta medikus padalinti į 3 grupes, kurios galėtų nuolat keistis, tačiau iki šiol dirba visi gydytojai, nedirba tik tie, kurie yra laikinai saviizoliavęsi.

Sako, kad susirgusiems gydytojams liepia meluoti

LRT.lt kalbintas medikas taip teigė, kad baisiausia, jog ligoninės vadovybė išvis nekomunikuoja su darbuotojais, palieka juos nežinioje.

Pavyzdžiui, kovo 21 d. gydytojai per kolegas sužino, kad infekuota akių gydytoja.

Kovo 22 d., kaip nurodo medikai, ne tik pacientams neduodamos kaukės, bet ir medicinos personalas negauna kaukių, dauguma naudoja žmonių pasiūtas kaukes.

Taip pat tą dieną Klaipėdos universitetinės ligoninės puslapyje nurodoma, kad „Dirbti savanoriais ketvirtame (infekcinių ligų) korpuse, kur tiriami ir gydomi pacientai dėl COVID 19 infekcijos, pasisiūlė dešimtys slaugytojų ir eilė įvairių specialybių gydytojų iš kitų klinikinių skyrių.“

Tačiau medikai kelia klausimą, kodėl reikėjo tiek daug darbuotojų perkelti į infekcinį korpusą, jei jame iki infekcijos veikė ir pilnai funkcionavo visi skyriai?

„Šiuo atveju atsakymas yra toks, kad prasidėjus infekcijai ir nesant nei normalaus darbo organizavimo, nei būtinų apsaugos priemonių, prasidėjo masiškas infekcinių ligų skyriaus darbuotojų nedarbingumo pažymėjimų ėmimas. Darbuotojai neatsisakė dirbti, nes jie tiesiog nematė kito problemos sprendimo kaip atsitraukimas“, – rašoma laiške.

Kovo 26 d. medikai iš kolegų sužino, kad infekuotas darbuotojas, kuris veža šiukšles iš visų korpusų, iš visų aukštų.

27 d. ligoninėje miršta koronavirusu užsikrėtęs senolis. Tą dieną spaudos konferencijos metu ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad iš 14 sergančio personalo – 11 yra medikų, likę trys – kitų sričių darbuotojai. Visų medikų būklė yra gera, vieni jų gydosi namie, kiti – ligoninėje.

Jis taip pat teigė, kad liga pasklido, kai iš Vokietijos grįžęs sanitarės vyras nesiizoliavo, o moteris ėjo į darbą. Tada, anto jo, vienas po kito ir pradėjo sirgti darbuotojai.

Jau netrukus, kitą dieną, žiniasklaidoje pasirodo informacija apie užsikrėtusį 40 metų amžiaus gydytoją.

„Jie visi dirbo su apsauga, tai, iš vienos pusės, pagal nustatytą tvarką, kaip ir nereikėtų izoliuotis, bet atsarga gėdos nedaro“, – teigė ligoninės vadovas.

„Jie visi dirbo su apsauga, tai, iš vienos pusės, pagal nustatytą tvarką, kaip ir nereikėtų izoliuotis, bet atsarga gėdos nedaro“, – po paskelbtos informacijos apie užsikrėtusį gydytoją spaudos konferencijos metu sakė ligoninės vadovas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Janušonis naujienų portalui LRT.lt tada taip pat sakė, kad koronavirusu užsikrėtęs medikas dirbo ligoninės neurochirurgijos skyriuje, su ligoninėje gydomais COVID-19 pacientais kontakto neturėjo. Anot V. Janušonio, dabar koronavirusu įmanoma užsikrėsti bet kur.

Tačiau ligoninės darbuotojai ir gydytojai sako, kad iš tikrųjų buvo visai kitaip, be to, žinios apie užsikrėtimo atvejus ir kita būtina informacija jų tiesiogiai nepasiekdavo.

„Visa informacija – tik iš pokalbių su kolegomis, jokių užrašų, kad neiti į tą ar kitą infekuotą skyrių, jokių rodyklių, jokių apmokymų. Kovo 30 d. dar visas personalas gali pavalgyti bendroje valgykloje be jokių apribojimų“, – teigia medikai.

Tuo metu, kai gydytojai klausė, ar infekavimosi atveju bus 100 proc. apmokėjimas, jie sulaukdavo tik administratorių atsakymo: neaišku, kur užsikrėtėte, „gal parduotuvėje“.

Be to, medikai sako, kad visi vyriausiojo gydytojo pavaduotojai skambina infekuotiems gydytojams bei slaugytojoms ir liepia Darbo inspekcijai sakyti, kad visuomet naudojo kaukes arba nieko nepasakoti.

Pažėrė kritikos ir merui Grubliauskui

Apskritai visą informaciją apie padėtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, medikų teigimu, valdo tik 2 asmenys: Klaipėdos miesto meras ir atitinkamos ligoninės vyr. gydytojas. Tik jie sprendžia, kada ir ką reikia informuoti, o ką nutylėti, sako medikai.

Dažnai dienos informacija yra minimaliai, kartais net su netiksliais medicinos terminais paskelbiama vėlai vakare mero V. Grubliausko feisbuko paskyroje. Tai sukelia tik didesnę nežinomybę ir rūpestį Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojams.

Darbuotojai taip pat nežino ir ne visada atskirai yra informuojami, kokio Klaipėdos universitetinės ligonininės skyriaus darbuotojas susirgo, kas su juo turėjo kontaktą ar ką reikia daryti, nuogąstauja medikai.

„Mes kiekvieną dieną realią situaciją sužinome iš spaudos, vakarinių mero žinučių. Greičiausiai tą lemia per didelis V. Janušonio pasitikėjimas savimi ir visiškas neveiksnumas“, – svarstė LRT.lt kalbintas medikas.

LRT.lt kreipėsi į merą V. Grubliauską, tačiau jis teigė, kad nuo komentarų kol kas susilaikysiantis.

„Kol kas susilaikysiu nuo vertinimų, nes dabar kaip tik komisijos kelios atvykusios (į ligoninę), lauksiu komisijų rezultatų. Kaip suprantu, šiandien buvo NSVC komisija atvykusi ir kai bus išvados bei rekomendacijos, kurias pateiks nešališki, nieko nesuinteresuoti, neturintys noro nei kažką nuslėpti, nei sutirštinti ar pagražinti specialistai, tada galima bus vertinti. Juo labiau, kad tikrintojų nes trys numatyti dar ir Akreditavimo tarnyba, Darbo inspekcija. Kai pasieks visi šie rezultatai, mes, kaip ligoninės steigėjai, vertinsime tai, kas fiksuota dokumentaliai", – sakė V. Grubliauskas.

Testus atlieka, tačiau palieka nežinioje

Medikai savo kreipimesi teigia, kad paprašius darbuotojui atlikti testą dėl COVID-19, dažniausiai sakoma, kad testas nereikalingas, nes tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu nebuvo.

Vis dėlto LRT.lt kalbintas medikas sako, kad šiuo metu dėl testų atlikimo situacija yra pasikeitusi, jie medikams atliekami, tačiau darbuotojai paliekami nežinioje, niekas nepaskambina pasakyti, jei testas neigiamas: „Tik per pavaduotoją gali sužinoti, ar esi užkrėstas, ar ne. Nėra jokios komunikacijos. Jeigu po 2 parų tau niekas pačiam nepaskambina, tada pradedi galvoti, kad turbūt neužsikrėčiau, nes niekas nepraneša, jei testas neigiamas.“

Dėl informacijos vakuumo medikas pasakoja, kad kiekvieną diena darbe pradedama tokiu klausimu: „Na, gal kažkas kokį pletką išgirdo, gal susirgo kas?“

Dėl informacijos vakuumo medikas pasakoja, kad kiekvieną diena darbe pradedama tokiu klausimu: „Na, gal kažkas kokį pletką išgirdo, gal susirgo kas?“

Apskritai metikai baisisi tuo, kad daugelis skyrių, kuriuose nustatytas infekuotas darbuotojas, dirba toliau. Pavzydžiui, balandžio pirmą dieną sužinota, kad Endoskopijų skyriaus slaugytoja infekuota. Žinoma, kad ji kontaktavo su visais darbuotojais, o balandžio 3 d. skyrius dar dirba, jokių papildomų prevencinių priemonių nesiimta; prieš tai tas pats buvo Neurochirurgijos ir Traumatologijos skyriuose.

Taip pat darbuotojai patiria mobingą, tačiau jis, anot LRT.lt kalbinto mediko, buvo visada: „Visada tas mobingas buvo, ypač iš aukštesnes pareigas užimančiųjų. Kuo žemesnė grandis, tuo jo daugiau jaučiame. Sakykime, paskutinis atvejis buvo, kai traumatologijos skyriuje darbuotojas nusprendė izoliuotis, bet valdžia pasakė, kad jis privalo eiti į darbą, nors jam kyla rizika eiti į darbą“, – sako jis.

Labiausiai medikai piktinasi, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės administracijos nuomone, tik kai kurie ligoninės skyriai yra padidintos rizikos ir tik jiems reikalingos apsaugos priemonės.

„Turint omenyje tai, kad tyrimai dėl koronavirusinės infekcijos visiems į ligoninę priimamiems ar joje esantiems pacientams nėra atliekami, nėra žinoma, ar iš tikrųjų atitinkami pacientai neserga. Galų gale į darbą gali ateiti jau užsikrėtęs kažkuris kolega kaip aukščiau minėtu atveju. Todėl skyrių skirstymas į „padidintos rizikos“ ir tokio požymio neturinčius niekaip neprisideda prie gydytojų ir kitų darbuotojų sveikatos darbe apsaugojimo“, – teigia jie.

Ligoninės medikai siekia, kad ligonins administracija pradėtų į situaciją reaguoti tinkamai, skirtų maksimaliais priemones visų visų gydytojų ir slaugytojų aprūpinimui tinkamomis apsaugos priemonėmis, užtikrintų savalaikį teisingos informacijos teikimą darbuotojų kolektyvui ir viesuomenei.

LRT.lt nuo ryto bandė susisiekti su ligoninės vyr. gydytoju V. Janušoniu, tačiau numeris arba būdavo užimtas, arba gydytojas neatsiliepdavo.

Pasidalinti savo istorijomis galite, rašydami elektroninį laišką adresu pasidalink@lrt.lt