Kova su karantinu „valstiečiams“ dar vienos pergalės rinkimuose negarantuoja, mano portalo LRT.lt kalbinti ekspertai. Anot jų, taip pat mažai tikėtina, kad kuri nors iš susikūrusių naujų partijų imsis gelbėtojų vaidmens, nes tokioje situacijoje žmonės mieliau renkasi stipresnes partijas.
Jau kurį laiką visuomenės apklausose pirmauja opoziciniai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), o juos vejasi dabartiniai valdantieji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei taip pat opozicijoje esanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Tačiau kovo 21-ąją pasirodę reitingai buvo kiek palankesni „valstiečiams“ nei anksčiau. Kaip rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa, jų reitingai nežymiai, neperžengdami paklaidos ribų, kilo nuo 11,6 proc. iki 12,4 proc., o tuo metu konservatorių reitingai taip pat nežymiai krito nuo 17,7 proc. iki 17 proc., per 1,4 proc. punkto krito ir socialdemokratų reitingai. Visgi, anot politologų, nors LVŽS reitingai artėjant rinkimams dar gali kilti, tai toli gražu nežada jiems laimėjimo.
Taip pat skaitykite
„Viskas labai priklausys nuo to, kaip klostysis įvykiai, koks bus vasaros laikotarpis – kaip baigsis šios ligos situacija, kada ji bus pristabdyta. Taip pat nuo to, kaip ekonominiai padariniai atsilieps visuomenei, žmonėms, ar kils kainos, galiausiai, kaip seksis verslui, kuris labiausiai nukentės“, – portalui LRT.lt kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.
Koją gali pakišti klaidos
Kaip kalbėjo J. Novagrockienė, koronaviruso krizė tikrai turės didelę įtaką spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pasak politologės, svarbu, kad partijos – tiek valdančiosios, tiek ne – sugebėtų pasinaudoti konkurentų klaidomis. Anot jos, koronaviruso suvaldymas gali tapti rinkimų skiriamąja politine problema, o patekti į parlamentą siekiančios partijos gali naudotis dabartinių valdančiųjų padarytomis klaidomis.
„Valstiečių“ reitingai turi išteklių didėti, kadangi viskas dabar jų rankose, nuo jų priklauso vieni ar kiti sprendimai, sėkmė ar nesėkmė, tai jiems labai daug prideda. <...> Aišku, prideda tai, kad jie dabar nuolat yra viešojoje erdvėje, kad Vyriausybė nuolat priima sprendimus, kurių yra ir teisingų – dėl sienų uždarymo, dėl karantino, ir kitus, kurie reikalingi stabdyti pandemijos padarinius Lietuvoje“, – komentavo J. Novagrockienė.
Be to, anot politologės, tvarkantis su susidariusia situacija, padaryta ir klaidų, kurios kai kurioms rinkėjų grupėms gali tapti kertiniu aspektu priimant sprendimą, už ką balsuoti rinkimuose: „Reikia turėti omenyje, kad ministras Aurelijus Veryga dangsto savo trumparegiškumą, iš pradžių kalbėdamas, kad nereikia testuoti, bet po to, kad reikia, kai testai atsirado ir pan.“
„Valstiečių“ reitingai turi išteklių didėti, kadangi viskas dabar jų rankose, nuo jų priklauso vieni ar kiti sprendimai, sėkmė ar nesėkmė, tai jiems labai daug prideda.“
Tiesa, J. Novagrockienė priminė, kad naujausiuose reitinguose kilo žmonių palaikymas A. Verygai, nors jis paprastai būdavo vienas žemiausių. Visgi tiek jo, tiek apskritai dabartinių valdančiųjų reitingai priklausys nuo to, kaip rutuliosis koronaviruso situacija – kiek bus netekčių, kiek bus sergančių gydytojų, kokie bus išsitirti negalinčių gyventojų skundai ir t. t. Be to, žmonės neturėtų pamiršti ir Seime nepriimto sprendimo dėl medikų atlyginimų didinimo.
Visgi, kaip svarstė politologė, „valstiečių“ reitingai dar tikrai šoktels į viršų: „Nemanau, kad tai labai pakeis rinkimų rezultatą ir „valstiečiai“ gautų daugumą, kaip jie galbūt tikisi, bet neabejotinai gali pakelti jų rezultatą.“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas paklaustas, ar kova su koronavirusu gali pagerinti „valstiečių“ reitingus, sakė, kad „ir taip, ir ne“. Anot politologo, iki rinkimų dar likę šiek tiek laiko, bet trumpalaikėje perspektyvoje tikrai bus matomas LVŽS reitingų augimas.
„Visada grėsmės akivaizdoje susiburiame apie vieną vadą, įveikiame nesklandumus, bėdas. Iš tikro, tai padeda. Bet, jeigu tokioje situacijoje pradedi elgtis neapdairiai ir jei tavo elgesyje rinkėjas pastebi politinių technologijų kažkokius žingsnius, kaip vaikščiojimas su uniforma, retorinės formos, kurios akivaizdžiai skirtos rinkimams, ko galima ir iš opozicijos pastebėti, tai pradeda kenkti“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Manau, kad opozicija turi daugiau šansų, kadangi ji visada lieka nuošalyje.
Jis taip pat sakė, kad griežtos taikomos priemonės gali sulaukti palaikymo tik ribotą laiką. Pasak politologo, jei žmonės pajus atlyginimų, pensijų ar socialinių išmokų trūkumą, biudžete bus skylė, o verslui pažadėti pinigai jų nepasieks, tada rinkėjai permąstys visą situaciją.
„Manau, kad opozicija turi daugiau šansų, kadangi ji visada lieka nuošalyje. O dabar mes matome ką – valdantieji opoziciją stumia į šalį, gėdina, pavyzdžiui, dėl medikų atlyginimų. <...> Bet visos aplinkybės ir suma tų padarinių, manau, smogs kitu lazdos galu valdantiesiems ir toli gražu ne faktas, kad jie turės tą populiarumą, kurį visuomenės apklausos rodys po savaitės ar kelių. Viskas labai smarkiai pasikeis“, – sakė VDU politologas.
Išsigelbėjimas – S. Skvernelis?
Iki rinkimų likus pusmečiui partijos jau dėliojasi sąrašus, žino, kas bus pirmosiose jų gretose. Tačiau „valstiečiams“ tai vis dar mįslė. Bent jau viešai. 2016-ųjų rinkimuose LVŽS sąrašą į pergalę atvedė tuomet buvęs vidaus reikalų ministras, dabar premjeras Saulius Skvernelis. Ar ketina ir 2020-ųjų rinkimuose nešti „valstiečių“ vėliavą, S. Skvernelis dar neatskleidė.
Daugiausia kils S. Skvernelio reitingas. Jis vis pasirodo, ne kiekvieną dieną, kaip A. Veryga, dar žmonėms nepabodo.
Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau žurnalistams sakė žinantis S. Skvernelio sprendimą, bet pats ministras pirmininkas jo dar neatskleidė. Apie tai paklaustas kovo mėnesį jis sakė, kad tai šiuo metu visiškai nesvarbu, nes šalis kovoja su koronaviruso plitimu.
Visgi S. Skvernelio buvimas pirmuoju numeriu „valstiečių“ sąraše gali būti labai svarbus rinkimuose. „Daugiausia kils S. Skvernelio reitingas. Jis vis pasirodo, ne kiekvieną dieną, kaip A. Veryga, dar žmonėms nepabodo“, – sakė J. Novagrockienė.
B. Ivanovas kalbėjo, kad S. Skvernelio reitingas artimiausiu metu neabejotinai augs, bet tai gali būti trumpalaikis procesas. Pasak politologo, jei šalį ištiks ekonominė griūtis, tai atsigręš prieš premjerą, nepriklausomai nuo to, kokią jis poziciją bepriimtų.
„Tos bravūros demonstravimas veikia tol, kol žmonės turi, ką valgyti, laiku išmokami atlyginimai, pensijos. Kai tai baigiasi, baigiasi ir palaikymas. <...> Vienaip ar kitaip žmonės asocijuos tai su juo, kadangi prezidentas yra dabar beveik mistinė būtybė politikoje. Su juo negatyvas siejamas nebus, taip pat ir su opozicija. Viską prisiimti teks tiems, kurie dabar yra matomi kiekvieną dieną eteryje, spaudos konferencijose ir t. t.“, – sakė B. Ivanovas.
Tačiau VDU politologas pastebėjo, kad panašioje situacijoje atsidurtų bet kuri partija, kuri bebūtų valdžioje.
Laimi tas, kas tyli?
Karo akademijos politologė J. Novagrockienė kalbėjo, kad rinkėjai yra pasiskirstę ir palaikymas partijoms persidengia. Pasak jos, „valstiečių“ rinkėjai persidengia su socialdemokratų palaikytojais: „Priklausys viskas nuo socialinių grupių, kurių dalis gali remti „valstiečius“, bet yra tokių, kurios niekada jų nerems.
Be to, J. Novagrockienė sakė mananti, kad šioje situacijoje turėtų išlošti socialdemokratai. Pasak jos, ši partija šiuo metu nėra itin girdima, bet tai gali būti tik į naudą.
„Yra toks politiškai ironiškas dalykas, kad tie, kurie nieko nedaro, dažniausiai daugiausiai laimi. Kitaip tariant, manau, kad didelis šansas socialdemokratams (gerai pasirodyti rinkimuose – LRT.lt), dėl to, kad jie per daug agresyviai nepuola“, – sakė politologė.
VDU politologas B. Ivanovas kalbėjo, kad opozicija blaškėsi, bet suprato, kad šiuo metu geriau nedaryti nieko: „Jie, man atrodo, pasirinko tokią strategiją, nes tu gali nieko neveikti, bet tu esi opozicija, tu esi alternatyva. Vis tiek konservatoriai, kas bevyktų valstybėje, bus alternatyva.
Manau, kad jie lauks, mažiau blaškysis, nes kai mažiau blaškomasi, daroma mažiau komunikacijos klaidų. Tai tokia ciniška strategija, bet tai veikia.“
Nebus partijų-gelbėtojų
Abu LRT.lt kalbinti politologai sakė nemanantys, kad prieš rinkimus išvysime partijų, kurios apsiimtų gelbėtojų vaidmenį. Tokiais 2016-aisiais buvo laikomi ir patys „valstiečiai“. Likus pusmečiui iki rinkimų nebegalima registruoti naujų partijų, kurios siektų vietų parlamente, tad panašu, kad jau aiškios visos partijos, kurias išvysime rinkimuose.
„Tos paskutinės partijos, kurios spėjo naujai susikurti, užsiregistruoti, tiek Rimanto Dagio, tiek Vytauto Radžvilo, yra silpnos. Šiuo laikotarpiu jos ir nutilusios, nes žmonėms rūpi ne kalbos apie vertybes, o tai, ką daro Vyriausybė“, – kalbėjo J. Novagrockienė.
Nemanau, kad mažos partijos galėtų surasti daug rėmėjų. Lygiai kaip ir Gedimino Kirkilo „socialdarbiečiai“.
Be to, politologė sakė, kad rinkimus laimės partijos, akcentuojančios socialines problemas ir nors tai daro ir mažosios partijos, rinkėjams būdingas strateginis balsavimas – jie rinksis stipresnes partijas, turinčias daugiau šansų būti Seime.
„Nemanau, kad mažos partijos galėtų surasti daug rėmėjų. Lygiai kaip ir Gedimino Kirkilo „socialdarbiečiai“. Nematau nė vieno gelbėtojo tarp šių partijų“, – teigė Karo akademijos politologė.
B. Ivanovas sakė, kad gelbėtojų partijos bando rastis, bet jų šansai yra maži pirmiausia dėl to, kad, politologo nuomone, neturėsime įprastinės rinkimų kampanijos.
„O tokioms partijoms reikia įsibėgėti, joms reikia laiko. <...> Viešieji ryšiai nepadės pasiekti kokio rimtesnio procento per rinkimus. <...> Paradoksalu, bet krizė mus išgelbės nuo veikėjų, atvirai propaguojančių politinės kultūros nihilizmą“, – kalbėjo B. Ivanovas.
