Lietuvoje

2020.04.03 14:21

Vaizdai Naujosios Vilnios karščiavimo klinikoje šokiruoja: gydytojai saugosi lipniomis juostomis ir agroplėvelę primenančiais chalatais

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.03 14:21

Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi Vilniaus Naujosios Vilnios poliklinikoje įkurtos karščiavimo klinikos gydytojas (pavardė redakcijai žinoma), teigdamas, kad čia sudarytos siaubingos darbo sąlygos, galinčios turėti tragiškų pasekmių jų pačių sveikatai ir gyvybei. Atsiųstose nuotraukose matyti, kad persirengimo ir apsaugos priemonių laikymo sąlygos yra antisanitarinės. Vienkartinės apsaugos priemonės laikomos bet kaip suverstos į krūvą, be apsauginių maišelių.

Gydytojų persirengimui skirta laiptinė, anot jų pačių, visiškai neatitinka sąlygų, numatytų Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame karščiavimo klinikos apraše. Gydytojų, galinčių turėti tiesioginį kontaktą su COVID-19 infekuotais asmenimis, apsauginės priemonės esą niekinės: netinkami vienkartiniai chalatai, kurie yra per maži, neuždengiantys kūno ir nepatvarūs – rengiantis plyšta. Gydytojai, stengdamiesi išvengti užkrato, plyšusias vietas bando lopyti lipnia juosta.

Nors karščiavimo klinika Naujojoje Vilnioje oficialiai atidaryta antradienį, gydytojai į ją poliklinikos vadovo įsakymu paskirti dirbti tik ketvirtadienį. Atvykę į darbo vietą medikai nustėro.

„Vieta laiptinėje, kur stovi ruda spinta su daiktais, yra mūsų persirengimo kambarys, kur mes apsirengiame saugius drabužius tolimesniam darbui su karščiuojančiais pacientais. Jis neturėtų būti laiptinėje, turėtų būti atskira patalpa, kur būtų galima pasikabinti rūbus. Lauko drabužius turėtume laikyti atskirai nuo rūbų, su kuriais mes eisime toliau dirbti. Mes turėtume vienoje patalpoje nusirengti drabužius, pereiti į kitą patalpą, kur mes turėtume apsirengti drabužius, kurie yra skirti mūsų apsaugai“, – pasakojo gydytojas.

Šioje karščiavimo klinikoje nėra atskiros numatytos patalpos, kuri būtų skirta karščiuojančio paciento izoliacijai. Laikyti jo kabinete, kur apžiūrimi pacientai, negalima. Medikai svarsto, kad kai tokių atsiras, jie bus laikomi greičiausiai priėmimo patalpoje greta kitų.

Nuo koronaviruso saugosi lipnia juosta

Pasibaisėjusių patalpomis medikų laukė dar viena šokiruojanti staigmena – apsauginė apranga, kuri yra vienintelis barjeras tarp jų ir pacientų, galinčių platinti koronaviruso užkratą. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą karščiavimo klinikoje dirbantys medikai privalo būti aprūpinti FFP2 arba FFP3 respiratoriais, neperšlampamais ilgomis rankovėmis chalatais, vienkartinėmis pirštinėmis, antbačiais, apsauginiais akiniais.

Vietoje šių priemonių medikams buvo duota rengtis vienkartiniais plonais, agroplėvelę primenančiais chalatais, kurie yra peršlampamai, tai reiškia, - nenuplaunami.

„Mums duoti chalatai yra vadinamas apatinis sluoksnis. Jie tarsi agroplėvelė, bet man atrodo, kad ir agroplėvelė yra storesnė nei mums duotų chalatų medžiaga. Pas mus tokie chalatai, kurie skirti apatiniam sluoksniui, yra duoti viršutiniam sluoksniui, visi yra vienodo dydžio ir jie plyšta. Man atėjus į darbą jau rengiantis chalatas plyšo, tai vietas bandėme klijuoti su lipnia juosta. Chalatai yra vieno dydžio, per maži. Rankovės – aš užsimoviau dvejas pirštines – tarp rankogalio ir pirštinės lieka delno pločio neuždengtos vietos. Aš ją bandžiau taip pat lipnia juosta uždengti, kad atidengtų kūno vietų neliktų“, – pasakojo medikas.

Kai karščiavimo klinikoje buvo skirta tokia apsauginė apranga, medikui kilo ir daugiau įtarimų – pradėjo atidžiau vertinti kitas apsaugos priemones. Paėmęs į rankas respiratorių vyras jau sudvejojo, ar jis yra tinkamas, nes FFP2 ar FFP 3 ženklinimo ant jo nematyti.

Taip aprėdyti ne tik karščiavimo klinikoje dirbantys gydytojai, bet ir visas klinikos personalas. Gydytojas tikino, esą visa laimė, kad ketvirtadienį karščiavimo klinikoje nebuvo pacientų nė vienoje iš pirmų dviejų pamainų. Tačiau kai jų bus, medikai galvoja, kaip reikės grįžti į namus, kaip nuo galimos infekcijos apsaugoti šeimos narius. Dalis karščiavimo klinikoje dirbančių asmenų turi mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus ir į rizikos grupes patenkančių tėvų. Į namus jie po darbo grįžti privalo, tačiau įdomu tai, kad į poliklinikos patalpas esą jiems įeiti draudžiama.

„Poliklinikos direktorius sakė, kad čia apskritai yra pats saugiausias skyrius, tačiau kartu yra poliklinikos direktoriaus įsakymas, kuriuo jis uždraudė klinikos gydytojams apskritai įeiti į poliklinikos patalpas. Net po darbo. Uždrausta visam klinikos personalui. Reiškia, aš negaliu grįžti dirbti po budėjimo klinikoje. Gali būti, kad mano alga dėl to bus mažesnė, nes dirbsiu pamainoje keturias valandas. Slaugytojoms direktorius sakė, kiek jūs čia dirbate – keturias valandas. Jūs gausite, kiek jums priklauso už tas keturias valandas“, – sakė medikas.

Poliklinikoje apsaugos lygis panašus

Tokios darbo sąlygos karščiavimo klinikos gydytojui nėra naujiena. Jis tikina, kad ir dirbančius poliklinikoje medikus poliklinikos vadovybė aprėdė vienkartiniais chalatais, kurie naudojami trečia savaitė. Poliklinikos vienoje pagalbinių patalpų, primenančių pusrusį, ant ištampytų virvių kabantys vienkartiniai rūbai pažymėti juos dėvėjusių gydytojų pavardėmis. Jie esą yra po darbo dienos kaitinami.

Pačioje poliklinikoje respiratorių visi darbuotojai neturi, juos dalinanti vyriausioji slaugytoja per trečią savaitę gydytojui davė trečią respiratorių.

„Tai, kad pacientas atėjo į polikliniką, jis vis tiek gali būti įtariamas kaip infekcijos nešiotojas. Visi dabar yra įtariami. Tai tu su tuo pačiu chalatu, su kuriuo apžiūrėjai žmogų, kuris kosėja, eini apžiūrėti vaiko, kurį reikia skiepyti pagal skiepų kalendorių“, – apmaudo neslėpė gydytojas.

Pasibaisėjęs medikas neketina daugiau su tokiomis darbo sąlygomis taikstytis, planuoja kreiptis į profesinę sąjungą, į atsakingas institucijas.

„Aš kovosiu ir ne tik už savo, bet ir kolegų ir pacientų teises, kuriuos mes priimame. Taip pat už žmones, kuriuos mes susitinkame gatvėje, už savo šeimos narių sveikatą“, – tikino medikas.

Kolegų apsauga šiurpina Lietuvos medikų sąjūdį

Nuotraukas iš Naujosios Vilnios karščiavimo klinikos išvydusi Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė buvo šokiruota.

„Man čia viskas atrodo blogai. Būtina apie tai informuoti ir Darbo inspekciją, ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, nes darbuotojai ir patys save potencialiai į riziką stato, ir pacientus. Ta gydytojo ranka, kuri nufotografuota – tai yra blogai! Kodėl jis be to mėlyno chalato? Ir per mažas chalatas. Jeigu jis būtų su mėlynu chalatu, ta pirštinė rankogalį uždengtų. Pirštinių reikia tokių, kurios iki vidurio dilbio užsitempia. Nes čia ką jis apsirengęs – tai net ne chirurginį, o šiaip vienkartinį chalatą, kurį panaudojus reikia iš karto utilizuoti. Pirštinės netinkamos – taip neturi būti. Rankos turi būti apsaugotos visiškai. Jeigu kaklas atviras – rekomenduojama po pamainos iš karto nusirengus eiti į dušą ir pirmiausia nusiprausti atsargiai tas vietas, kurios buvo atviros. Bet dirbant karščiavimo klinikoje, jeigu ima mėginius, turėtų būti ne chalatas, o turėtų būti kombinezonas ir ant jo dar ta prijuostė“, – baisėjosi J. Sejonienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad karščiavimo klinikos patalpos yra visai netinkamos, atliekos laikomos nesaugiai atviroje dėžėje, kuri pastatyta kampe. Atėjimo ir išėjimo zonos privalo būti atskirtos. Vienoje patalpoje turi būti nusirengiami po pamainos darbo drabužiai, su apatiniais rūbais tiesiai turi būti einama į dušą praustis.

„Patalpa kaip sanitarinis mazgas, kaip sandėlys. Pridėliota daiktų, kurių ten neturi būti. Ir toje spintoje kaip laikomos priemonės – jos turi būti sterilios, supakuotos, o jos, kurios nenaudotos, dabar atvirai sudėtos“, – stebėjosi Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė.

Poliklinikos gydytojų išdžiaustyti darbo rūbai pusrusį primenančioje patalpoje jai sukėlė asociacijas su visuomenę šokiravusiomis nuotraukomis iš Kauno klinikinės ligoninės.

„Tie chalatai, kurie sukabinti ant virvių, padžiauti – jie yra vienkartiniai. Jie padžiauti kartu su vienkartinėmis kepurėmis. Chalatai gali būti sterilizuojami, bet jie vis tiek buvo apsirengti. O kepurės tai tikrai yra vienkartinės. Jas iš karto būtina mesti į šiukšlių dėžę. Čia elementari higiena, nes darbo rūbai yra vienkartiniai. Kažkoks košmaras. Baisiau nei Kaune“, – siaubo neslėpė J. Sejonienė.

Medicinos auditorė: šito aš nesitikėjau

Gavusi Naujosios Vilnios karščiavimo klinikos mediko nuotraukas medicinos auditorė – infekcijų kontrolės gydytoja Aušra Macijauskienė taip pat apstulbo ir sakė suvokianti, kodėl gydytojas skundžiasi.

„Nesuprantu šitos patalpos. Matau, respiratoriai padėti ant kažkur... Chalatas kurį matau, jis yra pralaidus skysčiams. Tokį apžiūros chalatą labai ramiai galėtume paduoti lankytojui, kuris lanko imunosupresiniame skyriuje gulintį giminaitį. Čia turi būti vandeniui atsparus chalatas ilgomis rankovėmis. Gydytojas labai gerai parodė, kad klijuoja pleistru. Jis susiprato, kad reikia tai daryti.

Čia yra įdomi bendra tvarka. Jėzusmarija, šita patalpa nei valoma, nei dezinfekuojama. Aš suprantu, kad ir inventorius yra sunkiai valomas ir dezinfekuojamas. Kitas dalykas – tai yra ne rūbinė, o sąvartynas kažkokių daiktų. Čia tokia antisanitarija! Aš net nesitikėjau. Panaudotas inventorius išeinant dedamas į popierinę dėžę, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų, kad į dvigubus maišus dėti.

Garantuoju, kad šitos įstaigos vadovas net nėra nusileidęs į šitą patalpą. Tikriausiai jis to lygio, kas čia vyksta, ne labai žino. Kad pamainų priemonės atskirtos (spintoje) – nors tiek, stengtasi išdėstyti, kad išlaikytų atstumus. Bet man juokingiausia atrodo, kad šita spinta turi tą paviršių, kurio neišdezinfekuosi. Tai yra elementari medžio fanieros plokštė, kuri neskirta yra šitam dalykui. Nors ant lėkštės, kuri valoma, plaunama, būtų padėtos tos priemonės. Vargšai tie gydytojai. Aš suvokiu, kodėl jie skundžiasi. Ta situacija – net nesitikėjau. Šitas skundas yra pagrįstas”, – siaubo neslėpė A. Macijauskienė.

Ji tikino, kad tokią tvarką greičiausiai galime rasti ne vienoje Lietuvos įstaigoje, tačiau siekiant, kad sveikatos priežiūros įstaigose, ypač tose, kur tikėtini COVID-19 užsikrėtusiųjų srautai, būtų tinkamai tvarkomasi, būtinas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) įsikišimas. NVSC specialistai tokias įstaigas, jos nuomone, privalo aplankyti labai skubiai, įvertinti patalpas, turimų priemonių atitiktį standartams ir jų laikymo sąlygas. Taip pat įstaigai dėmesio turėtų skirti ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri turėtų išsiaiškinti, ar šitos priemonės atitinka saugos reikalavimus.

Direktorius: priemones visas turi, laiptinė – švari zona

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė surengė spaudos konferenciją, skirtą karščiavimo klinikų atidarymui. Visi žurnalistai buvo pakviesti prie Lazdynų poliklinikos prieigų. Šioje poliklinikoje įkurdinta antroji sostinės karščiavimo klinika. Antroji klinika Naujojoje Vilnioje žurnalistams nerodyta. Spaudos konferencijoje nedalyvavo Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius.

Buvo skelbiama, kad savivaldybė vos per tris darbo dienas susikūrė dviejose karščiavimo klinikose algoritmą, klinikas apsirūpino būtinomis priemonėmis, subūrė personalą ir nuo antradienio priima pirmuosius pacientus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis naujienų portalui LRT.lt penktadienį teigė, kad savivaldybė apie situaciją Naujosios Vilnios karščiavimo klinikoje yra informuota ir ją aiškinasi.

Jis pridūrė, kad abi karščiavimo klinikos Vilniuje buvo aprūpintos visomis būtinomis apsaugos priemonėmis ir įvairių dydžių: kombinezonais XS-XXL dydžių, pirštinėmis, antbačiais, vienkartinėmis kepuraitėmis, akiniais, respiratoriais. Visas šias priemones karščiavimo klinikoms skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, o už jų išdalinimą atsakingi karščiavimo klinikų vadovai.

„Kad atliekos laikomos atviroje dėžėje – nėra košmaras, bet visa kita skamba panašu į tai. Reikėtų įstaigos vadovo pasiklausti, nes skamba kaip konkrečiai įstaigos klausimai. Vakar panašią žinią gavau „Facebook‘e“ ir perdaviau ją spręsti. Perdaviau informaciją savivaldybės sveikatos skyriui – šiuo metu aiškinamės“, – tikino P. Poderskis.

Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis naujienų portalui LRT.lt tvirtino, kad priemonės karščiavimo klinikos medikams išdalintos tinkamos: FFP2 arba FFP3 respiratoriai, akiniai, kombinezonai, antbačiai, vienkartinės pirštinės ir kepuraitės. Chalatų medikai karščiavimo klinikoje esą neturi – jiems išduodami tik kombinezonai. Apie medikų skundus vadovas sako nieko negirdėjęs.

„Nieko nežinau, apšvieskite“, – prašė poliklinikos vadovas. – „Tai gal nuotraukos ne iš tos vietos? Visi karščiavimo klinikoje vilki kombinezonais. Jie turi visas priemones, kurios nurodytos Lietuvos teisės aktuose. Tas priemones teikia savivaldybė. Ką mes gauname iš savivaldybės – tą jiems ir duodame“.

Iš tolesnio pokalbio aiškėja, kad visgi nuotraukos iš tos vietos – persirengimo patalpos iš tiesų šioje karščiavimo klinikoje įrengtos laiptinėje, bet E. Petrulis problemos tame neįžvelgia.

„Karščiavimo kliniką reikėjo įrengti poliklinikoje pagal griežčiausius reikalavimus, kurie taikomi griežčiausios kontrolės infekciniam skyriui. Tai jūs suprantate, kad poliklinikose niekas tokių iš anksto skyrių nebuvo įrengę. Mes įrengėme per tris dienas. Tikrai laikėmės higienos normų ir taikėme patalpas, kurias buvo įmanoma pritaikyti. Pastatyti atskiro infekcinio skyriaus per 3 dienas – nežinau, Kinijoje ligoninę gal pastatė per savaitę – mes tokių galimybių neturėjome. Brangioji, patalpos buvo pritaikytos. Taip, pas mus laiptinė yra laikoma švaria patalpa. Toliau yra persirengimo kambarys, toliau – užkrėsta zona ir visos kitos zonos toliau“, – vardijo E. Petrulis.

Direktorius sutiko pakomentuoti nuotraukas

Peržiūrėjęs darbuotojo darytas nuotraukas direktorius sutiko jas pakomentuoti. E. Petrulis patvirtino, kad nuotraukos darytos jam pavaldžioje karščiavimo klinikoje ir poliklinikoje.

Kalbėdamas apie karščiavimo klinikos patalpas jis atkreipė dėmesį, kad fotografijoje matoma žmogaus ranka, iš kurios sunku spręsti, ką dėvi medikas. Direktoriaus tikinimu, asmuo dėvi kombinezoną. Panašų galima matyti poliklinikos atsiųstoje fotografijoje.

„Rankovė kažkodėl atraitota. Žmogui gal karšta buvo. Matydamas drabužio geriausiu atveju 3 proc. pasakyti, kad jis mažas...“, – stebėjosi E. Petrulis. Ar priemonė peršlampama ar ne – jis komentuoti negalėjo. – „Ką man duoda savivaldybė, tą aš atiduodu klinikai“.

Klinikoje esančios medikų persirengimo patalpos, anot E. Petrulio, įrengtos pagal pajėgumus.

„Poliklinika apie 1986 metus pastatyta. Naudojama avarinė laiptinė, ji neremontuota. Gal šiek tiek ten vaizdas ir yra. Tai yra įėjimo vieta personalui. Tai yra laikoma švaria zona mikrobiologine prasme, ne dėl to, kad ten dulkių nėra. Tai yra švari zona, kurioje nėra viruso. Spintas pastatėme tokias, kokias turėjome. Vienoje iš spintų darbuotojas palieka savo viršutinius drabužius, atsidaro kitą spintą – ten sudėtos apsaugos priemonės. Apsivelka jomis toje pačioje patalpoje ir eina per tas baltas duris su dėžute prie jų. Pro jas darbuotojas įeina į infekuotą zoną apsirengęs visomis apsaugos priemonėmis. Po darbo už tų pačių durų nusirengiama. Ten sudėtos visos dezinfekcinės priemonės, stovi konteineriai su maišais infekuotiems rūbams. Į popierinę dėžę prie spintos metamos vienkartinių priemonių pakuotės. Ką turėjome – tą padėjome, bet čia yra neinfekuotos buitinės atliekos“, – tikino E. Petrulis.

Kitose fotografijose, kuriose matomi mėlyni chalatai, užfiksuota nebe karščiavimo klinikos patalpa, o poliklinikai priklausantis dezinfekcinis kambarys. Įvedus šalyje ekstremalią situaciją poliklinika turėjo nepakankamai priemonių, teko pasukti galvą, kaip išsiversti su turimais ištekliais.

„Jeigu būčiau aiškiaregys, būčiau nusipirkęs kokius 5 tūkst. respiratorių, chalatų, kai jie dar buvo prieinami, niekam klausimų nebūtų kilę. Tuo metu mes turėjome standartines atsargas: keliasdešimt respiratorių, chalatų, o man reikėjo apsaugoti personalą. Rinkoje priemonių nusipirkti nebuvo įmanoma, uždaryti poliklinikos aš neturiu teisės“, – sakė E. Petrulis.

Nuspręsta panaudotus chalatus dezinfekuoti vandenilio peroksido garais. Per naktį dezinfekuoti chalatai vėl buvo duodami gydytojams. Direktorius tikina, kad dezinfekuoti chalatai yra saugūs naudoti. Kodėl šalia nufotografuotos vienkartinės kepuraitės – jis atsakyti negalėjo.

„Bet ir ta kepuraitė pabuvusi toje dezinfekavimo patalpoje, viruso ant jos negali būti“, – sakė E. Petrulis.

Siekdamas išsklaidyti abejones poliklinikos vadovas žadėjo atsiųsti naujienų portalui LRT.lt reportažą, kokias apsaugos priemones penktadienį naudoja klinikos personalas.

LRT.lt primena, kad Lietuvoje yra apie 100 koronavirusu užsikrėtusių medikų, tai sudaro apie 14,6 procento nuo visų susirgusiųjų. Penktadienio ryto duomenimis, Lietuvoje koronavirusas nustatytas 696 asmenims.

Turite istoriją iš savo gydymo įstaigos, kuria norėtumėte pasidalinti? Susisiekite su LRT.lt redakcija el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt.