Lietuvoje

2020.04.02 21:20

Požėla apie apsaugos priemonių rezervą: prasčiausiu scenarijumi pareigūnai dirbti galėtų ilgiau nei savaitę

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.04.02 21:20

Policijos generalinis komisaras ragina per karantiną mažiau gerti alkoholio, nes jis nepadeda įveikti psichologinių problemų, bet iškreipia situacijos suvokimą, kas gali lemti, kad žmogus priims netinkamą sprendimą. Policija taip pat prognozuoja, kad jeigu nebus tinkamai saugomasi, daugės nusikaltimų elektroninėje erdvėje, taip pat – sukčių.

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Rita Miliūtė kalbėjosi su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla.

Dienos tema. Renatas Požėla apie policininkų saugumą COVID-19 akivaizdoje: disponuojame 9 rūšių apsaugos priemonėmis

- Klaipėdoje koronavirusas nustatytas dviem policininkams. Turite keletą scenarijų, kaip reikėtų dirbti, atvejų nustačius daugiau? Ar yra sudaryti pamainų grafikai, kad žmonės keistųsi ne kaip įpratę, bet konsultuojantis su epidemiologais?

R. Požėla: Esame sudarę 3 scenarijus, kaip dirbtume, jeigu iškristų didelė dalis mūsų pareigūnų ir kitų tarnautojų. Pirmas scenarijus – kaip veikiame dabar įprastomis sąlygomis. Kitas scenarijus – 30–50 proc. darbuotojų netenkame ir trečias scenarijus – 50 proc. ir daugiau netenkame darbuotojų. Tačiau visais atvejais planuojame savo veiklą taip, kad pagrindinės policijos funkcijos būtų vykdomos.

- Daugelyje įstaigų ir organizacijų, kurių darbas yra neginčijamai, neišvengiamai reikalingas bet kokiomis aplinkybėmis, patariama dirbti ne pamainomis, o keistis kas 2 savaites. Jau reaguojate į tą situaciją ar tiesiog keičiate žmones kasdien?

R. Požėla: Mūsų darbuotojai, kurie dirbo reagavime (jų yra apie 3 000), iš tikrųjų dirba taip, kaip reikalauja situacija, dirbdami viršvalandžius. Tiesa, už tuos viršvalandžius turime, tiksliau, randame galimybę apmokėti. Mes galbūt skiriamės šiek tiek nuo kitų darbuotojų tuo, kad ne dirbame, o tarnaujame – tai čia turbūt esminis dalykas.

- Bet vis tiek turbūt sutriktumėte, kaip ir kitus darbus dirbantys žmonės. Prieš porą dienų policininkai iškviesti pas girtą jurbarkiškį buvo bandyti apspjaudyti ir grasinta, kad taip užkrės koronavirusu. Išsiblaivęs to jau pasigailėjo – viskas baigėsi tuo, kad pusę metų jo laisvė bus apribota. Ar policija jaučia apsaugos priemonių trūkumą, kaip kad jaučia medikai, ar turite pasirūpinę užtektinai?

R. Požėla: Baimes, be abejo, jaučiame, tai natūralu. Tačiau šiandien artimiausioje perspektyvoje esame tikrai pasirūpinę, iš esmės disponuojame 9 rūšių apsaugos priemonėmis. Jeigu taip nutiktų, kad, neduok Dieve, nutrūktų visas tiekimas, tai iš esmės iš savo sukauptų rezervų savaitę, galbūt daugiau negu savaitę, galėtume toliau vykdyti savo funkcijas. Bet, kaip minėjau, nuolat rūpinamės rytdiena, yra ieškoma rinkų, įmonių, verslo partnerių, sudaromi kontraktai ir tokiu būdu papildome savo rezervą.

- Kiek policininkų šiuo metu yra karantine patys užsikrėtę arba saugosi įtariant, kad gali būti užsikrėtę?

R. Požėla: Tikrai žinome, kad yra susirgę 2 pareigūnai ir viena valstybės tarnautoja, dirbanti policijos sistemoje. Asmenų, kurie grįžę iš užsienio, sakykime, iš komandiruočių įvairiais laikotarpiais ar kurie jaučia kažkokius simptomus, ar kontaktavę su infekuotais asmenimis, taip, tikrai tokių yra. Jie yra saviizoliacijoje, jos sąlygas arba jie patys pasirenka, arba mes pasiūlome. Tai tikrai tokių yra, tačiau skaičiaus turbūt nepasakysiu tiksliai.

- Kalbama apie dešimtadalį ar kur kas mažesnę dalį policininkų?

R. Požėla: Bet kokiu atveju tie asmenys, kurie dabar šiomis dienomis dėl objektyvių priežasčių negali išeiti į tarnybą, nesudaro tos didelės problemos, dėl kurios reiktų peržiūrėti veikimo scenarijus. Yra, sakykim, gana nedidelis skaičius žmonių, kurių neišėjimas į darbą šiandieną neatsiliepia mūsų funkcijų vykdymui ir jų apimtims.

- Per karantiną mažėja vagysčių viešose vietose, nes jose mažiau žmonių, tačiau prognozuojate plėšimus atokesnėse vietose arba tokiose vietose, kaip uždarytos parduotuvės arba kaimo sodybos. Kaip patartumėte saugotis nuošalesnėms maisto prekių parduotuvėms, kurios dirba ir per karantiną?

R. Požėla: Prognozuojame didėjančias grėsmes, šiandien buvo pristatytas ir tam tikras priemonių planas Vyriausybės COVID-19 komitetui. Kalbant apie pagyvenusių žmonių ar vienkiemių apsaugą, tai jau dabar juos lankome, paliekame kontaktus, dirbame su seniūnu ir seniūnijos darbuotojais. Tiesiog rodydami šiems žmonėms dėmesį, teikdami jiems įvairius patarimus dėl savisaugos, apsisaugojimo. Kalbant apie kaimo parduotuves ar atokias parduotuves, tai vėlgi susisiekėme ir susisieksime su parduotuvių vadovais, savininkais. Kalbėsime apie individualias apsaugos priemones ir jų padidinimą, kontaktų turėjimą, kad būtina nedelsiant informuoti policiją apie tam tikras grėsmes, jeigu pajuntama, apie įtartinus asmenis. Patruliuodami pareigūnai privalo sustoti, aplankyti, užeiti į vidų, tiesiog paklausti pardavėjų, kaip vertina situaciją. Tai tiesiog gyvas bendravimas ir manau, kad tos priemonės didins apskritai kaimo teritorijų saugumą ir gyvenančių asmenų saugumą.

- Vieną kitą patarimą žmonėms galite duoti tiesiog dabar mūsų eteryje. Kaip, pavyzdžiui, patartumėte žmonėms saugoti savo turtą, tartis su kaimynais, kažkaip kitaip bendradarbiauti, ar yra būdų pasirūpinti?

R. Požėla: Kaip niekada dabar turbūt įgauna prasmę saugios kaimynystės idėjos. Kalbant galbūt apie jaunesnius žmones, tai socialinių grupių kūrimas, bendravimas, keitimasis informacija elektroninėje erdvėje, kas jau įprasta: daugiabučiuose bendrauja kaimynai ar nuosavų namų rajonai. Jeigu patys nesisaugosime, tai turbūt nėra tokio universalaus vaisto, kuris mus apsaugos. Tai elementarūs apsaugos būdai: reikia neužmiršti rakto, išeinant įsitikinti, kad langai, balkonai, durys tinkamai užrakinti. Jeigu yra vaizdo stebėjimo kameros, tai reikia pasirūpinti, kad jos veiktų. Aišku, geri santykiai su kaimynais: aš pasaugau kaimyną ir mane kaimynas turi pasaugoti.

- Vartotojų teisių apsaugos tarnyba perduoda jums duomenis apie sukčius, kurie pardavinėja dar nesukurtus vaistus nuo koronaviruso arba siūlo apsaugos priemones. Kaip nepakliūti žmonėms į tokius spąstus, ką pirkėjai turėtų patikrinti, jeigu randa internete reikalingą prekę ir jau nori pervesti pinigus?

R. Požėla: Policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tikrai stebi elektroninę erdvę. Žmonėms patarimas – neužkibti ant kabliuko ir jei kažkas neaišku, kyla įtarimų, tai pasikonsultuokit, galbūt paskambinkite tai pačiai policijai. Tikrai neskubėkime pervesti pinigų nepažįstamiems žmonėms, verslo subjektams. Gyvename pasaulyje, kuriame yra labai plačios komunikavimo galimybės, todėl vienas kitas skambutis tai pačiai policijai ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, manau, padės apsaugoti jūsų lėšas ir gerą nuotaiką.

- Vienas iš požymių turbūt yra, jeigu nėra nurodyti kontaktai, negalima patikrinti, ar įregistruota elektroninėje erdvėje esanti parduotuvė ir panašiai. Smurtas artimoje aplinkoje yra dar viena problema, dėl kurios perspėjote žmones, ką daryti, kad jo būtų mažiau?

R. Požėla: Kalbant apie policijos pajėgumus bei galimybes greitai sureaguoti į smurto atvejus, tai tikrai yra padidėjusios. Tikrai policijos ekipažai dirba Lietuvos miestuose ir miesteliuose daugiau negu įprastai, tai iš esmės dar greičiau negu įprasta atvykstame į galimo smurto vietą. Tačiau nereikėtų laukti gyvenant artimoje aplinkoje, kol įvyks smurto protrūkis. Jeigu matosi, kad kyla grėsmė konkretaus žmogaus sveikatai ir gyvybei, tai palikti šitą artimą aplinką ir iš karto mus informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112. Mes atvyksime, imsimės priemonių.

- Šiuo metu gaunate daug pranešimų apie karantino pažeidimus, tai yra nuo 200 ir daugiau. Ar daug skiriate baudų už karantino režimo pažeidimą?

R. Požėla: Konkrečiai už karantino režimo pažeidimus baudų negalime skirti dėl vienos priežasties – tų protokolų policija vis dar negali surašyti. Mes labai viltingai laukiame prezidento parašo ant atitinkamų Seimo priimtų dokumentų, kad turėtume įrankius ir galimybes rašyti protokolus už tokius pažeidimus. Dabar kiekvienu atveju mes atiduodame informaciją Visuomenės nacionaliniam sveikatos centrui, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo. Savo ruožtu policija rašo protokolus, tikrai tokių yra, už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jeigu situacija tokia, kad asmuo nepaklūsta reikalavimams. Tai čia viena dalis, kita dalis – ikiteisminiai tyrimai, pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 277 straipsnį. Tokių atvejų tikrai yra ir policija šioje vietoje yra ikiteisminio tyrimo pradėjimo iniciatorius. Tai irgi viena iš priemonių, kuria kovojame su piktybiniais pažeidėjais, asmenimis, įtariamais padarius nusikalstamą veiką, nes hospitalizuotas asmuo, kuriam jau yra diagnozė ir jis nevykdo reikalavimų, tai jau yra Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas.