Lietuvoje

2020.04.03 13:23

Įtampa įkalinimo įstaigų pareigūnų gretose: jei bus fiksuojami koronaviruso atvejai, nuteistieji gali bėgti

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.04.03 13:23

Koronaviruso grėsmė neaplenkė ir įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Nors infekcijos atvejų kalinių gretose nėra fiksuota, įkalinimo įstaigų pareigūnai baiminasi, kad dėl apsaugos priemonių trūkumo, jų manymu, nepakankamo veiklos apribojimo kalėjimuose, koronavirusas gali išplisti. Kaip LRT.lt pasakojo Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (ITĮPS) vadovas Kęstutis Pauliukas, kyla grėsmė, kad nuteistieji, jei jų gretose bus užsikrėtusiųjų koronavirusu, gali mėginti bėgti iš įkalinimo įstaigų.

ITĮPS pirmininkas K. Pauliukas tikina, kad šiuo metu vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria įkalinimo įstaigose dirbantys pareigūnai – apsaugos priemonių trūkumas.

„Sunkesnė situacija yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur pareigūnai neturi kaukių. Girdime, kad jiems apsaugos priemones veža iš Panevėžio pataisos namų, bet pareigūnai linkę gauti tai, kas yra pagaminta gamintojų iš išorės, o ne tai ką siūlo, tai yra nuteistųjų gamintas kaukes. Turiu omeny, kad tos siūlomos kaukės turi būti skirtos nuteistiesiems, o ne pareigūnams.

Sudėtinga situacija taip pat yra Kybartuose, Marijampolėje, nes ir ten trūksta kaukių. Respiratorių trūksta visose įkalinimo įstaigose. Pravieniškėse respiratorių yra, bet jie yra saugojami, tiekiami etapais, laukiant, kada bus kritinė padėtis“, – LRT.lt pasakojo K. Pauliukas.

Anot jo, pareigūnai prevenciškai nėra tikrinami dėl koronaviruso užsikrėtimo. K. Pauliuko teigimu, įkalinimo įstaigose pareigūnai yra tikrinami tik termometrais, siekiant nustatyti, ar jie nekarščiuoja.

„Bet turi būti tinkami, profesionalūs termometrai naudojami. Tokie, kokius, pavyzdžiui, pasitelkia oro uostuose. Mes tokių prietaisų neturime“, – pabrėžė pašnekovas.

Klausimų virtinė vadovybei – nuo konvojavimo stabdymo iki nuteistųjų saugojimo

Pasak ITĮPS vadovo K. Pauliuko, įkalinimo įstaigų pareigūnų bendruomenė labiausiai šiuo metu bijo vieno – koronaviruso protrūkio.

„Situacija yra įtempta, nes kiekviena įkalinimo įstaiga bijo vieno dalyko – kad neatsirastų koronaviruso atvejis. Tai būtų pats baisiausias dalykas, nes tai yra uždara zona, o aprūpinimas apsaugos priemonėmis yra labai skurdus“, – akcentavo pareigūnų atstovas.

„Jeigu užsikrėstų nors vienas pareigūnas, tai galimai užsikrėstų visa pamaina. Reikėtų juk keisti visą pamainą – apie 20 pareigūnų. Tai kas dirbtų? Tokius dalykus reikia apgalvoti“, – aiškino K. Pauliukas.

Pašnekovas neslėpė nuostabos, kad, jo teigimu, Kalėjimų departamento (KD) vadovybė iki šiol nėra išsprendusi kai kurių klausimų, susijusių su koronaviruso prevencija.

„Jeigu būtų užfiksuotas koronaviruso atvejis, kur nuteistasis turėtų būti vežamas? Galiu drąsiai pasakyti, kad nėra tam pritaikytų vietų. Net Pravieniškių ligoninėje nėra koronavirusu užsikrėtusiam asmeniui pritaikytos patalpos“, – komentavo K. Pauliukas.

„Kitas klausimas – jei koronavirusu susirgęs nuteistasis būtų išvežtas į kokią ligoninę, kas jį saugos? Jūs žinote, kad jokia ligoninė, klinikos neleis asmeniškai saugoti nuteistojo tokiu atveju. Turi būti atsakymai į šiuos klausimus“, – pridūrė ITĮPS pirmininkas.

Anot jo, abejonių kelia ir tai, kad, K. Pauliuko teigimu, įkalinimo įstaigose nėra sustabdytas kalinių darbas, o prekių atvežimas į įkalinimo įstaigas vyksta įprasta tvarka, nepaisant koronaviruso grėsmės.

Pašnekovas taip pat stebėjosi ir tuo, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, nepaisant to, kad šalyje dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas, reikia ir toliau konvojuoti nuteistuosius.

„Jei yra karantinas, žmonės į teismus, iš teismų, kitur neturėtų būti pervežami. Juk šitie pareigūnai yra pavojuje, jei nuteistieji yra galimai užsikrėtę koronavirusu“, – dėstė ITĮPS vadovas.

K. Pauliukas tikino, kad patys įkalinimo įstaigos pareigūnai yra sunerimę ir dėl pačių nuteistųjų galimos reakcijos į koronaviruso infekciją. Pareigūnų atstovas pabrėžė, kad šiuo metu kyla reali grėsmė, kad kaliniai, jei jų gretose ims plisti infekcija, gali mėginti bėgti.

„Pas mus įkalinimo įstaigose tvoros yra žemos. Nuteistieji patys kalba, kad, jei bus užsikrėtimo koronavirusu atvejų, gali būti bandymų pabėgti. Panaudoti šaunamojo ginklo mes, pareigūnai, negalime. [...] Jeigu dabar yra tokia situacija, tai turi būti skubiai peržiūrėtas įstatymas, numatant, kad esant tokiam įvykiui (mėginimui pabėgti – LRT.lt), leidžiama šauti be įspėjimo. Nuteistieji turi tai žinoti. Jeigu nuteistieji, užsikrėtę koronavirusu, pradės bėgti, tai juk dar labiau išplis ši liga“, – komentavo K. Pauliukas.

Fiksuotas vienas koronaviruso atvejis, 9 asmenys – stebimi

KD direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas LRT.lt teigė, kad šiuo metu, kaip pranešta anksčiau, įkalinimo įstaigose fiksuotas vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis – infekcija užsikrėtė įkalinimo įstaigos darbuotojas po kelionės į užsienį. Anot G. Šarausko, darbuotojas yra saviizoliacijoje Kaune, gydomas namuose, sveikatos būklė – patenkinama, stabili. Šis darbuotojas, anot KD, į darbą nebuvo atvykęs, su kolegomis kontaktų neturėjo.

D. Šarausko teigimu, šiuo metu koronaviruso atvejų nuteistųjų gretose neužfiksuota. Tiesa, anot jo, keliose laisvės atėmimo įstaigose yra stebimi 9 asmenys, atvykę iš užsienio valstybių.

„Asmenys yra izoliuoti, kaip yra numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktuose reikalavimuose ir rekomendacijose. Jų sveikatos būklę nuolat stebi sveikatos priežiūros specialistai“, – teigė D. Šarauskas LRT.lt atsiųstame atsakyme.

Pasak jo, pareigūnų, darbuotojų, buvusių užsienyje ar galimai turėjusių kontaktą su asmenimis, atvykusiais iš užsienio valstybių ar asmenimis, kuriems, galimai, įtariama COVID-19 infekcija, pataisos įstaigose (darbo vietose) nėra, jie – saviizoliacijoje arba stebimi.

KD: perkamos papildomos apsaugos priemonės, kaukes siuvamos ir pačių įkalintųjų

KD direktoriaus pavaduotojas G. Šarauskas LRT.lt teigė, kad įkalinimo įstaigų pareigūnai, darbuotojai yra aprūpinami individualiomis apsaugos priemonėmis: medicininės kaukės, respiratoriai, vienkartiniai kombinezonai, galvos apdangalai, vienkartiniai antbačiai, vienkartinės pirštinės, dezinfekcinės priemonės. Anot jo, siekiant įsigyti daugiau apsaugos priemonių, vykdomi pirkimai, KD ieško užsienio tiekėjų.

„Rinkoje esant ribotai prekių pasiūlai, Kalėjimų departamentas ieško tiesioginių tiekėjų iš užsienio“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme teigė G. Šarauskas.

Jis pripažino, kad siekiant apsaugos priemonėmis aprūpinti kuo daugiau nuteistųjų ir įkalinimo įstaigų darbuotojų, valstybės įmonės „Mūsų amatai“, kurioje dirba nuteistieji, siuvamos apsauginės kaukės.

Ketvirtadienį pranešta, kad KD įsigijo daugiau nei 10 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio, daugiau nei 60 tūkst. vienkartinių kaukių, daugiau nei 15 tūkst. respiratorių. „Mūsų amatai“ užsakymu, 40 tūkst. apsauginių kaukių skirtos įkalinimo įstaigų darbuotojams ir nuteistiesiems.

„Įsigyta beveik 700 veido skydų, virš 2 tūkst. vienkartinių kombinezonų, daugiau nei 100 tūkst. antbačių, virš 200 tūkst. vienkartinių pirštinių. Reaguojant į poreikius, perkama apsauginių priemonių, kuriomis bus aprūpintos visos pataisos įstaigos už daugiau nei 176 tūkst. eurų“, – praneša KD.

Departamentas skelbia, kad įkalinimo įstaigos yra papildomai dezinfekuojamos, vėdinamos patalpos

KD direktoriaus pavaduotojo D. Šarausko teigimu, įkalinimo įstaigų darbuotojų sveikatos stebėsena vykdoma nuolat: matuojama atvykstančių į įstaigą temperatūra, visi darbuotojai supažindinti su SAM rekomendacijomis kaip elgtis pajutus sveikatos pokyčius. D. Šarauskas pažymėjo, kad KD Ekstremalių situacijų operacijų centras nuolat renka įstaigų teikiamą informaciją apie prevencines priemones ir esamą situaciją, susijusią su koronaviruso prevencija.

Jis neigė ITĮPS vadovo K. Pauliuko nuogąstavimus, kad įkalinimo įstaigose nėra įrengtų izoliuotų patalpų užsikrėtusiems koronavirusu.

„Nuteistieji, kaip ir kiti ligoniai būtų gydomi tose ligoninėse, kuriose numatyta gydyti koronaviruso infekcija sergančius pacientus. Lengva forma susirgusius nuteistuosius bus sudaryta galimybė gydyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės izoliuotame korpuse“, – tikino D. Šarauskas.

LRT.lt primena, kad teisingumo ministras Elvinas Jankevičius praėjusią savaitę minėjo – jei įkalinimo įstaigose kiltų didelis koronaviruso protrūkis, ministerija galėtų priimti sprendimą vėl atidaryti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Dalis darbų nėra nutraukti, tačiau nuteistųjų gyvenimas kardinaliai pakeistas

KD direktoriaus pavaduotojas D. Šarauskas tikino, kad dalies nuteistųjų, kurie įdarbinti darbas įkalinimo įstaigose nėra nutrauktas, tačiau, anot jo, imamasi papildomų apsaugos priemonių.

„Dalis nuteistųjų dirba įstaigų viduje veikiančios valstybės įmonės „Mūsų amatai“ filialuose, laikantis rekomendacijų dėl ligos profilaktikos. Įstaigose yra apribotos tam tikros veiklos, pavyzdžiui, nuteistieji nedirba skalbyklose. Tie, kurie jaučia peršalimo simptomus, pagal supaprastintą atleidimo nuo darbo tvarką, pranešę apie negalavimus, nuo darbo atleidžiami“, – teigė D. Šarauskas LRT.lt atsiųstame atsakyme.

Jo teigimu, nuteistųjų konvojavimas karantino metu nėra nutrauktas, tačiau maksimaliai apribotas, mat teismo posėdžiuose nuteistieji dalyvauja nuotoliniu būdu. Pasak D. Šarausko, taip pat sustabdyta lygtinio paleidimo komisijų veikla. Anot jo, tada, kai nuteistąjį konvojuoti būtina, pasitelkiamos papildomos apsaugos priemonės.

„Kiekvieno nuteistojo konvojavimo metu tikrinama jo sveikatos būklė (ir išvežant, ir parvežant), suteikiamos individualios apsaugos priemonės. Dezinfekuojamos įstaigos transporto priemonės, ypatingas dėmesys yra skiriamas konvojavimui skirtoms transporto priemonėms“, – komentavo D. Šarauskas.

KD direktoriaus pavaduotojas nurodė, kad Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus karantiną, įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, įstaigų darbuotojų rutina smarkiai pasikeitė. Įkalinimo įstaigos darbuotojai, nuteistieji nuolat informuojami apie būtinybę laikytis asmens higienos, nuo vasario 28 d. draudžiamas asmenų lankymasis (išskyrus susitikimus su gynėjais), nevyksta masiniai renginiai, maksimaliai apribotas nuteistųjų, kurie gyvena įstaigos viduje ir turi teisę išvykti be palydos ir be sargybos, judėjimas už įstaigos ribų, sustabdytos asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, trumpalaikės išvykos į namus, nevyksta ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, be neatidėliotinos būtinybės, neorganizuojamas nuteistųjų ir suimtųjų perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą.

Pasak D. Šarausko, nuteistieji, per pastarąsias savaites konvojuoti iš užsienio valstybių ir kurie bus perduoti į Lietuvą valstybės lygio ekstremalios situacijos metu, laikomi izoliuoti nuo kitų asmenų mažiausiai 14 dienų. Nuteistieji ir suimtieji, naujai atvykę į įstaigas, valstybės lygio ekstremalios situacijos metu taip pat laikomi izoliuoti nuo kitų asmenų mažiausiai 14 dienų.

Kaip nurodė KD direktoriaus pavaduotojas, dalis įkalinimo įtaigų darbuotojų, kurie nevykdo tiesioginio darbo su nuteistaisiais, dirba nuotoliniu būdu.

Panaudoti ginklą be įspėjimo galima išskirtiniais atvejais

KD direktoriaus pavaduotojas D. Šarauskas, reaguodamas į ITĮPS pirmininko K. Pauliuko nuogąstavimus dėl pareigūnų galimybės panaudoti šaunamąjį ginklą nuteistųjų bėgimo į įkalinimo įstaigos atvejais, nurodė, kad Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme yra numatyti atvejai, kai šaunamasis ginklas gali būti panaudotas be perspėjimo.

Minėto įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad pataisos pareigūnai šaunamąjį ginklą gali panaudoti, gindamiesi ar gindami kitus asmenis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, sulaikydami nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Ginklas gali būti panaudotas ir ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu.

Įstatyme taip pat numatyta, kad ketindami naudoti šaunamąjį ginklą pataisos pareigūnai privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdami asmenims galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pataisos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05