Lietuvoje

2020.04.02 11:18

Greitojo testo fiasko: koronavirusu užsikrėtusiam vilniečiui greitasis testas parodė ne tai, ko tikėjosi

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.02 11:18

Sekmadienį Lietuvą pasiekė pirmoji greitųjų testų koronavirusui nustatyti siunta: įsigyta 2,5 tūkst. testų, dar pusė milijono užsakyta. Namuose testą išbandęs infekuotas vilnietis nustėro – testas neigiamas, nors molekulinis PGR tyrimas laboratorijoje prieš 11 dienų rodė kitaip. Medikai nenustebo – kitaip ir negalėjo būti, nes greitieji testai ne tam skirti. 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sekmadienį paskelbė, kad Lietuva įsigijo apie 2,5 tūkst. greitųjų testų, kuriais tikrins į šalį atvykstančius tautiečius. Dar pusė milijono testų – pakeliui į Lietuvą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas teigia, kad plėsti asmenų testavimo apimtis būtina, nes šalyje gali būti per 3 tūkst. virusu infekuotų asmenų, nors oficialiais duomenimis jų yra 649. Greitieji testai, anot jo, gali būti alternatyva, leidžianti greitai nustatyti, ar asmuo nėra susidūręs su infekcija.

Tiesa, greitieji testai nerodo, ar asmuo yra infekuotas šiuo metu ir ar gali užkrėsti kitus asmenis. Šį rezultatą gali parodyti molekuliniai PGR testai, kurie atliekami šalies laboratorijose ir kurių atlikimo apimtys yra ribotos.

„Serologiniai metodai yra tie vadinami greitieji metodai, kur nereikia laboratorinės įrangos – čia jų privalumas ir tyrimui imamas iš piršto kraujo lašas. Jie vėl gali būti skirstomi į dvi grupes. Vieni, kuriuos gali atlikti sveikatos priežiūros darbuotojai, o kiti – savitikros testai, kur pats žmogus gali sau greitai nusistatyti, kaip gliukozės, nėštumo testas, kaip ŽIV testas.

Bet labai svarbu, kad suprastų kiekvienas žmogus kiekvieno testo privalumus, trūkumus ir ribas, ką jis gali pasakyti. PGR metodas gali pasakyti, ar žmogus šiuo metu turi virusą, ar ne, bet jis negali pasakyti, ar formuojasi žmogaus imunitetas ar ne. O tie imunologiniai metodai arba serologiniai gali pasakyti priešingai – kad žmogus apskritai buvo susidūręs, bet nepasako, ar šiuo metu jis užkrečiamas yra ar ne. Jis gali pasakyti, ar susiformavo imunitetas ar ne“, – teigė S. Čaplinskas.

Dalis Europos greituosius testus išmetė

Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, kurią sudaro 11 praktikuojančių medikų bei mokslininkų iš Lietuvos Santaros klinikų, Kauno klinikų, Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Oksfordo universiteto ligoninių bei Olandijos Radboud universiteto medicinos centro, kovo 22 dieną paskelbė, kad greitasis IgM/IgG antikūnų nustatymo testas yra nenaudotinas ūminei COVID-19 infekcijai nustatyti, taip pat siekiant nustatyti buvusį užsikrėtimą šiuo koronavirusu ar susiformavusį efektyvų imunitetą šiam virusui.

Grupės koordinatorius Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad testas netinkamas COVID-19 diagnostikai.

„Ispanijos, Čekijos ir vakar Slovakijos vyriausybės, įsigijusios analogiškų testų ir pradėjusios juos validuoti, pamatę, kad šie testai neveikia, juos tiesiog išmetė arba grąžino tiekėjams. Šie greitieji IgM/IgG testai teoriškai aptinka jau susidariusius žmogaus antikūnius prieš SARS-CoV-2 virusą, kurių susidarymui reikia bent 10 dienų nuo užsikrėtimo ir bent 5 dienų nuo simptomų pradžios, SARS-CoV-2 IgG antkūniams – 14 dienų po simptomų pradžios. Visą tą laiką užsikrėtęs žmogus platins virusą ir užkrėtinės kitus, bet turės neigiamą testą. Norime pabrėžti, kad greitieji IgM/IgG testai neturi rolės COVID-19 diagnostikai ir nėra validuoti persirgimui patvirtinti, todėl jų nerekomenduojame“, – sakė T. Beinortas.

Testas parodė klaidingą rezultatą

Gydytojo teiginį patvirtina renginių vedėjo Manto Kazlausko eksperimentas. Po to, kai vyras sužinojo turėjęs tiesioginį kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiais asmenimis, jis užsirašė tyrimui į vieną iš mobilių Vilniaus stotelių. Atlikus jo tyrimą PGR metodu laboratorijoje paaiškėjo, kad M. Kazlauskas yra užsikrėtęs koronavirusu, nors ryškių koronaviruso simptomų nejuto: tebuvo iki 37,3 laipsnių pakilusi kūno temperatūra, šiek tiek užgulta nosis.

Praėjus 11 dienų nuo pirmųjų simptomų vyras gavo dovanų iš pažįstamų verslininkų išbandyti greitąjį testą. Šiam testui naudojamas asmens kraujas iš piršto, šalia duotas reagentas, kurį reikia sulašinti kartu su krauju. M. Kazlausko testo rezultatas buvo neigiamas. Pasirodė tik kontrolinė juostelė. Vyras iš pradžių apsidžiaugė pamanęs, kad jau pasveiko, tačiau pasikalbėjus su šeimos gydytoju kilo abejonių.

Mat testas turėtų parodyti, kad yra susiformavęs jo imuninis atsakas į koronavirusą, tačiau testas rodo, kad jis niekada nebuvo užsikrėtęs koronavirusu, todėl jam ir atsako neturi, nors laboratorijoje patikimu polimerazės grandininės reakcijos testu koronaviruso infekcija jam buvo patviritinta.

„Atlikęs greitąjį testą konsultavausi su savo šeimos gydytoju. Jis nusistebėjo, sako, lyg tai turėtų imunitetą rodyti“, – pasakojo M. Kazlauskas.

Vyras nusprendė toliau likti saviizoliacijoje ir bandyti užsirašyti į mobilų punktą pakartotiniam PGR tyrimui. M. Kazlauskas būtų laikomas pasveikusiu, kai per 24 valandas PGR testas du kartus bus neigiamas.

Tiesa, A. Veryga trečiadienį spaudos konferencijoje dar kartą pabrėžė, kad šiuo metu užsikrėtusių asmenų pakartotiniam tyrimui Lietuva resursų neturi. Laboratorijose nespėjami tikrinti koronaviruso simptomus jaučiančių asmenų mėginiai. Pavyzdžiui, per antradienį Lietuvoje buvo maždaug 2300 neištirtų testų dėl koronaviruso, trečiadienį šis skaičius sumažintas iki maždaug 1800. Mėginius pridavę asmenys po kelias dienas laukia rezultatų.

Kokių ekspertų išvadų laukia sveikatos apsaugos ministras?

Įrodymais pagrįstos medicinos grupė atkreipia dėmesį, kad greitieji testai nerodo infekcijos imuninio atsako neformuojantiems asmenims – sergantiems AIDS ar onkologiniams ligoniams, kuriems taikomas gydymas. Dar daugiau, greitasis testas neaptinka užkrato pačiu pavojingiausiu metu, kai asmuo yra labiausiai užkrečiamas.

„SARS-CoV-2 yra ūminė virusinė liga, kurios platinimas aktyviausias apie 2-5 infekcijos dieną, kuomet viršutinių kvėpavimo takų išskyros aptinkamas didžiausias viruso kiekis. Tuo metu nebūna susiformavusio jokio imuninio atsako ir IgM/IgG antikūnai dar nepradėti gaminti.

<...> Jei testas yra teigiamas, pacientas gali būti susirgęs ar persirgęs ne tik COVID-19, bet ir kitais virusais, t.y., šiam testui būdingas kryžminis reaktyvumas. <...> Testo nerekomenduojame atlikti žmonėms, kurie neformuoja imuninio atsako“, – rašoma grupės parengtose rekomendacijose ir kartu nurodoma, kad šių testų rekomendacijose nenurodo ir pati Pasaulio Sveikatos Organizacija.

Nors gaires ekspertai paviešino kovo 22 dieną, trečiadienį sveikatos apsaugos ministras teigė vis dar laukiantis medikų ekspertų grupės įžvalgų apie greitųjų testų naudojimą. Tai reikštų, kad pusė milijono greitųjų testų buvo įsigyta neturint ekspertų išvadų, kad jie gali būti naudojami. Visgi pats sveikatos apsaugos ministras greitųjų testų naudą mato.

„Testai nėra tinkami paties susirgimo (koronavirusu – LRT.lt) ūmiai būklei vertinti. [...] Tai yra labiau persirgimui užfiksuoti tinkamas įrankis, bet tai taip pat turi prasmę. Vertinant persirgusių asmenų procentą, jų pasiskirstymą tam tikrose vietose, galima priimti sprendimus dėl karantino priemonių naudojimo, dėl jų didinimo arba mažinimo, galime daryti epidemiologines įžvalgas apie vadinamąją antrąją bangą“, – trečiadienio spaudos konferencijoje tikino A. Veryga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.