Lietuvoje

2020.04.02 17:14

Savadarbės kaukės ir dvi poros pirštinių – daugiau nieko: taip šiandien dirba socialiniai darbuotojai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.04.02 17:14

Kovai su koronavirusu – savos gamybos kaukės ir dvi poros pirštinių. Tokiomis priemonėmis apsirūpinę socialiniai darbuotojai ir toliau dirba savo darbą bei lanko pagalbos prašančius žmones. Socialiniai darbuotojai baiminasi dėl savo saugumo, tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija viliasi, kad situacija turėtų gerėti.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė išskiria, kad socialiniams darbuotojams labiausiai trūksta apsaugos priemonių – geriausiu atveju jie turi dezinfekcinio skysčio ir vienkartinių pirštinių. Kadangi kaukių ar respiratorių nėra, jas socialiniai darbuotojai siuvasi patys.

Panaši situacija vyrauja visoje Lietuvoje, apgailestauja J. Tamašauskienė. Tiesa, priduria ji, Vilniuje socialiniai darbuotojai aprūpinti kiek geriau, įvairias apsaugos priemones centralizuotai skiria savivaldybė.

Pasisiūtos kaukės ir dvi poros pirštinių

Vis dėlto įsigyti apsauginių priemonių – sudėtinga. Anot asociacijos vadovės, organizacijos pasirengusios pirkti priemones, tačiau, sako ji, socialinių paslaugų įstaigos netraktuojamos kaip prioritetinės, todėl neretai atsisakoma suteikti priemones, o kartais netgi grąžinami pervesti pinigai.

Labai didelė grandis – paslaugos bendruomenėje, tvirtina J. Tamašauskienė. Ir toliau teikiamos socialinės dienos globos paslaugos namuose, žmonėms pristatomas maistas, o šiems darbuotojams ypač trūksta apsaugos priemonių, pasakoja asociacijos vadovė. Anot jos, labai prasta situacija socialinės globos įstaigose, kur teikiama pagalba senyvo amžiaus žmonėms.

„Turi tik savo pasisiūtas kaukes ir dvi poras pirštinių – daugiau nieko neturi. Apie apsauginius chalatus ar antbačius socialinių paslaugų sektoriuje kol kas dar nekalbama“, – apgailestauja J. Tamašauskienė.

Regionuose dirbantys socialiniai darbuotojai su baime laukia ir Maisto banko akcijos. Nerimą kelia apsaugos priemonių trūkumas, dideli žmonių srautai.

„Kol kas tai yra tik jų pačių klausimas, kaip save apsaugoti“, – konstatuoja J. Tamašauskienė.

Senjorai karantino nesilaiko

Asociacijos vadovė išskiria kelias didžiausias problemas. Pasak jos, šiuo metu daug sunkumų kelia socialinės globos namuose paslauga, kurios metu žmogus nuprausiamas, jam padaroma valgyti ir panašiai. Tokios paslaugos teikimas užtrunka ne mažiau keturių valandų. Dėl koronaviruso grėsmės slaugos ligoninės kurį laiką nebepriima žmonių, jie lieka namuose, todėl socialinių darbuotojų krūvis žymiai išaugo.

Sunkumų kelia ir rūpestis vyresniais žmonėmis.

„Lankomosios priežiūros darbuotojams didžiausias iššūkis yra senyvo amžiaus žmonių karantino nesilaikymas. Tai labai sudėtinga kontrolė, nes senyvo amžiaus žmonės ir nesuvokia, ir nesilaiko karantino – tikrai net piktybiškai nesilaiko.

Tai yra problema. Socialiniai darbuotojai tą problemą kelia, nes senjorai ir vaikšto, ir važinėja, ir nedėvi kaukių, o priprašyti, kad liktų namuose, yra labai sunku“, – pasakoja J. Tamašauskienė.

Karantino laikotarpiu sudėtinga dirbti su šeimomis, esančiomis socialinės rizikos grupėje. Yra tokių šeimų, kuriomis tikrai reikia rūpintis, tačiau jos jau pradėjo manipuliuoti karantinu, sako asociacijos vadovė. Sukontroliuoti tokias šeimas ir su jomis dirbti pasidarė daug sunkiau, o pasiekti tam tikrų tikslų karantino sąlygomis – beveik neįmanoma, kalba J. Tamašauskienė. Vis dėlto, sako ji, socialiniai darbuotojai ir toliau lankosi šiose šeimose.

Sieks socialinių darbuotojų testavimo

J. Tamašauskienė teigia, kad Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija kreipėsi į Vyriausybę bei ministerijas, prašydama, kad tie socialiniai darbuotojai, kurie teikia socialinę globą namuose, turėtų būti įrašyti į nuo koronaviruso testuojamų asmenų sąrašą.

„Kontaktai yra labai artimi ir labai tamprūs, nes be prisilietimo negalime teikti paslaugų, tam būtinas fizinis kontaktas. Todėl yra labai didelė rizika COVID-19 protrūkio metu užsikrėsti. Tai (testavimas nuo koronaviruso – LRT.lt) galėtų būti gera prevencija“, – tikina J. Tamašauskienė.

Prioritetas – medikams

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė pripažįsta, kad apsaugos priemonių trūkumas socialiniams darbuotojams – viena aktualiausių problemų. Anot A. Vareikytės, svarbiausia aprūpinti tuos, kurie turi tiesioginį kontaktą su žmonėmis, juos lanko. Ji džiaugiasi, kad kai kurioms savivaldybėms jau pavyko gauti apsaugos priemonių, kitos jų užsisakė ir tikisi, kad artimiausiu metu jų gaus.

Kol apsauginių kaukių nėra, jas siuvasi patys socialiniai darbuotojai, kadangi, sutinka A. Vareikytė, prioritetas šiuo metu teikiamas medikams, tiems, kurie tiesiogiai dirba su užsikrėtusiais žmonėmis. Vis dėlto ir socialinėje srityje atsirado pokyčių.

„Karantino laikotarpiu pagal rekomendacijas savivaldybės kiek galėjo, tiek sumažino tiesioginį kontaktą su senjorais, nes tai yra rizikos grupė. Dar prieš karantiną kiekviena situacija tikrai buvo įvertinta. Džiugu, kad savivaldybės sulaukė daug pagalbos iš senjorų artimųjų, kurie ir paprašė nebeiti, nes ir patys gali prižiūrėti“, – džiaugiasi savivaldybių asociacijos atstovė.

A. Vareikytė pastebi, kad problemų kyla ir aiškinant karantino svarbą senjorams. Šie ne visada supranta, kodėl neturi galimybės tiek pat pabendrauti su socialiniais darbuotojais, kadangi šiuo metu teikiama tik svarbiausia pagalba.

„Senjorai pripratę ir pasivaikščioti išeiti, jiems reikia eilinį kartą priminti, kad yra karantinas, kad nevaikščiotų, nepaliktų namų. Nauji darbo metodai, bet aiškiname, kad reikia supratimo, kad šiuo laikotarpiu teikiama tik ta pagalba, kuri žmogui yra tikrai reikalinga“, – aiškina A. Vareikytė.

Pasak savivaldybių asociacijos atstovės, šiuo metu pagalbą vežiojant maistą senjorams pradėjo teikti ir savanoriai, įvairios jaunimo iniciatyvos, senjorams produktų dažniau nuperka ir kaimynai.

Tikisi centralizuotų veiksmų

Užsiminusi apie valstybės teikiamą pagalbą, A. Vareikytė pabrėžia, kad būtų naudinga visus užsakymus koordinuoti centralizuotai. To savivaldybės iš pradžių ir tikėjosi, tačiau vėliau ši atsakomybė buvo palikta pačioms savivaldybėms, tad jos įvairiomis priemonėmis turėjo aprūpinti beveik visus, išskyrus medikus, kalba A. Vareikytė.

„Kai kurios savivaldybės labai nedidelės, todėl ir užsakymų kiekiai yra labai nedideli. Nėra taip lengva užsakyti ir užsakymus padaryti, nes į savivaldybes kreipiasi ir nevyriausybinės organizacijos, klientai – visiems reikia priemonių, poreikiai yra dideli, bet, kiek gali, savivaldybės kooperuojasi ir tarpusavyje, vienos kitoms padeda, užsakymus kartu teikia“, – tvirtina pašnekovė.

Vis dėlto A. Vareikytė viliasi, kad situacija gerėja. Antradienį priimtas sprendimas, kad savivaldybės kiekvieną dieną Valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo centrui praneš apie įvairių priemonių poreikį. Valstybei pradėjus koordinuoti šiuos procesus, savivaldybėms bus lengviau gauti priemonių, svarsto A. Vareikytė.

Dalis socialinių darbuotojų priemonėmis aprūpinti

Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė nupirkusi dalį reikiamų apsaugos priemonių, kurios skiriamos su šeimomis dirbantiems vaiko teisių apsaugos specialistams, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams ir Ukmergės rajone įsikūrusių Jasiuliškių socialinės globos namų personalui. Tačiau tokios apsaugos priemonės buvo parūpintos tik ministerijai pavaldžioms įstaigoms.

„Iki šiol visos ministerijai pavaldžios globos įstaigos yra aprūpintos minimaliais priemonių kiekiais, tačiau jų prireikus užtektų tik kelioms dienoms, todėl ministerija centralizuotai stengiasi parūpinti priemonių rezervą, jei situacija blogėtų“, – tada sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris Karolis Vaitkevičius.

Trečiadienį ministerija sakė, kad apsaugos priemonių pirkimams jau išnaudojo visus turėtus rezervus, todėl baiminasi, kad dėl lėšų trūkumo ateityje gali strigti kai kurių socialinių paslaugų teikimas, rašė BNS. Anot ministerijos, norėtųsi, kad apsaugos priemonių pirkimui būtų naudojamos bendros valstybės rezervo lėšos, o ne vienos ministerijos.

Svarbiausia – nuolat sekti savo savijautą

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia suprantantys socialinių darbuotojų susirūpinimą. Šiuo metu yra priimtas sprendimas tyrimą privalomai atlikti tiems socialiniams darbuotojams bei personalui, kurie prižiūri karščiuojančius gyventojus. Atsakyme pabrėžiama, kad turi būti matuojama visų socialinių darbuotojų bei globos įstaigų gyventojų kūno temperatūra ne rečiau kaip vieną kartą per parą.

„Visiems socialiniams darbuotojams Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja laikytis visų anksčiau pateiktų rekomendacijų: dėvėti apsaugines kaukes, pirštines. Taip pat, jei yra galimybė, neturėti tiesioginio kontakto su aplinkiniais, nuolat stebėti savo savijautą ir, pajutus pirmuosius simptomus (kyla temperatūra, kvėpavimo sutrikimas, kosulys), iš karto izoliuotis bei bendra tvarka pasidaryti koronaviruso tyrimą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Pasak ministerijos, kad atliktas testas ir jo rezultatai parodo tik to momento, kada paimamas mėginys, rezultatus, todėl šiuo metu svarbiausia nuolat sekti savo savijautą ir laikytis visų aukščiau minėtų rekomendacijų.

Gaisras Kaune
9
2021.05.07 11:55

Milžiniškas gaisras Kaune užgesintas: užsiliepsnojo metalo atliekos, didelis dūmų kamuolys buvo matomas iš toli

anksčiau įmonėje aptikta pažeidimų; atnaujinta 16.10
9
Saulius Skvernelis
2021.05.07 09:27

Skvernelis: rengiamas partnerystės įstatymas iš esmės įteisintų vienalyčių šeimą

palaiko „Šeimos maršo“ idėją