Lietuvoje

2020.04.01 16:29

Įvertino Seimo ginčą dėl medikų algų: laimėtojų nėra, o pralaimėtojų tikrai netrūks

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.04.01 16:29

„Rezultatą turime tokį, kad laimėtojų nėra, o pralaimėtojų tikrai netrūks“, – portalui LRT.lt sakė politologė Rima Urbonaitė, komentuodama tai, kad Seimui nepavyko priimti sprendimo dėl medikų algų didinimo karantino laikotarpiu. Ekspertai pastebi, kad tokį klausimą Seimas tikrai galėjo priimti be diskusijų, bet kartais vyksta „konfliktas dėl konflikto“.

Nors dar antradienį ryte atrodė, kad Seimas padidins atlyginimus pavojuje dirbantiems medikams, tos pačios dienos vakare paaiškėjo, kad tai neįvyks. Susikirtus dėl to, kieno pasiūlymas – pozicijos ar opozicijos – geresnis, sprendimas priimtas nebuvo. Galutiniame balsavime valdantieji ištraukė korteles ir nesiregistravo balsavime.

„Iš tikrųjų, buvo galima susitarti. Prezidentas teisus kaltindamas Seimą, kaip struktūrą, kad nesugebėjo išspręsti tokios paprastos problemos – tiesiog susirinkti į salę ir balsuoti. Šitoks Seimo veiklos rezultatas, ypač kai kurių frakcijų, kurios sužlugdė balsavimą, padarys poveikį visuomenei, tai yra jautrus klausimas, į kurį sureaguos visuomenė labai karštai“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis ir pridūrė, kad Seimui reikėjo priimti valdančiųjų sprendimą.

Žinote, tai, ką jūs veikėte vakar Seime, yra išties niekšinga. Tiek valdančiosios, tiek opozicijos partijos.

Išpeikė Seimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas socialiniame tinkle aršiai kritikavo Seimą, nesugebėjusį priimti sprendimo dėl medikų atlygio didinimo.

„Nepaprastas laikas, nepaprasti darbai. Bet tik Seimo narių įpročių nekeičia. Jiems ir toliau yra svarbesnis užsiėmimas „kieno projektas“ ir „kieno pataisos“. Ir tas pats žaidimas – „jie sužlugdė balsavimą! Jie niekšai!“ Žinote, tai, ką jūs veikėte vakar Seime, yra išties niekšinga. Tiek valdančiosios, tiek opozicijos partijos.

Toliau savo smėlio žaidimus žaidžiate, smėliuku mėtotės. Visi imasi nepaprastų sprendimų. Tai gal laikas ir jums imtis kažko, kad pakeistumėte savo įpročius? Priimkit tik 10 proc. tų įstatymų, bet kartu. Pjaukitės užsidarę kabinete iki kraujo, bet susitarkite dėl kompromiso. O ne renkite spektaklius posėdžių salėje“, – piktinosi politologas.

T. Janeliūnas rašė, kad matomas kontrastas tarp to, kaip elgiasi didžioji dalis visuomenės, ir to, kaip elgiasi Seimas, – kaip tarp karantino besilaikančių piliečių ir keltuose besikeikiančių, besispjaudančių ir grasinančių asmenų.

„Tai jūs ten, Seime, esate tie buduliai, dėl kurių šlykštu ir gėda“, – rašė politologas.

Nepadarė namų darbų

Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė portalui LRT.lt kalbėjo, kad didžiausia problema yra ta, kad nesugebėta susitarti prisėdus prie stalo ir suskaičiavus viską. Anot jos, jei buvo siūlymas neskirstyti medikų, o atlyginimus kelti visiems, reikėjo tiesiog susėsti ir suskaičiuoti, kiek tai kainuotų biudžetui.

„Viena pusė, man atrodo, padarė darbo broką, kita pusė irgi iki galo neišdirbo. Kalbant apie patį įstatymų priėmimo procesą, čia irgi yra kokybės problema. Žinoma, emocijos dabar yra visų sukilusios, visi nori visus siųsti į visas įmanomas puses, nes iš esmės rezultatas nepasiektas. Norint pasiekti rezultatą, reikėjo preciziškai tiksliai atlikti visus darbus“, – kalbėjo MRU politologė.

To konflikto nebuvo išvengta todėl, kad kiti namų darbai nebuvo padaryti tinkamai.

Pasak R. Urbonaitės, tai, kad Seime skiriasi nuomonės, nėra problema, bet svarbu skirti, kai yra konfliktuojama tik dėl to, kad būtų konfliktas, ir kai konfliktuojama, nes siekiama tam tikrų rezultatų. Politologė kalbėjo, kad šioje situacijoje pritrūko logikos, racionalumo, tikslingumo, taiklumo.

„Aišku, paskui užvirė emocijos, visas tas vaizdas tikrai nebuvo labai malonus, bet vis dėlto turi būti kokybė. Tos kokybės tikrai galima pasigesti paskutiniu metu. Neneigiu, kad visi nori padėti medikams, bet, iš esmės, to parodomojo konfliktavimo Seimo salėje buvo. To konflikto nebuvo išvengta todėl, kad kiti namų darbai nebuvo padaryti tinkamai. <...>

Rezultatą turime tokį, kad laimėtojų nėra, o pralaimėtojų tikrai netrūks, pradedant medikais, baigiant tais pačiais politikais, kurie turi gerokai pagalvoti, kokią žinią siunčia visuomenei“, – komentavo R. Urbonaitė.

Būtų keista, jei nesiruoštų rinkimams

Paklaustas, ar šalyje tvyrant ekstremaliai situacijai kurie nors politikai susikrovė didesnį palaikymo kraitį, L. Bielinis kalbėjo, kad rinkimai ateis ir kažkas gaus daugiau balsų, kažkas mažiau, todėl sakyti, kad politikai pralaimi, nebūtų galima.

„Bet tikrai galime pasakyti, kad daugiausia dėmesio ir palaikymo visuomenėje sulauks tie, kurie realiai veikia epidemijos suvaldymo atžvilgiu, kurių veiksmai daro poveikį. Šiuo atveju opozicijai labai sudėtinga, nes ji, nebūdama valdžioje, neturėdama savo Vyriausybės, labai sunkiai gali įsiterpti. Bet ji gali tai daryti, turi surasti tą galimybę“, – komentavo L. Bielinis.

Politologas kalbėjo, kad tie, kurie veikia, klaidų visuomet padarys ir už jas reikia kritikuoti, tačiau sakė, kad delsti dėl sprendimų negalima.

MRU politologė R. Urbonaitė kalbėjo, kad būtų keista, jei politikai šiuo metu nesiektų prisikrauti į savo kraitį daugiau politinių taškų. Anot jos, natūralu, kad viena iš politikos dedamųjų visada bus viešieji ryšiai, populiarumo įgijimas.

„Tai nėra savaime blogas dalykas. Svarbiausia, kad tai netaptų pagrindiniu prioritetu. Kai matai, kad politikai tiesiog čia koncentruoja dėmesį, o ne į realų problemų sprendimą, tai tada turim iš tikro labai blogą situaciją. O kad politikas paraleliai pagalvoja, kaip geriau ištransliuoti žinutę, kaip užsitikrinti didesnę rinkėjų paramą ir tam pasitelkia vieną ar kitą viešųjų ryšių techniką, tai nėra savaime blogis. Bet jei tai tampa tikslu savaime, čia yra didžiausias blogis“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Anot jos, nemažai rinkėjų rudenį politikus gali vertinti pagal tai, kaip jie elgiasi krizinėje situacijoje. Todėl, R. Urbonaitės teigimu, politikams negalvoti apie tai būtų klaidinga. Tačiau, jei tai tampa vieninteliu interesu, anot politologės, reikėtų pradėti kelti klausimus dėl politikų moralės ir etikos.