Lietuvoje

2020.04.08 05:30

Kaip Rusija manipuliuoja mūsų jausmais: pasakojimas „prie ruso buvo geriau“ – ne toks jau nekaltas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.04.08 05:30

Tokie Rusijos skleidžiami naratyvai, kaip „prie ruso buvo geriau“, „į SSRS įstojome savo sprendimu“ ar „SSRS žlugimas buvo klaida“, – tiesioginė grėsmė mūsų saugumui, sako LRT.lt kalbinti ekspertai. Anot jų, sovietinės Lietuvos vaizdavimas yra suplanuotas ir specialiai vykdomas procesas, nevykstantis savaime.

Praėjusiais metais atliktame Lietuvos žinomumo tyrime išryškėjo Lietuvos sąsajos su posovietinės valstybės įvaizdžiu, laikant Lietuvą periferine, prasčiau išsivysčiusia Europos šalimi. Tokias sąsajas minėjo respondentai iš Danijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Lenkijos, Norvegijos, Vokietijos.

2019 metais buvo atliktas kitas tyrimas, kurio metu nagrinėta 13 tikslinių valstybių žiniasklaida. Užsienio medijų stebėsenos projekto analitikė Ada Čerkesaitė pastebi, kad, analizuojant užsienio šalių žiniasklaidą, 2019 metais rasti 198 su posovietiškumo tema susiję straipsniai, o tai sudaro vos 0,21 proc. su Lietuva susijusių pranešimų.

Vis dėlto Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės patarėja Jūratė Jazbutytė atkreipia dėmesį, kad užsienyje įsitvirtinęs Lietuvos, kaip posovietinės valstybės, stereotipas.

Politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Keršanskas abejoja, kad Rusijos skleidžiamos žinios apie Lietuvą, sustiprinamos dezinformacija, lemia Lietuvos, kaip posovietinės valstybės, įvaizdį.

RESC analitikas portalui LRT.lt sako, kad posovietinės valstybės sąvokos vartojimą galima vertinti kaip natūralų reiškinį. Žvelgiant iš didžiųjų Vakarų valstybių perspektyvos, Baltijos šalys yra mažos valstybės, todėl toks priskyrimas kažkokiam terminui atsirado natūraliai, kalba V. Keršanskas.

Politologas tvirtina, kad posovietinės valstybės apibūdinimas „turėjo ir kultūrinį, socialinį ar istorinį kontekstą. Jis leisdavo susiorientuoti skaitytojui, apie ką eina kalba, kas yra Lietuva, kitos Baltijos valstybės.“

Vis dėlto Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis laikosi kiek kitokios nuomonės. Anot jo, sovietinės Lietuvos vaizdavimas yra suplanuotas ir specialiai vykdomas procesas, jis nevyksta savaime.

T. Čeponis išskiria tris svarbias tikslines auditorijas, per kurias veikia Rusija. Lietuvos, kaip sovietinės valstybės, įvaizdį bandoma palaikyti Lietuvos vidinėje auditorijoje, Vakarų auditorijoje ir Rusijos viduje. Visos šios veikimo kryptys Lietuvai grėsmingos, pabrėžia jis.

Propaganda Lietuvoje, arba „prie ruso buvo geriau“

Tikriausiai visi girdėjome naratyvą, kad „prie ruso buvo geriau“ arba „Sovietų Sąjungoje buvo geriau“, kalba T. Čeponis. Specialisto teigimu, toks pasakojimas Rusijai naudingas – siekiama, kad galimos agresijos atveju lietuviai galvotų, jog tai yra vienas iš jų problemų sprendimų būdų, o jei nesiseka patiems, galbūt reikėtų sugrįžti prie to, kas jau buvo.

Viena iš pagrindinių skleidžiamų žinučių – kad mūsų niekas neokupavo, kad susiklostė tokia situacija, kai išrinkti politikai pasiprašė į Sovietų Sąjungą, o ši priimdama netgi padarė labai didelę paslaugą.

Antra skleidžiama žinutė, sako T. Čeponis, kad „mūsų sprendimas“ įstoti į Sovietų Sąjungą mus netgi sustiprino. Čia tikriausiai girdėtas dar vienas naratyvas, kad buvome atsilikęs agrarinis kraštas, o, įstojus į Sovietų Sąjungą, atsirado industrija.

Rusijos žinutėse skatinamas labai stiprus nostalgijos jausmas, sako Strateginės komunikacijos departamento specialistas. Užgožti šį jausmą labai sudėtinga, kadangi okupacijos metu žmonės gyveno savo gyvenimą, o praėjus kažkuriam laikotarpiui blogi dalykai pasimiršta, lieka prisiminimai apie gerus dalykus.

„Čia yra labai daug produktų, filmukų kuriama, kuriuose groja nostalgiška muzika, pasakojama, kaip viskas būdavo gerai, kaip niekas nevogdavo, o kaimynai durų nerakindavo, nusikaltimų nebuvo ir patys viską valdėme. Nors tai melas, viskas piešiama tokiomis spalvomis.

Viskas pereina net iki to, kad esame jiems už kažką skolingi. (...) Tačiau tiek mūsų istorikai yra suskaičiavę, tiek Latvijoje buvo tyrimas, kad iš tikro buvome donorai ir išlaikydavome, atiduodavome daugiau, nei patys suvartodavome“, – pasakoja T. Čeponis.

Tokios nostalgijos sužadinimas būtų naudingas galimo konflikto metu – siekiama, kad kuo mažiau žmonių matytų grėsmę Rusijos veiksmuose, o buvimą SSRS prisimintų kaip kažką gero.

„Turime patirtį iš Rusijos ir Sakartvelo karo, kai kartvelai pabrėždavo, kad kai Rusijos kariuomenė kažkur judėdavo, vis kalbėdavo su žmonėmis ir primindavo, kaip būdavo nuostabu sovietiniais laikais, kaip vėl taip gyvensime, kad jie draugiškos tautos per amžius. (...) Savotiškas grėsmės ir budrumo migdymas – pagrindinis tokio veikimo būdas“, – aiškina T. Čeponis.

Žinutės Vakarams – pasityčiojimas iš valstybingumo

Pasak T. Čeponio, Rusija stengiasi amžinai priminti, kad Lietuva yra posovietinė respublika, o, Baltijos šalis vadinant Pabaltiju, Lietuva, Latvija ir Estija tarsi sujungiamos į vieną visumą. Tai – pasityčiojimas iš valstybingumo, konstatuoja specialistas.

Kaip kitą skleidžiamą naratyvą galima išskirti Kremliaus pasisakymus, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas, tai, kad Baltijos valstybių nebėra Rusijos politinėje sudėtyje, yra didelė netektis, klaida, kurią reikėtų ištaisyti.

Esame Europos Sąjungos ir NATO dalis, o tokių draugų turėjimas stiprina mūsų saugumą, išskiria T. Čeponis. Vis dėlto jei norime, kad mūsų Vakarų partneriai kritiniu momentu ateitų į pagalbą, turime tapti jų kultūrinio pasaulio sudedamąja dalimi, tvirtina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas.

„Jei jie jaus, kad esame tokie patys, kaip ir jie, labiau galime tikėtis, kad ateis mums į pagalbą. Jei mes nuolat parodomi kaip posovietinė respublika, o čia atvykusius juos pasitinka taksistas su „Ruskoje Radio“, viešbutyje įsijungę televizorių mato rusiškus kanalus, tai jie supranta, kad nors ir esame kartu NATO ar ES, bet gyvename visai kitame pasaulyje“, – ironiškai pasakoja T. Čeponis.

Pašnekovas paliečia ir monumentų klausimą. Anot jo, pradėjus kilti diskusijoms dėl Žaliojo tilto skulptūrų nuėmimo, už jų palikimą pasisakė tie, kurie buvo reikšmingi sovietiniais laikais, o jaunajai kartai šios skulptūros nebuvo svarbios.

„Kodėl mes turime būti muziejus po atviru dangumi, kad kiekvienas atvažiavęs užsienietis matytų tą sovietinį šlamštą?“ – klausia specialistas.

Žinutės Rusijos viduje – grėsmė mūsų saugumui

Rusijos vidinėje auditorijoje siekiama palaikyti nuostatas, kad „tos teritorijos kažkada buvo mūsų“. Tai savotiškas ir pasąmoninis skatinimas grąžinti tai, kas buvo anksčiau. Taip siekiama, kad konflikto atveju Rusijos auditorija nemanytų, jog įvykęs konfliktas yra grobiamasis, kad bandoma paimti tai, kas jiems nepriklauso. Bandoma parodyti, kad ta teritorija visada buvo jų.

„Tai – tiesioginė grėsmė mūsų saugumui“, – įspėja T. Čeponis.

Pasak specialisto, svarbu, kad patys formuotume savo komunikaciją ir naratyvą, kas mes esame, kur einame ir kokia yra mūsų istorija. Svarbu skleisti žinią, kad nebuvo jokio draugiško prisijungimo prie SSRS, kad mus okupavo, sako T. Čeponis.

Lietuvos įvaizdžiai – fašistuojanti, neišsivysčiusi, nesavarankiška

Vienas gajausių Rusijos dezinformacijos naratyvų – Lietuva, kaip žlunganti, išsivaikštanti, neišsivysčiusi valstybė, skirtingoms auditorijoms skleidžiamų žinučių turinį apibendrina V. Keršanskas. Pasak jo, emigraciją Rusijos žiniasklaida pateikia kaip absoliutų valstybės išsivaikščiojimą, sudaromas įspūdis, kad Lietuvoje tuoj nebus kam gyventi ar dirbti.

„Vis prisimenu prieš kelerius metus nuskambėjusį Vladimiro Putino komentarą, kai jis JAV žiniasklaidai komentavo apie Baltijos šalis. Tada jis sakė, kad pasitikrino statistiką – per 20 metų išsivaikščiojo pusė Lietuvos gyventojų. Aišku, kad tai yra bandymas palaikyti neigiamą įvaizdį. Ar norėtumėte ginti tokią sąjungininkę, kuri pati netiki (savo ateitimi – LRT.lt)?“ – pasakoja V. Keršanskas.

Pasak jo, galima išskirti ir tokius konstruojamus Lietuvos įvaizdžius, kaip fašistuojanti valstybė. Teigiama, kad Lietuvoje vyrauja šovinizmas, kad čia diskriminuojamos tautinės mažumos, yra didelė emigracija ar nevyksta pakankamas progresas, kalba V. Keršanskas.

RESC analitikas priduria, kad Rusijos žiniasklaida Lietuvą stengiasi parodyti kaip nesavarankišką valstybę, kuri tik atkartoja Vašingtono arba NATO žodžius, nevykdo savarankiškos politikos. Stengiamasi sudaryti įspūdį, kad viskas, ką darome, yra padiktuota šeimininko – Briuselio arba Vašingtono.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.