Jei Lietuvai seksis suvaldyti koronaviruso infekciją, nuo balandžio 14-osios būtų galima pradėti švelninti karantino sąlygas, mano profesorius Vytautas Kasiulevičius. Visgi jis pabrėžė, kad svarbu ruoštis rudens ir pavasario sezonams, nes kol nebus suformuotas tvirtesnis visuomenės imunitetas, protrūkiai gali kartotis.
Trečiadienį vykusiame parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ekspertai kalbėjo, kad tikėtina, jog koronaviruso protrūkis bus suvaldytas iki birželio, bet kad taip nutiktų, reikia laikytis karantino taisyklių. Tačiau pabrėžiama, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse nemažai atvejų lieka nediagnozuotų, todėl reikia vykdyti dviejų rūšių tyrimus.
Reikia ruoštis rudens ir pavasario sezonams
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo, kad svarbu prisiminti rizikos grupių testavimą: „Visi karščiuojantys pacientai traktuojami kaip COVID-19 pacientai, jie turi būti testuojami. Ligoninėse turi būti nuolat tiriami medikai ir hospitalizuoti ligoninės pacientai, nes jie tampa užkrėtimo šaltiniu.“
Anot V. Kasiulevičiaus, itin svarbi ir medikų bei darbuotojų apsauga, nepriklausant nuo to, su kokiais pacientais jie dirba. Jo teigimu, medikų tyrimas kas septynias dienas yra prasmingas, nes simptomai gali iš karto nepasirodyti.
Taip pat, pasak profesoriaus, reikia aiškesnės strategijos, kada pacientai yra laikomi pasveikusiais, kaip jie tiriami pakartotinai ir t.t. V. Kasiulevičius sakė, kad pasveikusių pacientų pakartotiniam testavimui gali būti pasitelkti mobilūs punktai.
„Nuo balandžio 14-osios galima pradėti karantino švelninimą, jeigu mums seksis valdyti infekciją. Kol kas matome, kad karantinas lyg tai veikia. Atlaisvinant žemės ūkio, prekybos, paslaugų sektorių, galiausiai paleidžiant ugdymo, maitinimo įstaigas. Ir reikia ruoštis rudens sezonui, nes šita infekcija <...>, kol nepersirgs 60 proc. populiacijos, tol mes neturėsime tvirtesnio imuniteto ir šitie protrūkiai kartosis.
Turime ruoštis rudeniui, turime ruoštis pavasariui. <...> Tikėtina, kad protrūkį suvaldysime iki birželio, jei mums pasiseks su karantinu“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Statistika neguodžia
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas komiteto posėdyje sakė, kad susidaro įspūdis, jog pamirštama moderni epidemiologija, jau nekalbant apie Kinijos ar AIDS pamokas. Anot jo, dabar kariaujame su nematomu priešu – virusu, bet pirmiausia reikia žinoti, kur yra tas virusas.
„Tyrimai yra atliekami dvejopi ir dviem tikslais. Iš vienos pusės, tai screeningo, kad žinotume, kur yra infekcija. Čia turiu nuliūdinti. „Science magazine“ duomenys rodo, kai kuriose šalyse iš septynių šeši atvejai lieka nediagnozuoti, 79 proc. atvejų užkrečia kitus žmones tie, kurie yra be simptomų arba lengvais simptomais“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Pasak ULAC vadovo, jei bus testuojami tik tie, kurie ateina patys ar turi klinikinių simptomų, daug atvejų bus pražiopsoma ir nebus žinoma reali situacija. S. Čaplinskas sakė, kad Kinijos pavyzdys rodo, kad reikia tirti visus užsikrėtusiųjų kontaktus.
„Mes nustatome tuos žmones, kurie jau buvo susidūrę, kurie galimai buvo infekuoti ar jau persirgo. Pagalvokime, jei mūsų piliečiai savaitę ar daugiau namo, taip, jei jie galėjo užsikrėsti tame autobuse ar oro uoste, tai viena. Bet jei jie užsikrėtė kelionės metu, tai serologiniai testai jau turėtų parodyti, kad jie yra susidūrę su infekcija. Ar šiuo metu jie turi jie turi virusą ir ar šiuo metu yra užkrečiami, parodo tik polimerazės grandinės reakcijos metodai“, – teigė ULAC vadovas.
Anot jo, reikia, kad būtų taikomi abu metodai, bet visuomenė turi suprasti, koks testas ką pasako. S. Čaplinskas sakė girdintis ir visuomenėje, ir tarp medikų girdintis, kad yra nesupratimo, koks testas ką reiškia.
