Šalyje karantinas tęsiasi jau daugiau nei dvi savaites, o nustatytų koronaviruso atvejų skaičius kopia aukštyn. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad imamasi reikalingų, sisteminių priemonių, tačiau parlamentinės opozicijos tai, panašu, neįtikina.
Trečiadienį vykusiame parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto posėdyje negailėta kritikos tam, kaip tvarkomasi su koronaviruso krize. Kaip sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas, kai kurie sprendimai buvo geri, tačiau po to pasipylė klaidos.
Mato aibę klaidų
Opozicinės konservatorių frakcijos atstovas Antanas Matulas komitete kalbėjo, kad pirmųjų veiksmų, suvaldant situaciją, buvo imamasi laiku. Anot jo, teisingas buvo sprendimas vasario pabaigoje, dar nesant nustatytų koronaviruso atvejų Lietuvoje, skelbti ekstremalią padėtį, o po poros savaičių ir karantiną. Visgi politikas pastebėjo, kad veiksmai, kurių buvo imamasi jau po karantino paskelbimo, buvo pavėluoti ir neteisingi.
„Matėme didžiulį stygių reagentų, testų. Vietoje to, kad sąžiningai prisipažintų, kad laiku neužsakė ar ne tuos užsakė, visi būtų supratę, kad įvyko nesusipratimai, testų nėra, juolab, kad visas pasaulis jų ieškojo, buvo bandoma tvirtinti kažkokias tvarkas, riboti testavimą, medikų tikrinimą“, – kalbėjo A. Matulas.
Jis kalbėjo, kad anksčiau Sveikatos reikalų komitete besilankęs A. Veryga sakė, kad jei testų Lietuvoje būtų atliekama tiek, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, testų tiesiog neliktų. Konservatorius kalbėjo, kad tai reikėjo ir pasakyti visuomenei.
„Kita grubi klaida, tai priemonių trūkumas. Buvo akivaizdžiai sakoma netiesa, slepiama informacija, sakoma, kad medikai pilna apsirūpinę, kai tuo tarpu policija sugebėjo laiku sureaguoti į Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimus ir apsirūpino priemonėmis“, – piktinosi A. Matulas.
Be to, politikas kalbėjo, kad nors sakoma, jog į Lietuvą vis atgabenamos saugos priemonės, kurių turėtų užtekti ilgam laikui, anot A. Matulo, jei priemonės bus naudojamos taip, kaip numato taisyklės, jų užteks daugiausia mėnesiui.
„Gavome pranešimų, Kauno ligoninės medikai iš kai kurių skyrių informavo, kad vienkartines kaukes, kitas priemones, naudoja tris paras nekeisdami, dirbdami su užsikrėtusiais žmonėmis. Nežinau, ar tai tiesa, bet padėti turime. <...> Matėte, internete plito, kaip kai kuriose trečiose šalyse gaminamos tos kaukės? Antisanitarinėmis sąlygomis. Belgija grąžino 100 tūkst. kaukių, nes jos buvo užkrėstos fekalijomis.
Negi mes, laiku mobilizavęsi, kreipęsi į verslą, nebūtų galėję kreiptis į verslą ir laiku apsirūpinti, jei būtumėm žinoję informaciją?“ – komiteto posėdyje kritiką liejo A. Matulas. Jis taip pat pabrėžė, kad nebuvo konsultuojamasi su medikais, profesoriais, kitais ekspertais.
Konservatorius kalbėjo, kad nebereikėtų skirstytų sprendimų į valdančiųjų ar opozicijos, o visiems susitelkti ir priimti reikalingus sprendimus.
Matėte, internete plito, kaip kai kuriose trečiose šalyse gaminamos tos kaukės? Antisanitarinėmis sąlygomis.
Ne viską žinojo ir medikai
Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė kalbėjo, kad yra sprendimų, kurie yra labai reikalingi ir sisteminiai, bet mažiau matomi, tokie kaip mobilūs koronaviruso patikros punktai ir karščiavimo klinikos.
„Vien tik paskelbus ekstremalią situaciją, buvo padarytas sprendimas sukurti įstaigų tinklą, kuriam turime darbinį pavadinimą „Korona klasteris“, tai yra penkios organizuojančios įstaigos, penki regionai, su tuose regionuose esančiomis visomis įstaigomis, įskaitant ir rajonines ligonines, ir slaugos ligonines“, – salė viceministrė, pridurdama, kad taip pat pasielgta su greitosios medicinos pagalbos stotimis.
L. Jaruševičienė kalbėjo, kad dėl Ukmergėje, praktiškai neliko dirbančių medikų. Dėl to, pasak viceministrės, sukurtas tinklas leido iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės perkelti penkis medikus dirbti Ukmergės ligoninėje, taip užtikrinant nenutraukiamą paslaugų tiekimą.
„Mūsų žiniomis, Ignalinos ligoninė nuo šiandien nebeturi nei vadovo, nei direktoriaus pavaduotojo. Tiesiog yra paliktas laivas su darbuotojais ir su pacientais. Jeigu mes neturėtume tinklo, situacija Lietuvoje būtų dramatiška. Daromi sprendimai, kad vis labiau tvirtėtų regioninės komandos“, – komiteto posėdyje kalbėjo viceministrė.
Pasak jos, lengvos formos COVID-19 pacientai neturi būti gydomi pagrindinėse šalies ligoninėse. Anot L. Jaruševičienės, parengtos tvarkos, leidžiančios lengvai sergantiems pacientams gydytis namuose.
„Pastebėjome, kad yra nepaprastai prastas parengtumas įstaigų pasitikti tą nematomą priešą. Problema ta, kad daugelis tiek medikų, tiek įstaigų vadovų klaidingai įsivaizdavo, kad vien tik skafandras pilnai gali apsaugoti nuo užsikrėtimo“, – sakė viceministrė.
Pastebėjome, kad yra nepaprastai prastas parengtumas įstaigų pasitikti tą nematomą priešą.
Anot L. Jaruševičienės, liūdnas pavyzdys yra tai, kad kai kuriose įstaigose, kur fiksuojamas didelis medikų užsikrėtimas, maitinimas dar šios savaitės pradžioje buvo organizuojamas bendrai. Kaip sakė viceministrė, netoleruotina, kai nuo vieno kolegos užsikrečia 60 medikų.
„Yra bendradarbiaujama Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais ir su Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugija. Turime jų oficialią poziciją, kad Lietuvai kritiniu atveju 1-1,5 tūkst. reanimacinių lovų. Skaičiuojant laisvas DPV, anestezijos mašinas, kurios galėtų naudojant ventiliacijai, įsigytas naujas priemones, mes jau dabar turime 900 taškų, tačiau vykdomi pirkimai <...>, kur mes perkame 400 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų“, – kalbėjo viceministrė.
Anot jos, pagrindinė problema yra ne dirbtinė plaučių ventiliacija, o deguonis. Šiuo metu laisvų deguonies lovų, kaip sakė viceministrė, yra apie 2 tūkst. Vertinant pagal blogąjį scenarijų, tokių lovų reikėtų dar nuo 4-7 tūkst.
Nepanoro išgirsti visų ekspertų
Posėdyje buvo leista pasisakyti ir ekspertams, bet, kaip po posėdžio socialiniame tinkle rašė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, Agnės Širinskienės pasiūlymu ekspertams nesuteikta daugiau galimybių pasisakyti, o siūlymus jie esą gali pateikti raštu, nes užtenka sveikatos apsaugos viceministrų pateiktos informacijos.
„Anot gerbiamos Agnės SAM labai skuba ir gaišta laiką, todėl juos reikia paleisti kuo greičiau dirbti. Neturi jie laiko klausytis visų nuomonių. Neturi tai neturi. Pirmininkė Asta Kubilinė paleidžia balsavimą, tačiau opozicija pareikalauja leisti visiems pakviestiems pasisakyti ir netikėtai laimi balsavimą. Kalbame jau SAM nedalyvaujant. Pasisakėme tie, kuriems leido.
Anot gerbiamos Agnės SAM labai skuba ir gaišta laiką, todėl juos reikia paleisti kuo greičiau dirbti.
Nežinau, kiek politizuoti buvo tie mūsų siūlymai, kad gerbiami valdantieji Agnė, Asta ir Arvydas taip nenorėjo jų girdėti (kiti valdantieji balsavo kartu sunopozicija arba susilaikė), bet aš nieko nekritikavau, tilpau į man skirtas 5 minutes, kalbėjau tik apie rizikos grupių PGR testavimą (visi karščiuojantys, medikai ir hospitalizuoti pacientai privalo būti tiriami), medicinos darbuotojų apsaugą, aiškią jau pasveikusių pacientų testavimo strategiją, karantino priemonių svarbą iki balandžio 13 dienos, apie būtinybę parengti karantino švelninimo planą, kad pasiekus situacijos stabilizavimą galima būtų tai vykdyti šį švelninimą selektyviai žemės ūkio, prekybos ir paslaugų sektoriuose paleidžiant po vieną segmentą ir griežtai monitoruojant situaciją, vėliausiai paleidžiant veikti mokymo, viešbučių ir viešojo maitinimo įstaigas ir poreikį ruoštis rudens sezonui.
Tik tiek ir buvo. Gaila, kad daugelis ekspertų medikų jau buvo pasitraukę iš posėdžio žinodami, kad žodžio vis tiek negaus. Noriu tik palinkėti valdžiai suvokti, kad nėra priešų, kur jų nėra. Lietuvoje šis supratimas labai lėtai prigyja“, – rašė V. Kasiulevičius.
Profesorius taip pat rašė, kad antradienį lankėsi Vyriausybės sukviestame ekspertų medikų susitikime, kuriam pirmininkavo premjero patarėjas Jonas Kairys.
„Ten visų mūsų nuomonė buvo svarbi ir ekspertų buvo daug daugiau ir klausančių daugiau. O ir laiko užteko visų mūsų pasisakymams. Gal tiesiog Seimas labiau užsiemęs savo reikalų sprendimu negu Vyriausybė? Bet tuomet ir nesikvieskite arba atsirinkite tuos ekspertus, kurie kalbės, ką jūs norite girdėti ir kaip viskas yra gražu, kaip daug dirbama. Manęs tame sąraše nebus tikrai. Su geriausiais linkėjimais įveikti COVID-19“, – dėstė V. Kasiulevičius.
