Lietuvoje

2020.04.03 05:30

Ignoruojama problema pandemijos akivaizdoje: įsisukęs tarp benamių, koronavirusas greitai paplistų

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2020.04.03 05:30

Užsienyje – atverti viešbučiai, šimtai vietų nakvynei ir nauji centrai, Lietuvoje – rekomendacijos aprūpinti higienos priemonėmis ir vaistais. Tokia pagalba mūsų šalyje koronaviruso akivaizdoje teikiama benamiams. Nakvynės namų atstovai sutinka, kad problema yra: ne visi gauna nakvynės vietą, o rizika užsikrėsti arba užkrėsti kitus išlieka.

Kiek anksčiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas sakė, kad jei tarp benamių įsisuktų koronavirusas, jis labai greitai paplistų.

Portalui LRT.lt S. Čaplinskas sako, kad dalis žmonių yra labiau pažeidžiami, o jie nėra izoliuoti nuo likusios visuomenės dalies. Didelė klaida galvoti, kad nebus blogai, jei tam tikra marginalizuota visuomenės dalis užsikrės koronavirusu, įspėja jis.

Virusas plis ne tik siaurame ratelyje

S. Čaplinsko teigimu, vieniems žmonėms užtenka tik išaiškinti situaciją ir jie sąžiningai elgiasi, saugo savo ir aplinkinių sveikatą, kitiems, deja, to neužtenka.

„Čia ir prieiname tą ribą, ką daryti su tais žmonėmis, kurie tokioje situacijoje nesupranta, jiems neužtenka žinių, sąmoningumo, kitam galbūt ir valios. Gal turi priklausomybės nuo alkoholio ligą, gal namų neturi“, – svarsto profesorius.

Užkrečiamosios ligos tuo ir skiriasi nuo kitų chroninių ligų, kad dažnai neužtenka vieno žmogaus, vienos šeimos, vieno miesto ar net vienos valstybės pastangų jas suvaldyti, aiškina S. Čaplinskas. Pasak jo, paprastai prireikia bendrų pastangų, o jei gatvėje gyvenantys žmonės, užsikrėtę koronavirusu, platins infekciją, jie ją platins ne tik savo ratelyje prie parduotuvės, bet ir plačiau.

ULAC vadovas teigia, kad benamių imuninė sistema nebūtinai silpnesnė, tačiau yra tikimybė, kad jie bus pažeidžiamesni. Kaip rizikos užsikrėsti koronavirusu veiksnius S. Čaplinskas išskiria benamystę, blogą mitybą, miego trūkumą, dažną buvimą šaltyje, rūkymą, alkoholį bei narkotikus, gretutines ligas.

Užsidarant įprastoms prieglaudoms, daugelis šalių benamiams atveria viešbučius, kuria laikinus centrus. Ispanijoje benamiais rūpinasi kariai, čia įrengta keli šimtai vietų miegui, atvežamas maistas. Benamiai Londone apgyvendinami viešbučiuose, Vokietijoje, Leipcige, benamiams skiriama parama, dezinfekcijos priemonių, maisto.

Gyvenimas užsidarius

Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis nakvynės namus lygina su bendrabučiu ir sako, kad koronavirusas čia pasklistų greitai. Šiuo metu Vilkpėdės gatvėje įsikūrusiame padalinyje gyvena apie 150 žmonių, Naujininkuose – apie 100.

Portalui LRT.lt E. Jablonskis sako, kad koronaviruso grėsmė ir karantinas išties pakoregavo nakvynės namų veiklą. Darbuotojai sudaro čia gyvenančiųjų sąrašus, vėdina patalpas, riboja žmonių judėjimą – kartą per savaitę vienas žmogus iš kambario gali išeiti ir visiems kambaryje gyvenantiems žmonėms nupirkti maisto produktų, vaistų.

Nakvynės namų gyventojai neišleidžiami iš teritorijos ribų, jiems leidžiama pasivaikščioti tik čia. Nuo šiol maistas atvežamas į nakvynės namus, jį pristato labdaros valgyklos, „Maisto bankas“ – patys žmonės neina į miestą ieškoti maisto dalijimo vietų.

„Gyvename, kiek įmanoma, užsidarę“, – situaciją apibendrina E. Jablonskis.

Jo teigimu, didžioji dauguma nakvynės namų gyventojų prie tokios tvarkos priprato, tačiau, pripažįsta E. Jablonskis, sunkiau susikalbėti su turinčiais priklausomybių, todėl būna įvairių nesklandumų. Nakvynės namų direktorius taip pat priduria, kad darbuotojams labai trūksta apsauginių kaukių, nors galiausiai pavyko jų užsakyti, neaišku, kada jos bus atvežtos.

E. Jablonskis pabrėžia, kad ne visi gali apsigyventi nakvynės namuose, todėl kyla grėsmė, kad šie žmonės ir toliau vaikščios gatvėmis, važinės autobusais ir taip užsikrės patys arba užkrės kitus.

Nebeteikia kai kurių paslaugų

Labdaros ir paramos fondo „Vilties centras“ direktorius Germanas Gordejevas pripažįsta, kad paskelbus koronaviruso pandemiją teko imtis apsaugos priemonių. Centras kuriam laikui nutraukė teikiamas apgyvendinimo paslaugas ir šiuo metu teikia vieną paslaugą – dalija maistą išsinešti. Tai – būtiniausia paslauga, tvirtina G. Gordejevas.

Jo teigimu, sudėtinga užtikrinti žmonių saugumą, tačiau, pasak jo, į tai reikėtų žiūrėti per žmogiškąją prizmę.

„Norėčiau, kad žmonės nepamirštų: kai nueinate į paprastą parduotuvę, kur, galime teigti, didžioji dalis lankytojų nėra socialinės rizikos asmenys, dalis jų nesilaiko atstumo, kultūros, gali apčiaudėti, apkosėti ir panašiai. Reikėtų žiūrėti į tą patį žmogiškąjį klausimą.

Atsakydami į klausimą sąžiningai, be jokios abejonės, negalime užtikrinti, kad kiekvienas žmogus laikytųsi visų taisyklių. Kiekvieno žmogaus yra skirtinga asmeninė higienos kultūra. Manau, kad tai yra universalu visoms organizacijoms, kurios dirba su žmonėmis“, – svarsto G. Gordejevas.

Virusas pasklistų laisvai

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinųjų namų vadovė Aida Karčiauskienė sako pasigendanti lyderystės iš Ministerijos. Ji tvirtina, kad įvairios institucijos gavo Ministerijos rekomendacijas aprūpinti žmones apsaugos priemonėmis, informuoti apie higienos reikalavimus, dezinfekcines priemones. Tačiau, apgailestauja ji, realiai šių priemonių nėra taip lengva gauti.

„Rekomendacija tokia gana keista, nes ir pati sau negaliu gauti tų kaukių, tai nežinau, kaip visiems žmonėms nupirkti. Viena rekomendacija, ji tokia paviršutiniška. (...) Net nežinau, kaip čia pavadinti, ar čia rūpestis, ar kas. (...) Sukiesi su tuo, ką turi“, – piktinasi A. Karčiauskienė.

Anot pašnekovės, įvairiuose nakvynės namuose sudėtinga tarp žmonių užtikrinti tinkamą atstumą, kadangi paprastai žmonių būna nemažai, jie turi pasispausti. Šiuo metu Laikinuosiuose namuose gyvena 11 moterų, darbuotojai prašo kuo daugiau būti viduje, neišeiti į lauką, kadangi čia gyvena ir vyresnio amžiaus moteris, kuriai yra daugiau kaip 80 metų.

Jei kas nors užsikrėstų koronavirusu, jis labai lengvai pasklistų, tvirtina A. Karčiauskienė. Laikinuosiuose namuose kartu su jų gyventojais nakvoja ir vienas savanoris, kiti savanoriai kuriam laikui savo veiklą nutraukė, dalis jų įvairias konsultacijas rengia ne viduje, o lauke. Taip siekiama sumažinti tikimybę užkrėsti namų gyventojus.

Visiškai sukontroliuoti koronaviruso plitimą Laikinuosiuose namuose būtų sudėtinga, tačiau dirbama, kad situacija būtų kuo geresnė. Anot A. Karčiauskienės, darbuotojai atlaidžiau žiūrėtų į vidaus taisyklių pažeidimus ir juos užfiksavę žmonėms leistų ir toliau čia gyventi, į gatvę nevarytų. Kaip kitą problemą ji išskiria tai, kad ir karantino metu žmonės praranda namus.

„Nesvarbu, kad karantinas, bet gyvenimas vyksta, nesustingsta, todėl atsitinka taip, kad žmonės tampa benamiais. Ką jiems daryti? Ką mums jiems pasakyti? Vaikščiok ir gatvėse miegok, nes mes negalime įsileisti“, – svarsto A. Karčiauskienė.

Rekomenduoja aprūpinti maistu ir higienos priemonėmis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sutinka, kad nakvynės namų gyventojai patenka į didesnės rizikos asmenų grupę, todėl nakvynės namams rekomendavo su nakvynės namų gyventojais aptarti būtinybę karantino sąlygomis atsisakyti nebūtinų išvykimų iš nakvynės namų.

Rekomenduota nakvynės namų personalą ir ten apsistojusius žmones aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, apsistojusius žmones nuolat informuoti apie asmeninės higienos reikalavimus karantino metu, aprūpinti juos reikiamomis higienos priemonėmis, informuoja ministerija.

Pasak ministerijos atstovų, nakvynės namai, pasitelkę nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenę, turi aprūpinti nakvynės namų gyventojus maisto produktais ar pagamintu maistu, būtiniausiais vaistais ar higienos priemonėmis. Maisto produktus nakvynės namuose išdalinti rekomenduota paruošiant atskirus maisto produktų krepšelius kiekvienam nakvynės namų gyventojui.