Lietuvoje

2020.04.15 05:30

Virusologas – apie tai, kiek laiko galime nejausti koronaviruso simptomų ir ar yra galimybė užsikrėsti pakartotinai

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2020.04.15 05:30

Lietuvą jau ilgiau nei mėnesį kausto karantinas. Nuo pirmojo patvirtinto COVID-19 atvejo praėjo beveik du mėnesiai. Užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis, pasveikusiųjų – apie šimtą, nors nuo viruso plitimo pradžios ilgą laiką pasveikusiu laikytas vos vienas asmuo. Virusologas Tomas Kačergius teigia, kad visiškai pasveikstama apytiksliai per tris savaites. Prieš 3 savaites užsikrėtusiųjų Lietuvoje buvo 187.

Dar balandžio pradžioje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad nustatinėti, kiek iš tiesų šalyje yra pasveikusių nuo koronaviruso, Lietuva neturi galimybių.

„Ribotos laboratorijų galimybės, todėl pirmiausia tyrimai atliekami asmenims, kuriems pasireiškia simptomai, paskui – rizikos grupės asmenims ir medikams. Gal liūdnai atrodo vienas pasveikęs asmuo, bet didžiąją dalį užsikrėtusiųjų sudaro jauno amžiaus žmonės. Tikėtina, kad absoliuti dauguma pasveiks“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis tada atkreipė dėmesį, kad dėl užsikrėtusio asmens tyrimų sprendžia gydytojas, tačiau šis turi svarbesnių uždavinių. Todėl pacientai nėra tikrinami pakartotinai, namo iš ligoninės išleidžiami neatlikus tyrimo dėl COVID-19.

Palyginimui, kai Lietuvoje užsikrėtusiųjų buvo vos keli, Šiauliuose gulėjusi pacientė buvo tiriama pakartotinai kone kas antrą dieną – laukta, kada du kartus iš eilės tyrimas bus neigiamas. Tik tada galima asmenį pripažinti pasveikusiu. Tačiau iki balandžio pradžios tai buvo kone vienintelis atvejis, kai buvo tirtas pakartotinai COVID-19 užsikrėtęs žmogus. Likusieji infekuotieji viešai skundėsi negalį atlikti naujų tyrimų. A. Veryga tuo metu tikino, kad pakartotinis tyrimas – asmenį gydančių medikų reikalas.

„Medikų sprendimo reikalas tyrimai. O kodėl pacientai galėtų skųstis – nelabai žinau, svarbiausia, kad jiems tinkama medicininė pagalba būtų teikiama, o dėl tyrimų sprendžia gydytojas. Būtų idealu paimti visus ištirti ne po kartą, bet galimybės yra ribotos, nepaisant to, kad turime reagentų. Kai ištirsime tuos, kuriuos pirmiausia turime tirti, tada apimtis plėsime“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Po trijų dienų, pirmadienį, A. Veryga, paviešinęs mokslininkų spėjimus, kad Lietuvoje koronaviruso pikas numatomas gegužės pradžioje, paskelbė, kad jau kitą dieną bus aiškus algoritmas, kaip bus patvirtinamas pasveikimo faktas, ir netrukus Lietuva pradės skelbti duomenis apie pasveikusiuosius nuo koronaviruso.

„Pagal tarptautines rekomendacijas turėtų būti atliktas testavimas. Jei nebūtų (testavimo – LRT.lt), yra tam tikras dienų skaičius, kai žmogus priskiriamas pasveikusiesiems. Kai bus aiškus algoritmas, pagal kurį bus konstatuojamas žmonių pasveikimas, tada ir skaičiai bus kitokie“, – kalbėjo A. Veryga spaudos konferencijoje pirmadienį.

Naujasis SAM algoritmas atrodo taip – asmenys, kuriems nustatytas koronavirusas, laikomi pasveikę nuo šios infekcijos, jei per parą atlikti du pakartotiniai testai yra neigiami arba po 37 dienų, jei testas nebus atliktas.

Iš tiesų, pritaikius algoritmą jau kitą dieną pasveikusiųjų Lietuvoje nuo koronaviruso buvo 7, o dabar jų skaičius perkopęs 100.

Paaiškino, kodėl koronaviruso simptomus jaučiame tik po savaitės

VU MF Biomedicinos mokslų instituto, Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės katedros docentas dr. Tomas Kačergius naujienų portalui LRT.lt sakė, kad epidemiologiniu požiūriu yra labai svarbu kaupti ne tik duomenis apie susirgusius, bet ir apie pasveikusius asmenis.

„Žiūrint grynai iš epidemiologijos taško ir infekcijų kontrolės arba jų valdymo taško, kadangi mes turime ekstremaliąją situaciją, manyčiau, kad tai yra pakankamai svarbu“, – sakė T. Kačergius.

Virusologas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno žmogaus imuninės sistemos reakcija į koronavirusą yra skirtinga, todėl ir pasveikimo laikas gali vienų būti ilgesnis, kitų – trumpesnis. Apytiksliai turi pareiti dvi–trys savaitės, kada žmogus pradeda nebeišskirti to viruso, reiškia, ir nebegali kitų užkrėsti.

„Reikia suprasti, kad SARS-CoV-2 yra naujas virusas, kuriam žmonės neturi imuniteto. Be to, jo perdavimo kelias, kaip ir gripo, yra oro lašelinis. Minėti veiksniai lemia, jog šis virusas plinta greitai ir užkrečia daugiau žmonių.

Kitas dalykas, lyginant su tuo pačiu gripo virusu, koronavirusas ilgiau išlieka infektyvus, jis ilgiau išsilaiko ant paviršių. Šis koronavirusas dauginasi lėčiau, negu gripo virusas. Tai automatiškai ir inkubacinis periodas iki klinikinių simptomų pasireiškimo yra ilgesnis, ir pati ligos eiga yra taip pat ilgesnė“, – tikino virusologas.

Lygindamas koronavirusą su žmonėms pažįstamu gripu jis atkreipė dėmesį į tai, kad gripo virusas dauginasi greičiau. Vienas ciklas užkrėstoje ląstelėje įvyksta per 6 valandas, o po paros ar dviejų žmogus ima jausti gripo simptomus. Dėl lėtesnio dauginimosi ląstelėje koronaviruso sukeltus simptomus asmuo gali pajusti ir po 5–8 dienų, o kai kuriais atvejais simptomai gali ir nepasireikšti.

„Gali būti, kad ir nejaučia, nes vėlgi čia priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos reakcijos į virusą. Tai yra labai individualūs dalykai, genetiniai dalykai, kurie tai lemia. Kartais vienas žmogus į infekciją sureaguoja labai sirgdamas, o kitam ta pati infekcija praeina labai lengvai“, – sakė T. Kačergius.

Anot mokslininko, asmuo, nejausdamas simptomų, vis tiek išlieka pavojingas visuomenei.

„Kadangi asmuo simptomų nejaučia: nekosėja, nečiaudi, tai reiškia, kad jis neskleidžia į aplinką tų pavojingų aerozolių, kuriuose yra virusai. Tai šita prasme jis yra turbūt ne tiek pavojingas negu sergantis. Bet tai nereiškia, kad rizikos nėra. Visgi jis kalba, per seiles kažkiek viruso išskiria, todėl rizika užkrėsti kitus egzistuoja, bet yra šiek tiek mažesnė. Be to, nejausdamas simptomų ir nežinodamas, kad yra užsikrėtęs, toks asmuo nesisaugo. Todėl šiuo atžvilgiu jis yra pavojingas visuomenei“, – tikino T. Kačergius.

SARS-CoV-2 jau mutavo į agresyvesnį

Spekuliuoti apie COVID-19 piką ar koronaviruso plitimo pabaigą Lietuvoje virusologas nesiryžo – tokius skaičiavimus atlieka šalies epidemiologai. Visgi jis nesietų pabaigos su šiltėjančiu oru. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. Artimuosiuose Rytuose išplitęs koronavirusas (MERS-CoV) į karštą Saudo Arabijos orą reagavo mažai. Kitas aspektas – kad koronavirusu žmonės dažniausiai užsikrečia patalpose. Trečia, ir svarbiausia – koronavirusas mutuoja.

„Visi koronavirusai pasižymi gan dideliu kintamumu. Mes kalbame apie naują koronavirusų rūšį, o toliau gali atsirasti tos rūšies variantai dėl mutacijų ir rekombinacijų. Jau yra SARS-CoV-2 variantų. Pradžioje Kinijoje dominavo S variantas, o po to visiškai adaptavęsis prie žmonių jis pasikeitė į L variantą, kuris, kaip tikėtina ir kaip mokslininkai mano, yra šiek tiek agresyvesnis – daugiau prisitaikęs plisti tarp žmonių.

Dabar tik klausimas – vėlgi tai nenuspėjami dalykai, – ar tas pokytis kartais gali išeiti į teigiamą pusę, pavyzdžiui, sumažės jo užkrečiamumas, o gali būti ir atvirkščiai, kad jo infektyvumas ir patogeniškumas gali padidėti. Galbūt po kažkurio laiko jo agresyvumas kažkiek sumažės – bet čia yra spėlionės“, – sakė VU Medicinos fakulteto daktaras.

Anot jo, pagrindinė problema yra koronaviruso „spygliuose“ esantys baltymai. Žmonės, kurie persirgo koronavirusine infekcija, turi antikūnus prieš šituos baltymus, todėl spėjama, kad bent greitu laiku jiems ši infekcija nepasikartos. Nebent...

„Nebent virusas keistųsi. Keičiasi daugiausia tie baltymai, kurie yra jo „spygliuose“, – sakė mokslininkas ir pridūrė, kad dėl didelio kintamumo ir dėl to susidariusių naujų SARS-CoV-2 variantų ateityje yra galimos šio viruso kasmetinės epidemijos, panašiai kaip ir gripo epidemijos.

„Aš labiau dedu viltis į vaistus, kurie, manau, greičiau atsiras, negu vakcina. Nes vakcinos bandymai yra sudėtingi ir ilgai trunkantys, siekiant išsiaiškinti jos veiksmingumą“, – atviravo T. Kačergius.

Vaistai galėtų būti skiriami ne tik koronavirusu užsikrėtusiems asmenims gydyti, bet ir profilaktiškai tiems, kurie turėjo kontaktą su infekuotu žmogumi.

Šiandien gintis nuo koronaviruso galime tik naudodami apsaugos priemones (t. y. medicinines kaukes), laikydamiesi saviizoliacijos ir griežtų higienos reikalavimų: plaudami rankas, laikydamiesi kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.

T. Kačergiaus paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad skysčio lašeliuose, kurie susidaro žmogui kosint, koronavirusas (SARS-CoV-2) ore aktyvus išlieka apytiksliai 3 val., o ant plastiko ir plieninių paviršių jis gali išlikti infektyvus iki 72 val.

Be to, yra žinoma, jog kiti koronavirusai ant negyvų daiktų ir aplinkos paviršių (metalo, stiklo, plastiko) išlieka infektyvūs kambario temperatūroje iki 9 d. Tyrimais taip pat yra parodyta, jog 75 laipsnių šilumos temperatūra koronavirusą paveikia per 45 min., ultravioletiniai spinduliai – per 15 min. Taip pat koronavirusai nėra atsparūs 62–71 proc. etanoliui, 0,5 proc. vandenilio peroksidui, 0,1 proc. natrio hipochloritui ir 2 proc. glutaraldehidui. Jie koronavirusus inaktyvuoja per 1 min.