Lietuvoje

2020.03.31 21:28

Gabrielius Landsbergis apie padėtį šalyje: matome labai didelį besitęsiantį nepasiruošimą ir chaosą visose srityse

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.03.31 21:28

Parlamentas atmetė Seimo statuto pataisas dėl posėdžiavimo nuotoliniu būdu. Už projektą balsavo dauguma socialdemokratų, „socialdarbiečių“, liberalų, dalis konservatorių. Didžioji dalis „valstiečių“, taip pat didesnė dalis konservatorių buvo prieš arba susilaikė.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie tai kalba opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir pataisas teikęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Dienos tema. Gabrielius Landsbergis apie padėtį šalyje: matome labai didelį besitęsiantį nepasiruošimą ir chaosą visose srityse (su vertimu į gestų k.)

– Pradėkime nuo naujausio pranešimo apie dar vieną koronaviruso atvejį Seime. Užsikrėtęs dar vienas darbuotojas. Ar tai kažkaip keis pasirengimą Seimo darbui, patalpų dezinfekavimo tvarką ir panašiai?

V. Pranckietis: Ką tik pristačiau kitos savaitės, balandžio 7 d., darbotvarkę. Pereiname prie normalaus darbo, nes negalime sustoti. Šiandien pataisai nebuvo pritarta, kuri leistų dirbti nuotoliniu būdu. O dėl tvarkos, kurią jau esame įdiegę dėl dezinfekcijos skysčių, respiratorių, tai visa tai daroma pagal rekomendacijas, plius dar papildomai zonuojama salė per ventiliacijos sistemą.

– Vienas iš jūsų argumentų, kodėl reikia įteisinti nuotolinius posėdžius, buvo tas, kad jeigu, tarkime, po šios dienos posėdžio sužinotume apie bent vieną užsikrėtusį Seimo narį, tai likusieji turėtų izoliuotis bent jau 2 savaitėms ir tam laikui darbas pasibaigtų. Pone Landsbergi, kas bus, kai tas atvejis bus nustatytas, kaip tada dirbs Seimas?

G. Landsbergis: Yra daugelyje kitų parlamentų nustatyti atvejai ir jie vis tik renkasi. Suprantu pono Pranckiečio iniciatyvą, turėjome nemažai diskusijų tiek valdyboje, tiek per pasitarimus, kad Seimas galėtų nusimatyti tam tikras galimybes dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau tas pateiktas projektas kelia labai daug klausimų, ypač teisinių. Seimas nuotoliniu būdu pradeda dirbti dėl Vyriausybės nutarimo, tai reiškia, kad Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją padėtį arba karantiną ir tai savaime įjungia kitokį Seimo darbo režimą.

Tas kitoks Seimo darbo režimas reiškia, kad nustoja galioti nemažai teisių ir įvairių procedūrinių nuostatų, kuriomis naudosis Seimo nariai. Būtų galima klausti, ar užtenka Vyriausybės nutarimo, kad Seimo nariai netektų dalies galimybių teikti pasiūlymus, teikti diskusinius klausimus, imti pertraukas, prašyti išvados Vyriausybės arba ekspertizės ir kitų dalykų. Tai savo ruožtu leistų kvestionuoti priimtų sprendimų konstitucingumą.

– Pone Pranckieti, ką galite atsakyti ir paaiškinti žiūrovams štai apie tokias pono Landsbergio pastabas dėl visų pirma teisėtumo ir apskritai dėl to, kad Seimas aktyvuojamas kitokiam režimui dėl Vyriausybės sprendimo?

V. Pranckietis: Pirmiausia ši pataisa buvo teikiama tam, kad Seimas galėtų savarankiškai dirbti ir kviesti posėdžius, tarkim, karantino ar kokios kitos padėties akivaizdoje, taip pat ir nepaprastosios padėties, kurią galėtų skelbti tik Seimas. Manau, kad priėmus pataisą būtų galima kreiptis į teismą dėl konstitucingumo įvertinimo. Bet, nepriėmus pataisos, nėra ir ko vertinti.

– Opozicijos lyderis ir opozicija nepritarė baudų už karantino nesilaikymą didinimui arba, reikėtų sakyti, įvedimui, nes jos realiai dabar nėra taikomos. Pone Landsbergi, dėl to, kad manote, jog dabar karantino Lietuvoje yra laikomasi tinkamai?

G. Landsbergis: Ne. Išties buvo gera pastaba nuskambėjusi Seimo salėje, kai buvo užduotas klausimas, ar yra nors viena mažesnė bauda, išrašyta Lietuvoje iki šiandien. Bent jau mūsų žiniomis – nėra. Tai reiškia, kad nors problema tikrai egzistuoja ir jau buvo galima skirti baudas nesilaikantiems karantino, saviizoliacijos, jos tiesiog didinamos.

Suprantame, kad besiklostanti situacija yra dėl per mažos kontrolės. Valstybė nebuvo pasiruošusi kontroliuoti tų asmenų, kurie galimai nesilaikys saviizoliacijos: nebuvo pasirūpinta elektroninėms priemonėms, buvo kalbėta apie apyrankes pažeidus karantiną, nei buvo kokie nors savivaldybės pareigūnai, kurie galėtų tikrinti tuos žmones. Dabar mėginama tiesiog įbauginti žmones didesne bauda. Manau, kad neįbaugino mažesnės, neįbaugins ir didesnės. Mes iš esmės esame vis dar ant to paties puslapio, tai tokie buvo mūsų argumentai.

– O kas tada galėjo taip bauginti, nes iš tikrųjų nėra laikomasi, jeigu skaitome, kad į karantinuotų žmonių viešbutį sulipa per balkonus, paskui taip pat per juos išeina, kai iš ten neturėtų išeiti ir nešioti galimo viruso?

G. Landsbergis: Turėtume kalbėti apie pagrindinį dalyką – kontrolę. Tą daro visos valstybės, tą sėkmingai daro Lenkija ganėtinai paprastomis priemonėmis, tokiomis, kaip asmenukės iš saviizoliacijos vietos siuntimas pareigūnui ar atstovui, tikrinančiam žmogaus vietą kas keletą valandų. Neatsiuntus siunčiamas žmogus patikrinti, jeigu jis pasitraukė, visada yra taikomos kokios nors griežtesnės sankcijos, galbūt netgi baudos ir taip toliau.

Mes neturėjome tos sistemos, buvo naiviai tikėtasi, kad savivalda savarankiškai, be jokio pasiruošimo susitvarkys ir visą būrį žmonių, grįžtančių iš užsienio, galimai užkrėstųjų, karantinuos. Mėginama buvo labai sparčiai visus – ir sveikus, ir sergančius – sugrūsti į viešbučius, bet vėl nepasiteisino. Matome labai didelį besitęsiantį nepasiruošimą ir chaosą visose srityse, kontrolėje taip pat.

– Viena iš priemonių užtikrinti karantino laikymąsi yra ta, kad mobiliojo ryšio operatoriai turėtų teikti duomenis apie savo klientus. Ar tikite, kad tai gali padėti drausminti žmones ir galų gale veiksmingai kontroliuoti padėtį?

V. Pranckietis: Manau, kad elektroninės priemonės yra ta priemonė, kuri gali padėti kontroliuoti. Kitos šalys naudoja tokią sistemą, bet tai neturėtų pažeisti žmogaus teisių ir būti visiškai teisėta. Turbūt Kroatijos pavyzdys padėtų, bet turi būti su žmogaus sutikimu. Turbūt galime eiti įvairiais keliais. O dėl tokios situacijos, kokia dabar yra, niekada neturėjome jokios pandemijos ir patirties, kaip situacija gali būti valdoma. Todėl bus trūkumų ir valdant, ir prižiūrint, ir kontroliuojant, nebus atspindėti įstatymai, kurie dabar yra norma.

– Kaip praktiškai gali padėti tai, kad operatorius teiks duomenis, kur yra mobilusis telefonas ir netgi apie duomenų srautus tame telefone? Mano šunyčio nuotrauka, kaip ji gali padėti, jeigu aš, tarkim, būdama piktybiška pažeidėja, paliksiu telefoną namie, o pati vaikščiosiu, kur man šaus į galvą?

V. Pranckietis: Turbūt labai panašiai, kaip G. Landsbergis minėjo, siųsti asmenukes, kai tavęs paprašo.

– Svarstymai didinti medicinos darbuotojų atlyginimus, mokėti priedus prie to, kas dabar mokama, yra veiksminga dabar priemonė kovoje su koronaviruso plitimu Lietuvoje?

G. Landsbergis: Manau, kad privalome pirmose fronto linijose esantiems žmonėms kompensuoti riziką ir net kartais sunkiai suvokiamą darbo krūvį. Man atrodo, kad tai yra teisinga ir tą daro daugelis valstybių. Iš pradžių pasiūlytas 15 proc. priedas, manau, yra per mažas, reikėtų galbūt sekti kaimynų pavyzdžiu: latviai kalba ir apie 50 proc. priedą prie atlyginimo. Galbūt tai kur kas adekvatesnis kompensavimo mechanizmas.

Bet noriu pabrėžti, kalbėti tik apie pinigus šiandien yra per mažai, mes vis dar turime tą pačią situaciją, kad medikai yra neaprūpinti. Prieš 3 savaites Medikų sąjūdis, opozicija kreipėsi į valstybės vadovus, prašydami užtikrinti medikų saugumą, nes žinojome, kas bus ir ko laukti. Tas procesas, pasirodo, yra labai lėtas, nebuvo paruošta, buvo ieškoma įvairių kaltų – ligoninių direktoriai kalti ar dar kas nors kitas – kamuoliuko mėtymasis. Tai kompensacija – labai svarbu, bet šalia to turi būti visiška garantija, kad žmonės, gydantys mus, šiandien yra paruošti darbui.

– Ar Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, tikrai yra priekyje, kalbant apie pasirengimą? Kai medikai išties neturi apsaugos priemonių, kai kurie jūsų kolegos Seime jas naudoja visiškai netinkamai, nešiodami pasikabinę po kaklu. Dar vienas dalykas, medikai turi pildyti lenteles apie kiekvieną COVID-19 atvejį, po to kažkas vėl sėdi ir rankomis perrašinėja tuos duomenis į kitas lenteles – galima sukurti visiškai nesudėtingą, bendrą visiems įrankį ir taip taupyti visų laiką? Koks būtų jūsų vertinimas ir kaip Seimas galėtų, jeigu galėtų, prisidėti prie padėties gerinimo?

V. Pranckietis: Turbūt pirmiausia norėčiau sureaguoti dėl tų 15 proc. Šiandien kaip tik pateiktas įstatymas ir ten parašyta: nuo 50 proc. priedai gydytojams, kurie dirba židiniuose, taigi jau yra prilyginama kitų šalių patirčiai. Dėl kaukių nešiojimo – šiandien porą kartų padarėme tokias pastabas, atrodo, kad mokomės naudoti tas priemones teisingai. Dėl statistikos vedimo, tai tikrai neturiu ką komentuoti, nes nežinau, kas ten yra daroma.

– O dėl medikų aprūpinimo, kaip esame pasiruošę apsaugoti medikus, ką galvojate?

V. Pranckietis: Kiekvieną dieną turėtų eiti geryn, dabar 2 lėktuvai jau yra parskridę su visa ta amunicija. Bet kol tas paskirstymas įvyks ir atsiras ligoninėse, praeis dar kiek laiko. Bet tai turi spręsti žmonės, kuriems tai priklauso.

– Kam priklauso spręsti?

V. Pranckietis: Tiems, kurie užsiima logistika tų priemonių, nežinau tos sistemos.

– Subsidijos siekiantiems išsaugoti darbo vietas – irgi labai svarbus dalykas. Kaip žmonės gyvens per visą šitą krizę, ar jie turės pajamų, iš ko gyventi, tai irgi priklauso nuo Seimo sprendimų. Kiek Seimas nori ir gali padėti, pone Landsbergi?

G. Landsbergis: Sprendimai, kurie pateikti šiandien su tam tikromis opozicijos pataisomis, patvirtintomis Socialinių reikalų komitete, manau, yra tinkami. Žiūrėsime, kaip jie efektyviai veiks. Kol kas gauname iš tikrųjų milžinišką kiekį laiškų iš įvairaus verslo, įmonių, kurios jau šiandien priverstos atleisti darbuotojus, paleisti nemokamų atostogų. Tokie procesai tikrai jau yra labai įsibėgėję, dėl to siekiame Seime su kolegomis užtikrinti, kad visi sprendimai, reikalingi verslui, būtų neatidėliotinai priimti ir kaip galima skubiau.

– Vengrija kuriam laikui apsieis be parlamento ir bus valdoma kitokia tvarka. Ar įsivaizduojate tokį modelį Lietuvoje?

V. Pranckietis: Nepritarčiau galios sutelkimui vienose rankose.